Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo M. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-75 taikyti nuteistajam M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 m. gegužės 11 d., jos pabaiga – 2023 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. vasario 13 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 8 mėnesiai 28 dienos.

4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartį atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas šešis kartus ir paskutinis drausmės pažeidimas padarytas 2019 m. rugsėjo 25 d. Tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta prieš pusę metų Komisijai 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu atsisakius taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Po pastarojo svarstymo jis įvykdė visas numatytas rekomendacijas, per nustatytą laikotarpį nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stropiai dirbo ir buvo paskatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse. Todėl teismas, nurodydamas aptariamą aplinkybę skundžiamoje nutartyje, nuteistąjį nubaudė pakartotinai ir neįvertino jo pastangų vykdyti rekomendacijas.

4.2. Skunde nuteistasis taip pat tvirtina, kad dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimo įvyko nesusipratimas. Jis, atidirbęs 8 val., išėjo iš darbo anksčiau, darbovietei patenkinus jo rašytinį prašymą, turėdamas tikslą nuvykti į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą. Bevykdamas ten jis susisiekė su pataisos įstaigos administracija, kurios atstovas jį informavo, kad į gydymo įstaigą jis vykti negali, kadangi tokiu būdu bus nukrypta nuo grafiko darbas–pataisos namai. Todėl jis iš karto grįžo į pataisos įstaigą. Išsiaiškinus šias aplinkybes, jam drausminė nuobauda nebuvo paskirta. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, jis nėra nusiteikęs priešiškai prieš pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles.

4.3. Be to, skundžiamoje nutartyje akcentuojamos tik galimos netinkamo jo elgesio apraiškos, tačiau neatsižvelgiama į gero elgesio pastangas. Jis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažino 28 balais, tačiau teismas akcentavo likusius 3 kintančius balus. Nuteistasis teigia, kad jo darbas užima 12 valandų dienos, grįžęs į pataisos įstaigą jis turi nusiprausti ir pavalgyti, todėl jam dažnai nelieka laiko ir jėgų dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Vien dirbdamas jis likusių 3 balų sumažinti negalės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 6 kartus, o kitais atvejais pataisos įstaigos drausmės komisija, įvertinusi įvairias aplinkybes, nustatė, jog pažeidimo nebuvo arba jis buvo pernelyg menkas, kad už jį būtų baudžiama drausmine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis M. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės) ir yra pateikęs Komisijai prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (10 balų), kuri, kaip teisingai nurodoma skunde, bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 38 balų, tačiau, įvertinus tai, kad ją vis dar sudaro 3 dinaminiai balai kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo nuteistojo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dirba, itin aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse bei programose, iniciatyviai užsiima tiek savo paties, tiek kitų nuteistųjų pozityvaus užimtumo skatinimu. Siekdamas pozityvaus užimtumo ir plėsdamas galimybės užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, nuteistasis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, kurį įgijo iki bausmės atlikimo, pataisos įstaigoje įgijo dar naujų specialybių. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, nuo 2019 m. birželio 14 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, o nuo 2019 m. birželio 28 d. jam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus ir duomenų apie pažeidimus neužfiksuota. M. V. bausmės atlikimo metu buvo 15 kartų paskatintas, yra charakterizuojamas teigiamai darbinėje ir laisvalaikio veikloje (be kita ko, skundui nagrinėti 2020 m. balandžio 23 d. gauti prašymai iš Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos ir (duomenys neskelbtini) vadovo dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo). Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir, kaip pagrįstai teigiama skunde, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje kriminogeniniai veiksniai nėra išskiriami, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikri nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektai vis dar kelia pagrįstų abejonių pakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu, nepaisant skunde akcentuojamų pozityvių jo elgsenos koregavimą patvirtinančių duomenų. Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis sumažino reikšmingai, tai yra 28 balais, tačiau nuteistojo elgesio korekcijos pakankamumas negali būti vertinamas išimtinai atsižvelgiant į OASys metodika nustatytą balų kiekį, kadangi turi būti vertinama visa informacija, susijusi su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, M. V., nors ir geba įvardyti priežastis, paskatinusias įvykdyti nusikalstamą veiką, bei įžvelgia problemas, tačiau tam tikru atžvilgiu jis pateisina savo elgesį. Ši aplinkybė matyti ir iš nuteistojo skundo, kuriame jis akcentuoja kanapių teigiamą įtaką asmens sveikatai. Taigi, nepaisant to, kad skunde nuteistasis teigia savo veiksmus vertinantis kritiškai, tačiau tai iš esmės atsispindi tik jo individualių neigiamų išgyvenimų, susijusių su bausmės atlikimu, kontekste. Tuo tarpu, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžio, pagal kurį M. V. atlieka bausmę pataisos namuose, jo išreiškiama pozicija, kuria jis linkęs pateisinti savo veiksmus disponavus itin dideliu kiekiu narkotinių medžiagų jų teigiama įtaka asmens sveikatai, tokiu būdu minimizuojant savo atsakomybę, iš esmės išlieka nepakitusi. Nors sutiktina su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė nuteistojo turtinio pobūdžio paskatas nusikalsti bei akcentavo nubaudimo skiriama bausme tikslą, tačiau šias aplinkybes vertino kitų duomenų kontekste ir tai savaime nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Juolab kad iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis teigia narkotines medžiagas iki bausmės atlikimo ne tik auginęs ir laikęs, bet ir vartojęs pats. Nors jis pataisos proceso metu itin aktyviai dalyvavo įvairiose su sportu ir kitu pozityviu užimtumu susijusiose programose ir priemonėse, kai kurias iš jų netgi suorganizavo pats, tačiau duomenų, kad jis būtų aktyviai dalyvavęs socialinės reabilitacijos programose, skirtose skatinti asmens suvokimą apie psichiką veikiančių medžiagų žalą tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams, nėra. Kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą vis dar sudaro ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tad nuteistojo elgesys šiuo aspektu vis dar gali būti koreguojamas teigiama linkme. Aptariamų priemonių taikymo būtinumo nepaneigia aplinkybės, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, juolab kad už šių itin šiurkščių drausmės pažeidimų padarymą asmuo būtų baudžiamas drausmine tvarka ir vien tai, kad jis elgėsi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis šių medžiagų nevartodamas, jo elgesio pokyčių teigiama linkme neindikuoja.

12. Kaip matyti iš 2020 m. sausio 30 d. išvados apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, jis nuo bausmės atlikimo pradžios 2011 m. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka, be kita ko, griežtomis drausminėmis nuobaudomis dėl pataisos įstaigoje numatytos tvarkos nesilaikymo, administracijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, uždraustų daiktų gaminimo įsigijimo arba laikymo. Be to, tiek 2018 m. lapkričio 22 d., tiek 2019 m. rugsėjo 25 d. ir ankstesniais laikotarpiais dar tris kartus jis nevykdė administracijos reikalavimų ir nesilaikė įstaigoje numatytos tvarkos, tačiau už tai drausmine tvarka baustas nebuvo. Nors skunde paskutinysis pataisos įstaigos tvarkos nesilaikymas ginčijamas, teigiant, kad iš esmės įvyko nesusipratimas, tačiau teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, tiek nuobaudų, tiek kitų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nustatymo pagrįstumo klausimo nesprendžia. Juolab kad ir be paskutiniojo nuteistojo ginčijamo pažeidimo, vidaus tvarką ir režimo reikalavimus nuteistasis buvo pažeidęs net 10 kartų. Taigi, nepaisant to, kad, kaip teigiama skunde, nuteistojo turimos drausminės nuobaudos jau vieną kartą buvo įvertintos Komisijai prieš pusę metų nusprendus netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau ir iki šiol teigiamai nuteistojo pažangą apibūdinantys duomenys vis dar nėra pakankami spręsti, kad nuteistasis galimos probacijos metu, nebebūdamas struktūruotoje aplinkoje, laikysis tiek visuomenėje priimtų elgesio normų, tiek ir lygtinio paleidimo metu jam taikytinų pareigų.

13. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad iš esmės iki 2018 m. nuteistojo elgesys nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, kas, vertinant santykinai su visa atliktos bausmės dalimi (kaip minėta, bausmę nuteistasis atlieka nuo 2011 metų) sudaro pagrindą manyti, kad M. V. pažanga pataisos proceso metu vis dar nėra pakankama. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys, kad nuteistojo požiūris bausmės atlikimo metu į kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas nebuvo išimtinai kritiškas, jis jas palaikė, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Nors, kaip nurodoma, vėliau nuteistasis šio požiūrio atsisakė ir sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis darbinę veiklą vykdo tik nuo 2018 m. lapkričio 27 d., darytina išvada, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai būtent šiame kontekste dar nėra pakankami.

14. Tokio manymo nepaneigia skunde nurodomi duomenys, susiję su nuteistojo turimu išsilavinimu ir darbo patirtimi laisvėje. Nors neabejotinai šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, tačiau jos egzistavo jau nusikalstamos veikos padarymo metu ir nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio. Būtent nuteistąjį nusikalsti paskatinusios nuostatos turi būti koreguojamos pataisos proceso metu ir aptarti duomenys, nepaisant jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų pakankamos jo pažangos šiame kontekste nepatvirtina. Pažangos šia linkme nelemia ir nuteistojo dėstomos aplinkybės, susijusios su jo šeimine situacija, kuri, nors nuteistajam neabejotinai svarbi ir ryšium su lygtinio paleidimo klausimo svarstymu aktuali vertinant nuteistojo palaikomus socialinius ryšius kaip riziką nusikalsti mažinančius veiksnius, tačiau savaime negali būti pagrindu probacijai taikyti.

15. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nors ir yra akivaizdžios, tačiau vis dar nepakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 95-75 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. V., netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.