Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Laima Dumskienė Baudž. byla Nr. 1A-00256-349-2009-59

2009 m. balandžio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo M Ur apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo M U nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, M U paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.

Priteista iš M.U. A.Š. 700 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M.U. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 2 d., apie 24 val., Utenoje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, pagrobęs automobilio Citroen Xantia, valst. Nr. užvedimo raktelius, iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Utenoje, Smėlio g. 11-ojo namo, pagrobė automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. 3000 Lt vertės, priklausantį A.Šulskutei, su jame buvusiais daiktais, kurių bendra vertė 890 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos trukmę, teisingai vadovavosi BK 56 str. 1 d., 54 str. 1-2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatomis. Pripažinęs M.U. kaltu pagal BK 178 str. 2 d., jam paskyrė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nuteistasis naują tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą už vagystę, už kurią jis nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu, todėl teismas jam, kaip recidyvistui teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam nustatydamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį, teisingai vadovavosi BK 61 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgdamas į vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, jos pobūdį ir kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Motyvuodamas paskirtą konkrečią bausmę, teismas bausmės skyrimo motyvuose aprašė byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir išsamiai įvertino kiekvienos jų reikšmę bausmės dydžiui. Teismas atsižvelgė į nuteistojo skunde nurodomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl dar kartą dėl šios aplinkybės švelninti bausmę nėra pagrindo. Pripažinti kitą apelianto skunde nurodomą aplinkybę – augimą asocialioje šeimoje – jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes jis nusikaltimą padarė, būdamas 22 metų amžiaus, anksčiau buvo du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė, sulaukęs pilnametystės, todėl akivaizdu, kad jo šeimos socialinė padėtis neįtakojo jo pasirinkto gyvenimo būdo. Nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti padaryto nusikaltimo sunkumą ir jo asmenybę, todėl nėra aiškiai per griežta. Teismas, skundžiami nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ir galutinė paskirta bausmė yra teisinga ir nešvelnintina.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo M. U. apeliacinį skundą atmesti.