- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-20
- Bylos Nr.
- N-575-572-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-07375-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu pripažino S. G. (toliau – ir S. G.) kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje ir skyrė jam galutinę nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas S. G. surašytas už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 27 d., apie 23 val. 15 min., Baltupio g., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 324“ būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Pažymėjo, jog S. G. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, teigdamas, kad automobilio nevairavo, o jo automobilis nuo 18 val., kuomet jis nuvyko į bendrapartiečių susitikimą, stovėjo pastatytas kelkraštyje Baltupių gatvėje ir jis, stovėdamas ant šaligatvio, laukė automobilį partempsiančios dukros. Pridūrė, jog šiuos S. G. paaiškinimus patvirtino liudytojai A. A., V. D. ir D. T., o liudytoja S. G. parodė, jog 18 val. nepavykus užvesti S. G. automobilio, jie jos tėvo automobilį paliko kelkraštyje bei žadėjo vėliau partempti. Pažymėjo ir tai, jog liudytojai policijos patruliai J. M. ir R. K. parodė, jog jiems patruliuojant Baltupiuose tą vakarą, važiuodami jie pamatė, kaip vyras, vairuojantis seno modelio „BMW“, išsukinėja iš Didlaukio g. į Baltupių gatvę, atsidaręs automobilio langą, įvažiavo į priešingą juostą, todėl jie ėmė tą įtartiną jiems vairuotoją sekti. Šie liudytojai tikino, jog minėtasis vairuotojas pavažiavo apie 50 metrų, patrulius matė bei savo automobilį sustabdė, o kai patruliai apsisukę prie vairuotojo privažiavo, jis jau buvo paėjęs nuo savo automobilio apie 50 metrų bei teigė, kad tai ne jo automobilis, nors sutikrinus duomenis per duomenų bazę, versiją pakeitė ir tvirtino, kad jo automobilis sugedo. Apžvelgęs liudytojų parodymus, teismas pažymėjo, jog du liudytojai patvirtino, kad S. G. vairavo automobilį apie kokius 50 metrų, o šis teigė, jog automobilio nevairavo. Nurodė, jog S. G. poziciją vertina kaip gynybinę bei jo parodymus šioje dalyje atmeta, ir vadovaujasi liudytojų J. M. ir R. K. parodymais, nes, kaip matyti iš traukiamo atsakomybėn asmens ir liudytojų parodymų, S. G., kada prie jo privažiavo policijos pareigūnai, buvo nuėjęs nuo savo automobilio apie 50 metrų, tačiau ši aplinkybė neatitinka jo paties paaiškinimų, jog jis išlipęs iš kolegų automobilio laukė prie savo automobilio dukters, kol ši privažiuos ir padės nutempti jo automobilį. Be to, policijos pareigūnai paliudijo, jog S. G., vairavusį automobilį ir po to išlipusį, tą vakarą atpažino, o jo automobilio variklis, jį patikrinus, buvo šiltas. Konstatavo, jog teismas neturi pagrindo netikėti šiais, liudytojų J. M. ir R. K., parodymais, tuo tarpu liudytojų A. A., V. D. ir D. T. parodymai neprieštarauja J. M. ir R. K. parodymams, nes tiek A. A., V. D. ir D. T., išleidę S. G. prie šio automobilio, nuvažiavo bei toliau nematė įvykių sekos. Pridūrė, jog iš to, kas nurodyta, bei iš kitų įrodymų: tarnybinio pranešimo duomenų, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto duomenų, darytina išvada, jog S. G. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Skirdamas nuobaudą, teismas S. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), be to, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas ne vienas administracinis teisės pažeidimas, pažeidimai tyčiniai, į tai, jog pavažiuota apie 50 metrų, vairuota neblaivaus, neturint automobilio dokumentų, atsižvelgiama į tai, kad S. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bei į S. G. asmenybę.
II.
S. G., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 57), kuriuo prašo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog automobilio nevairavo, o pareigūnai jį sulaikė šaligatvyje, laukiantį artimųjų pagalbos. Mano, jog teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir nekvalifikuotai. Pažymi, jog bylą nagrinėjusi teisėja aiškiai palaikė korumpuotų Vilniaus kelių policijos pareigūnų susitartą poziciją, patikėjo jų suklastotais kaltinimais bei visiškai neatsižvelgė į pateiktus neginčytinus įrodymus, t. y. keturių liudytojų parodymus, kad jo automobilis buvo sugedęs ir negalėjo būti eksploatuojamas, be to, teismas visiškai neįvertino autoserviso 2010 m. gruodžio 28 d. pateiktos pažymos, patvirtinančios tai, jog automobilio eksploatacija buvo neįmanoma.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į S. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinė nuobauda S. G. paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų padarymą.
ATPK 126 straipsnio 4 dalis inter alia numato, jog neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
S. G. nesutinka su jam paskirtąja administracine nuobauda ir tikina automobilio nevairavęs, kadangi jis buvo sugedęs, bet laukęs šalia automobilio atvykti turinčių artimųjų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad S. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo įsitikinimu, jokių esminių prieštaravimų tarp šių įrodymų nenustatyta. Pažymėtina, jog teismas pagrindė, kodėl atmeta S. G. keliamą versiją apie tai, jog jis automobilio ginčo vakarą nevairavo bei atskleidė jo paaiškinimuose egzistuojančius prieštaravimus, be kita ko, nurodydamas, jog S. G. prieštaravo pats sau, t. y. jis buvo nenuoseklus teigdamas, jog tuomet, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, jis buvo nuėjęs nuo savo automobilio apie 50 metrų, nors anksčiau aiškino, jog jis laukė prie savo automobilio savo dukters išlipęs iš kolegų automobilio, kol ši privažiuos ir padės nutempti jo automobilį. Pridurtina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrindė, kodėl nesiremia A. A., V. D. ir D. T. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog šių liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja kitais bylos duomenimis nustatytam faktui, jog automobilį „BMW 324“ 2010 m. gruodžio 27 d. vakarą S. G. vis dėlto vairavo, nes šie liudytojai su juo buvo iki to momento, kol jis pasiliko prie neva sugedusio automobilio ir tolesnių įvykių eigos betarpiškai nematė. Taip pat pastebėtina, jog šie liudytojai yra S. G. bendrapartiečiai, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia papildomą pagrindą jų parodymus vertinti kritiškai. Tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, atitiko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms. Šie pareigūnai patvirtino betarpiškai matę automobilį vairavusį S. G., nusakė jo bruožus, nurodė, jog jis iš jų akiračio buvo dingęs vos 20 sekundžių ir patikino vėliau jį išsyk atpažinę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareigūnų parodymus vertino kaip labiau atitinkančius tiesą. Pridurtina, jog teisėjų kolegija jokių duomenų, galinčių sukelti abejones dėl šių pareigūnų parodymų objektyvumo nenustatė, o S. G., nors apeliaciniame skunde ir tikino, kad pareigūnai yra tendencingi, jokių konkrečių faktų ar duomenų, leidžiančių teigti, kad minėti pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai prieš jį susimokę, taip pat nenurodė.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad S. G. keliamos versijos, esą automobilis „BMW 324“ 2010 m. gruodžio 27 d. vakarą buvo sugedęs ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti, įtikinamai nepagrindžia ir jo teiktas iš autoserviso gautas užsakymas-paraiška (b. l. 17; 62). Pirmiausia pasakytina, jog šis užsakymas-paraiška, nėra eksperto išvada Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, todėl vertintinas kritiškai. Be to, matyti, kad jis buvo gautas 2010 m. gruodžio 28 d., t. y. kitą dieną po pažeidimo užfiksavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.