- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-18
- Bylos Nr.
- I-6723-146/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- UAB „Videlena“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Videlena“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Videlena“ (toliau – Bendrovė) skundu (b.l. 3-4) prašė panaikinti 2006-11-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ) sprendimą Nr.69-473 ir 2007-01-30 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija arba Komisija) sprendimą Nr.S-21 (7-397/2006), kuriais buvo atsisakyta patenkinti Bendrovės skundus dėl 26357,64 Lt pelno mokesčio permokos grąžinimo.
Skunde paaiškino, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) vyresnioji specialistė, atlikusi Bendrovės patikrinimą, 2004-02-20 surašė patikrinimo aktą Nr.6325-04-10-23, kuriuo papildomai apskaičiavo įvairius mokesčius, tarp jų fizinių asmenų pajamų mokestį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų (dividendų) ir pelno mokestį. Bendrovė nesutiko su šiuo aktu, todėl įstatymu nustatyta tvarka dėl šių papildomai apskaičiuotų mokesčių vyko mokestinis ginčas.2005-09-28 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Bendrovės skundą iš dalies ir savo sprendime, priešingai nei Šiaulių apskrities VMI, nurodė, jog dividendai yra ne su darbo santykiais, o su vertybinių popierių nuosavybės santykiais susijusios išmokos ir išmokų apmokestinimo požiūriu nėra reikšminga, kad dividendai buvo išmokėti pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje numatytas mokėjimo taisykles. Remdamasi šiuo teismo sprendimu VMI savo 2005-10-17 sprendimu Nr.69-305 iš dalies pakeitė Šiaulių apskrities VMI 2004-12-10 sprendimo Nr.14.18-21/3-83 nurodymus, t.y. vietoje nurodymo Bendrovei sumokėti 29993,20 fizinių asmenų pajamų mokestį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 8030,03 Lt šio mokesčio delspinigių ir 2999 Lt šio mokesčio baudą, nurodė sumokėti 26357,64 fizinių asmenų pajamų mokestį nuo išmokėtų dividendų, 6939, 12 Lt šio mokesčio delspinigių ir 2636 Lt šio mokesčio baudą. Šiaulių apskrities VMI atsisakė įskaityti šį mokestį, nors Bendrovė pateikė dokumentus, kad nepagrįstai išmokėti dividendai buvo grąžinti į Bendrovės kasą ir buvo išmokti tik pasibaigus ūkiniams metams. Kadangi 2005-11-30 Bendrovė nepagrįstai sumokėjo 26357,64 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį nuo išmokėtų dividendų, o 2004-11-02 mokestinių nepriemokų įskaitymo pranešimu Nr.21-03 sumokėjo 28015 Lt pelno mokesčio, t.y. buvo du kartus sumokėtas pelno mokestis, todėl yra 26357,64 Lt šio mokesčio permoka. Kadangi dividendai, kurie buvo nepagrįstai išmokėti akcininkams, sugrąžinti į Bendrovės kasą, todėl jie negali būti apmokestinami. Bendrovė keletą kartų kreipėsi į Šiaulių apskrities VMI dėl permokos įskaitymo ar permokėtos sumos grąžinimo, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas motyvuojant tuo, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus nėra tokios galimybės. Į Bendrovės 2006-09-14 skundą Šiaulių apskrities VMI pateikė 2006-09-21 atsakymą, kuriame nurodyta, kad Bendrovės prašymas dėl mokesčio įskaitymo, nors Bendrovė prašė grąžinti permokėtą sumą, pakartotinai nenagrinėtas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apskrities VMI pripažįsta permoką, tačiau jos negrąžina ir neįskaito. Pažymėjo, kad VMI šį savo sprendimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir Šiaulių apskrities VMI.
Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo (b.l.134, 138-139).
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pareiškėjos skundžiamus sprendimus palikti galioti, kadangi jie yra pagrįsti ir teisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l.125-126) paaiškino, kad VMI 2005-10-17 sprendimu Nr.69-305 ir dalies pakeitė Šiaulių apskrities VMI 2004-12-10 sprendimo Nr.14.18-21/3-83 nurodymus, t.y. vietoje nurodymo Bendrovei sumokėti 29993,20 fizinių asmenų pajamų mokestį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 8030,03 Lt šio mokesčio delspinigių ir 2999 Lt šio mokesčio baudą, nurodė sumokėti 26357,64 fizinių asmenų pajamų mokestį nuo išmokėtų dividendų, 6939, 12 Lt šio mokesčio delspinigių ir 2636 Lt šio mokesčio baudą. Bendrove šio sprendimo neapskundė, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 str.1 d. ir Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsniu bei 2004-12-07 VMI viršininko įsakymu Nr.VA-186, susidariusį PVM skirtumą, pirmiausia įskaitė Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Dėl šių priežasčių iš 42301 Lt PVM permokos 2005-11-30 buvo įskaityta 26357,64 fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo išmokėtų dividendų nepriemoka, 9461,55 Lt šio mokesčio delspinigių ir 2636 Lt šio mokesčio baudos, taip pat 3845,81 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų mokestinė nepriemoka. 2005-11-30 pranešimu Nr.6 Inspekcija apie tai informavo Bendrovę. Be to, Inspekcija 2004-08-02 sprendimu Nr.14.18-21/2-60 nurodė Bendrovei sumokėti 28015 Lt pelno mokestį už 2002 metus. Bendrove šio sprendimo nustatyta tvarka neapskundė ir ši suma 2004-11-02 buvo įskaityta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Bendrovė neturi nei 28015 Lt pelno mokesčio, nei 26357,64 fizinių asmenų pajamų mokesčio permokos, todėl jos prašymai mokesčių administratoriui dėl permokos grąžinimo yra nepagrįsti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais (b.l. 138-139).
Tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į skundą nepateikė (b.l.124,132, 138-139).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2005-09-28 įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28 sprendimui, kuriuo buvo panaikintas VMI 2005-01-31 sprendimas Nr.69-23 ir mokestinis ginčas grąžintas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (b.l. 64-66; adm. byla Nr.I-809/10/05, l.3, 172-176), atsakovė, vykdydama šį teismo sprendimą, 2005-10-17 iš naujo išnagrinėjo UAB „Videlena“ 2004-12-30 skundą (b.l.67-68) dėl Inspekcijos 2004-12-10 sprendimo Nr.14.18-31/3-83, kuriuo buvo iš dalies patvirtintas 2004-10-12 patikrinimo aktas Nr.6334-04-31-86 ir nurodyta Bendrovei sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotą 29993,20 fizinių asmenų pajamų mokestį nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 8030 Lt šio mokesčio delspinigių ir 2999 Lt baudą (b.l.70-80). Minėtame patikrinimo akte ir Inspekcijos 2004-12-10 sprendime Nr.14.18-31/3-83 dėl šio akto patvirtinimo iš dalies, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog Bendrovė 2002-04-30 priskaitė akcininkams 90888,48 Lt dividendų už 2002 metus, išskaičiusi iš jų 26357,64 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (taikydama 29 % mokesčio tarifą), išmokėjo akcininkams 64530,84 Lt dividendų už 2002 metus (4 asmenims po 16132,71 Lt.), tačiau išskaityto mokesčio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje ir nesumokėjo į biudžetą. Inspekcija pripažino nepagrįstais Bendrovės argumentus, kad paaiškėjus, jog mokėti dividendus avansu yra draudžiama, visa išmokėta suma (64530,84 Lt) tą pačią dieną (2002-04-30) buvo grąžinta į Bendrovės kasą. Nustatė, kad Bendrovė pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 62 str.5 d. nuostatą, draudžiančią išmokėti dividendus avansu.Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į aplinkybę, kad 2002 metų balandžio mėnesį gavę dividendus akcininkai minėtu laiku buvo Bendrovės darbuotojai, Inspekcija minėtas išmokas priskyrė pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, kurių apmokestinimui taikomas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymu nustatytas 33% mokesčio tarifas. Taikydama šį mokesčio tarifą apskaičiavo 29993,20 Lt (26357,64 Lt +3635,56 Lt) fizinių asmenų pajamų mokesčio ir nurodė Bendrovei sumokėti šį mokestį į biudžetą (b.l.70-73,74-75). VMI, išnagrinėjusi Bendrovės 2004-12-30 skundą dėl Inspekcijos 2004-12-10 sprendimo Nr.14.18-31/3-83, savo 2005-01-31 sprendime Nr.69-23 sutiko su vietos mokesčių administratoriaus sprendime išdėstytu patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir jų kvalifikavimu pagal mokesčių ir jų administravimą reglamentuojančius įstatymus (b.l.64-66,67-68). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas VMI 2005-01-31 sprendimą Nr.69-23 ir grąžindamas mokestinį ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, 2005-09-28 sprendime nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius 2005-01-31 sprendime pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai (kasos pajamų orderiai, įrašai kasos knygoje ir didžiojoje knygoje) nepatvirtina UAB „Videlena“ argumentų apie tai, jog neteisėtai išmokėti Bendrovės akcininkams dividendai (64530,84 Lt) tą pačią dieną (2002-04-30) buvo grąžinti į šios Bendrovės kasą. Minėtu sprendimu teismas taip pat nustatė, kad dividendai yra ne su darbo, o su vertybinių popierių nuosavybės santykiais susijusios išmokos. Nurodė, kad apmokestinimo požiūriu nėra reikšminga, jog dividendai akcininkams buvo išmokėti pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo 62 str.5 d. nuostatas. Dėl to akcininkams skirtos išmokos iš pelno teisinis statusas nekinta. Teismas, konstatavęs, kad centrinis mokesčių administratorius minėtus UAB „Videlena“ veiksmus Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo prasme neteisingai įvertino ir nepagrįstai apmokestinimui taikė 33% mokesčio tarifą, grąžino mokestinį ginčą VMI nagrinėti iš naujo (adm. byla Nr.I-809/10/05, l.3, 172-176). Atsakovas, išnagrinėjęs iš naujo pareiškėjos 2004-12-30 skundą, atsižvelgdamas į minėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2005-10-17 priėmė sprendimą Nr.69-305, kuriuo iš dalies pakeitė Inspekcijos 2004-12-10 sprendimo Nr.14.18-31/3-83 nurodymus, t.y. dividendų apmokestinimui pritaikė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnyje numatytą 29 % mokesčio tarifą ir vietoj nurodymo sumokėti 29993,20 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 8030 Lt šio mokesčio delspinigius ir 2999 Lt baudą, nurodė Bendrovei sumokėti 26357,64 Lt (90888,48 Lt x 29 %) fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo išmokėtų dividendų, 6939,12 Lt šio mokesčio delspinigių ir 2636 Lt (26357,64 Lt x 10 %) šio mokesčio baudą (b.l.51-53). Byloje nustatyta, kad pareiškėja nepasinaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 145,146, 147,151,152,155,159 str. nuostatomis ir nustatyta tvarka neapskundė atsakovo 2005-10-17 sprendimo Nr.69-305. Remiantis šia faktine aplinkybe konstatuotina, kad šiuo VMI sprendimu pasibaigė mokestinis ginčas, kuris buvo kilęs dėl Bendrovės akcininkams 2002-04-30 išmokėtų dividendų apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu.
Remdamasi įsigaliojusiu 2005-10-17 VMI sprendimu Nr.69-305, pareiškėja 2005-11-09 pateikė Inspekcijai pretenziją (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.19), kurioje nurodė, kad 2004-11-04 Bendrovė nepagrįstai sumokėjo į biudžetą 26357,64 Lt pelno mokesčio už 2002 metus, todėl prašė šią mokesčio permoką įskaityti VMI 2005-10-17 sprendimu nustatytai 26357,64 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo išmokėtų dividendų nepriemokai pridengti, o taip pat įskaityti šiame sprendime nurodytas delspinigių ir baudos sumas (6939, 12 Lt ir 2636 Lt). Inspekcija 2005-12-01 sprendimu Nr.(11.25-16.3)-S pretenzijos nepatenkino (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.18-19). Remdamasi įsigaliojusiu Inspekcijos 2004-08-02 sprendimu Nr.14.18-21/2-60 dėl 2004-06-03 patikrinimo akto Nr.6325-04-31-292 tvirtinimo, kuriuo Bendrovei buvo nurodyta sumokėti į biudžetą 28015 Lt (26245 Lt pareiškėjos 2002 metais deklaruoto, tačiau nesumokėto ir 1770 Lt mokesčio administratoriaus papildomai apskaičiuoto) pelno mokesčio (b.l. 89-100), o taip pat aplinkybe, kad Inspekcija, vykdydama paminėtą nustatyta tvarka pareiškėjos neapskųstą sprendimą, 2004-09-01 įskaitė nurodytą Bendrovės pelno mokesčio įsiskolinimą iš susidariusios PVM permokos, paaiškino pareiškėjai, jog 26245 Lt pelno mokesčio už 2002 metus 2004-09-01 yra sumokėta pagrįstai (Pelno mokesčio įstatymo 33 str.3 d.), o mokesčių permokos gali būti grąžintos tuomet, kai jos susidariusios mokesčių mokėtojų pateiktose deklaracijose , taip pat nepagrįstai (neteisingai) išieškotos. Pareiškėja 2005-12-01 Inspekcijos sprendimo neapskundė.
Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005-11-23 Bendrovė pateikė Inspekcijai prašymą dėl 42301 Lt PVM permokos įskaitymo padengti mokestines nepriemokas (15522 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 163 Lt atskaitymų į Garantinį fondą), o likusią permokos sumą (26586 Lt) prašė grąžinti Bendrovei. Inspekcija, vadovaudamasi tuo laiku galiojusių redakcijų 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 91 straipsnio 1 dalies, 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 87 straipsnio bei 2004-12-07 VMI viršininko įsakymu Nr.VA-186 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau - Taisyklės), nuostatomis susidariusį PVM skirtumą pirmiausia įskaitė Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, t.y. iš 42301 Lt PVM permokos 2005-11-30 įskaitė Bendrovės turimas mokestines nepriemokas: VMI 2005-10-17 sprendime Nr.69-305 nurodytą 26357,64 Lt fizinių asmenų pajamų mokestį nuo išmokėtų dividendų ir nuo šios sumos apskaičiuotus delspinigius bei baudą, o taip pat 3845,81 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l. 20-23).
Nustatyta, kad 2006-07-26 pakartotine pretenzija pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama grąžinti Bendrovei 26245 Lt permoką (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.16). Inspekcija 2006-08-25 sprendimu Nr.(14-5-33)-S-10964 pareiškėjos pretenzijos nepatenkino. Rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėsčiusi savo 2005-12-01 sprendime Nr.(11.25-16.3)-S dėl pareiškėjos 2005-11-09 pretenzijos mokesčių įskaitymo klausimu. Inspekcija 2006-08-25 sprendime nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog yra susidariusi jos nurodyto mokesčio permoka. Paaiškino, kad Bendrovė būtų galėjusi užskaityti (sumažinti) 2002 metų pelno mokesčio sumą iš dividendų išskaityto fizinių asmenų pajamų mokesčio suma tuo atveju, jei šį mokestį būtų sumokėjusi į biudžetą. Kadangi Bendrovė nei vieno iš paminėtų mokesčių nustatytu terminu į biudžetą nesumokėjo, todėl Inspekcija pelno mokesčio įsiskolinimą už 2002 metus įskaitė 2004-09-01 (remiantis Inspekcijos 2004-08-02 sprendimu Nr.14.18-21/2-60), o fizinių asmenų pajamų mokesčio įsiskolinimą – 2005-11-30 (remiantis VMI 2005-10-17 sprendimu Nr.69-305) iš susidariusių PVM permokų (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.15-16,17-19).
2006-09-14 pareiškėja dar kartą kreipėsi į Inspekciją. Prašė įskaityti arba grąžinti 26357,64 Lt permoką. Inspekcija, vadovaudamasi 2005-04-20 VMI viršininko įsakymu Nr.VA-39 patvirtintų Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taisyklių 39 punktu, 2006-09-21 sprendimu Nr. (24-10-18)-S-3022 nusprendė nenagrinėti šio pakartotinio pareiškėjos prašymo, kadangi prašyme išdėstyti faktai jau buvo įvertinti tiriant pareiškėjos 2006-07-26 pakartotinę pretenziją (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.12-14).
2006-10-09 skundu pareiškėja Inspekcijos 2006-08-25 sprendimą Nr. (14-5-33)-S-10964 ir 2006-09-21 sprendimą Nr. (24-10-18)-S-3022 apskundė centriniam mokesčių administratoriui. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir medžiagą, susijusią su skunde nurodytomis aplinkybėmis (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.10-39,46-69), 2006-11-22 sprendimu Nr.69-473 patvirtino minėtus Inspekcijos sprendimus. Atsakovas iš esmės sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 87 str., nurodė, kad mokesčių mokėtojui gali būti grąžinta realiai susidariusi mokesčio permoka, kuri yra mokesčio mokėtojo mokesčių administratoriui pateiktoje atitinkamo mokesčio deklaracijoje arba mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje, kurią veda vietos mokesčio administratorius, arba apskaičiuota mokesčio mokėtojo patikrinimo metu. Pagal pateiktas pelno mokesčio deklaracijas Bendrovėje pelno mokesčio permoka nėra susidariusi. Pažymėjo, kad nuo 2003-01-01 įsigaliojusio Pelno mokesčio įstatymo 33,58,59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.IX-1008 33 str.3 d. numato, jog Lietuvos vienetai, išmokantys nuo 2003-01-01 dividendus, turi teisę užskaityti tik iš kitiems Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų išskaičiuotą į biudžetą sumokėtą pelno mokesčio sumą ir ja sumažinti mokėtiną pelno mokesčio sumą šioje dalyje nustatyta tvarka. Vadinasi, Lietuvos vienetai, išmokėję fiziniams asmenims dividendus už 2002 metus nepažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo (t,y. pasibaigus mokestiniams metams), neturėjo teisės sumažinti 2002 metų pelno mokesčio nuo dividendų sumokėto fizinių asmenų pajamų mokesčio suma (nuo 2003-01-01 įsigaliojo LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas). Bendrovė. Išmokėjusi 2002 metų dividendus avansu.t.y. pažeisdama Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, pageidauja susimažinti pelno mokestį nuo dividendų išskaityto, tačiau tais metais nesumokėto į biudžetą fizinių asmenų pajamų mokesčio suma. Tokiu atveju būtų pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal iki 2003-01-01 galiojusią Pelno mokesčio įstatymo redakciją dividendus išmokančiam Lietuvos vienetui buvo suteikta teisė užskaityti ne tik nuo Lietuvos vienetams, bet 2002 metais ir nuo nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų dividendų išskaičiuotą ir į biudžetą sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio sumą ir sumažinti mokėtino pelno mokesčio sumą (tą mokestinį laikotarpį, kuri iš dividendų buvo išskaičiuotas ir sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis). Šios nuostatos taikomos, jei vienetas paskirstė pelną išmokėdamas dividendus pinigais LR akcinių bendrovių įstatymo, LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ir LR žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą dividendai išmokami pasibaigus mokestiniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo dėl pelno paskirstymo dienos, o dividendus išmokėti avansu draudžiama. Šios įstatymo nuostatos dėl pelno mokesčio paskaičiavimo buvo taikomos už 2001 metus. Todėl Lietuvos vienetai, išmokėję 2002 metais kitiems Lietuvos vienetams ir (ar) nuolatiniams gyventojams dividendus ir iš jų išskaičiavę bei sumokėję į biudžetą pelno mokestį ir (ar) fizinių asmenų pajamų mokestį, turėjo teisę sumokėtų mokesčių suma sumažinti 2002 metais sumokėtą 2001 mokestinių metų pelno mokestį (MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.6-9,10-11). Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VMI 2006-11-22 sprendimo Nr.69-473, Mokestinių ginčų komisija 2007-01-30 sprendimu Nr.S-21 (7-397/2006) patvirtino minėtą atsakovo priimtą sprendimą. Komisija nenagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų dėl 28015 Lt pelno mokesčio ir 26357,64 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo išmokėtų dividendų apskaičiavimo ir sumokėjimo pagrįstumo, nurodydama, kad šios mokestinės nepriemokos buvo nustatytos vietos mokesčių administratoriaus 2004-08-02 sprendimu Nr.14.18-21/2-60 ir centrinio mokesčių administratoriaus 2005-10-17 sprendimu Nr.69-305, kurių pareiškėja neapskundė ir jie įsiteisėjo. Komisija pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad pelno mokestis buvo sumokėtas du kartus ir susidarė 26357,64 Lt pelno mokesčio permoka. Konstatavo, kad mokesčių administratoriaus įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos 28015 Lt pelno mokesčio ir 26357,64 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo išmokėtų dividendų nepriemokos buvo padengtos iš susidariusios PVM permokos. Pažymėjo, kad paskutinis mokestinis laikotarpis, už kurį išskaičiuotas ir sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis nuo išmokėtų dividendų galėjo būti įskaitomas to mokestinio laikotarpio pelno mokesčiui, buvo 2001 metai. 2003 metais mokant pelno mokestį už 2002 metus, tokia pelno mokesčio lengvata jau nebuvo nustatyta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pelno mokestis buvo sumokėtas du kartus.
Minėti byloje ištirti įrodymai (b.l.51-53,89-95, MGK bylos Nr. 6.11-01-(7-397/2006) l.12-28) patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo iš Bendrovės atitinkamais laikotarpiais susidariusių PVM permokų įskaitė jos mokestines nepriemokas (2004-09-01 - 28015 Lt pelno mokesčio; 2005-11-30 - 26357,64 Lt). Šiuos sprendimus priėmė remdamasis įsiteisėjusiais mokesčių administratorių sprendimais (28015 Lt pelno mokesčio pagal Inspekcijos 2004-08-02 sprendimą Nr.14.18-21/2-60, 26357,64 Lt FAPM pagal VMI 2005-10-17 sprendimą Nr.69-305). Šių sprendimų pareiškėja nustatyta tvarka neginčijo. Mokestinių ginčų komisija savo sprendime pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų dėl mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo pagrįstumo, kadangi Bendrovė, nesutikdama su minėtais mokesčių administratorių sprendimais, turėjo teisę juos apskųsti Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje „Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“) nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėja minėtų sprendimų neapskundė ir šiuo metu jie yra galiojantys, teismas, nagrinėdamas šį ginčą, neturi teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti ar pagrįstai minėtais sprendimais buvo nurodyta Bendrovei sumokėti į biudžetą minėtas mokesčių sumas.
Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio, reglamentuojančio mokesčio permokos įskaitymą ir grąžinimą, 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. 2004-12-07 VMI viršininko įsakymu Nr.VA-186 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte nurodyta, kad be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio permoka (skirtumu) gali būti įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Lietuvos Respublikos muitinės administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms padengti (Analogiškai nustatė ir iki 2004-12-07 galiojusių 2001-08-09 VMI viršininko įsakymu Nr.203 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 9 punktas. Taisyklių 7 punktas reglamentuoja, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčio sumos arba susidaręs mokesčio skirtumas įskaitomas tokia tvarka: 1) padengiamos mokestinės nepriemokos; 2) padengiamos prašyme nurodytos mokesčių, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, prievolės; 3) padengiamos muitinės administruojamų mokesčių nepriemokos; 4) įskaitomi prašyme nurodyti muitinės administruojami mokesčiai; 5) grąžinamas likęs neįskaitytas mokesčio permokos (skirtumo) likutis. Iš minėto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad mokesčių administratoriui, kuriam įstatymu yra pavesta pareiga kontroliuoti mokesčių biudžetą apskaičiavimą, deklaravimą sumokėjimą, išieškoti laiku nesumokėtus mokesčius, delspinigius bei baudas (MAĮ 25,26 str.), yra suteikti įgaliojimai nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo permoką (skirtumą) pirmiausia įskaityti VMI ir muitinės administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms padengti. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad už mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas pirmiausia įskaitomas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Įsiteisėjęs mokesčio administratoriaus sprendimas, kuriuo mokesčio mokėtojui atitinkamo mokesčio įstatymo pagrindu yra nustatyta mokestinė prievolė (MAĮ 2 str.), suteikia pagrindą mokesčių administratoriui, nagrinėjančiam klausimą dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo), taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 87 str.1 d., Taisyklių 5 ir 7.1 punktų nuostatas ir PVM mokesčio permoką (skirtumą) įskaityti mokestinėms nepriemokoms padengti. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija iš PVM permokos įskaitė mokestines nepriemokas (28015 Lt pelno mokesčio ir 26357,64 Lt FAPM), susidariusias įsiteisėjus pareiškėjos neginčytiems mokesčių administratorių sprendimams (2004-08-02 Nr.14.18-21/2-60 ir 2005-10-17 Nr.69-305), kuriais Bendrovei buvo nustatytos minėtos mokestinės prievolės. Mokestinė prievolė pasibaigia ją įvykdžius (MAĮ 93 str.1 d.1 p.). Turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų (MAĮ 82 str.3 p.). Pareiškėjos nurodytų mokesčių sumų (mokestinių nepriemokų) įskaitymas iš PVM permokų nagrinėjamu atveju yra teisės aktais numatyta tvarka nustatytų mokestinių prievolių, kurios pareiškėja neginčijo, įvykdymo būdas.
Pareiškėja, pateikdama skundą dėl 2006-11-22 VMI sprendimo Nr.69-473 ir 2007-01-30 Mokestinių ginčų komisijos sprendimo Nr.S-21 (7-397/2006) panaikinimo, iš esmės skundžia Inspekcijos atsisakymą įskaityti arba grąžinti, jos manymu, susidariusią 26357,64 Lt pelno mokesčio permoką. Reikšdama šiuos reikalavimus, pareiškėja pateikia kai kuriuos argumentus, kurie akivaizdžiai neatitinka įsiteisėjusiu 2005-09-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjusiu mokestinį ginčą tarp tų pačių šalių, nustatytoms aplinkybėms. Skunde (b.l.3-4) pareiškėja teigia, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė įskaityti šį mokestį, nors Bendrovė pateikė dokumentus, kad nepagrįstai išmokėti dividendai buvo grąžinti į Bendrovės kasą ir buvo išmokti tik pasibaigus ūkiniams metams, todėl jie negali būti apmokestinami. Įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28 nutartimi, kurioje buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl UAB „Videlena“ akcininkams 2002-04-30 priskaičiuotų dividendų už 2000 metus apmokestinimo pagrįstumo, nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog Bendrovės argumentų, kad neteisėtai išmokėti dividendai tą pačią dieną (2002-04-30) buvo grąžinti į šios Bendrovės kasą, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Teismas konstatavo, kad iš UAB „Videlena“ pateiktų kasos pajamų orderių LAC Nr.4560098, 4560099, 4560100, 4560102, galima spręsti, kad gavę dividendus akcininkai įnešė į šios Bendrovės kasą po 14000 Lt piniginių lėšų sumas, įvardytas kaip įnašai apyvartinių lėšų papildymui. UAB „Videlena“ kasos knygoje tą pačią dieną padarytas analogiškas įrašas. Bendrovės didžiojoje knygoje šie įnašai įvardinti kaip akcininkų įnašai, kas taip pat nepaneigia paminėtos mokėjimų paskirties. Tuo remdamasis teismas 2005-09-28 sprendime konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog akcininkai grąžino gautus dividendus (adm. byla Nr.I-809-10/05, l.172-176). Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tuo remdamasis teismas šioje byloje nenagrinėja pareiškėjos skundo
argumentų, kad dividendai, kurie buvo nepagrįstai išmokėti akcininkams, buvo grąžinti į kasą, todėl jie negali būti apmokestinti. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 str.1 d., ABTĮ 14 str.1 d.). Todėl Inspekcija ir VMI, nagrinėdamos šia, ginčui aktualias pareiškėjos pretenzijas bei skundus dėl Bendrovės nurodytos permokos grąžinimo arba įskaitymo ir priimdamos dėl jų sprendimus (b.l. 35-38,40-42; MGK bylos Nr.6.11-01-(7-397/2006) l.2-16), neturėjo ir negalėjo iš naujo nagrinėti aplinkybių dėl dividendų apmokestinimo, kadangi jos jau buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tuo labiau kitaip jas vertinti. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad Inspekcija, spręsdama Bendrovės prašymą grąžinti ar įskaityti permoką, atsisakė vertinti Bendrovės pateiktus dokumentus dėl dividendų grąžinimo į Bendrovės kasą, vertintinas kaip teisiškai nepagrįsta Bendrovės pretenzija.
Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų Mokestinių ginčų komisijos ir atsakovo sprendimų (b.l.35-38,2-42) argumentus, kad Bendrovė neturi 26357,64 Lt 2002 metų pelno mokesčio permokos. Minėta, kad Inspekcija iš PVM permokų įskaitė mokestines nepriemokas (28015 Lt pelno mokesčio ir 26357,64 Lt FAPM) pagal įsiteisėjusius pareiškėjos neginčytus mokesčių administratorių sprendimus (2004-08-02 Nr.14.18-21/2-60 ir 2005-10-17 Nr.69-305). Be to, Mokestinių ginčų komisija ir atsakovas teisingai taikydamos teisės aktus ginčo sprendimuose pagrįstai nurodė, kad paskutinis mokestinis laikotarpis, už kurį išskaičiuotas ir sumokėtas fizinių asmenų pajamų mokestis nuo išmokėtų dividendų galėjo būti įskaitomas to mokestinio laikotarpio pelno mokesčiui, buvo 2001 metai.
Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.), o 2006-11-22 VMI sprendimas Nr.69-473 ir 2007-01-30 ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr.S-21 (7-397/2006) paliekami nepakeisti, kadangi yra pagrįsti ir teisėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Videlena“ skundą atmesti.
Šis sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.