Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir J. R. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. R., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, jos atstovė pagal įstatymą V. R. pateikė prašymą bylą nagrinėti 2017-01-31 teismo posėdyje joms nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta pareiškėjoms V. R. ir J. R. nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyvis informuotas tinkamai, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog V. R. dukros J. R. vardu priimtų palikimą, atsiradusį po L. R. mirties.

L. O. G. R. 2017-01-09 teismo posėdyje paaiškino, kad jos marti V. R. kartu su jos anūkėmis J. ir J. R. po L. R. mirties ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), marti mokėjo mokesčius už butą.

Liudytojas V. S. 2017-01-09 teismo posėdyje paaiškino, kad po L. R. mirties V. R. su dukromis gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už butą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Liudytojų paaiškinimais ir bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos V. R. sutuoktinis ir nepilnametės pareiškėjos J. R. bei suinteresuoto asmens J. R. tėvas L. R. mirė (duomenys neskelbtini) L. R. mirė būdamas susituokęs (minėta, jo sutuoktinė – V. R.), vaikai: J. R., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš Prienų rajono 3-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure L. R. palikimo paveldėjimo byla nepradėta. Mirusiojo L. R. mirties dieną jam nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš AB „Kauno energija“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraščių, UAB „Būsto administravimo agentūra“ administravimo išlaidų – apyvartos žiniaraščio, eksploatacinių išlaidų – apyvartos žiniaraščių, kaupiamų lėšų – apyvartos žiniaraščio, laiptinių apšvietimo – apyvartos žiniaraščio, teritorijos priežiūros – apyvartos žiniaraščio, UAB „Kauno vandenys“ priskaitytų apmokėjimų žiniaraščio, mokėjimo pavedimų, matyti, jog 2005 m. kovo – birželio mėnesiais V. R. mokėjo mokesčius už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas (t.y. už šalto vandens, šildymo ir karšto vandens tiekimo ir kitas paslaugas).

Pareiškėjos kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į L. R. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjoms, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjų patikslinto pareiškimo, pareiškėjos V. R. bei jos atstovės, suinteresuoto asmens J. R. bei liudytojų O. G. R. ir V. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos matyti, kad V. R. pati bei kaip pareiškėjos J. R. atstovė pagal įstatymą po L. R. mirties priėmė jo palikimą: jos ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki savo mirties gyveno ir L. R., ir toliau naudojosi mirusiajam iki mirties priklausiusiais daiktais, mokėjo mokesčius už butui teiktas paslaugas, t.y. save laikė minėto mirusiajam iki šio mirties priklausiusio turto paveldėtojomis ir savininkėmis, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu. Pareiškėjos V. R. ir J. R., suinteresuotas asmuo J. R. yra pirmos eilės mirusiojo L. R. palikimo įpėdinės. J. R. neprieštaraujant dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, darytina išvada, kad nors pareiškėjos palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad V. R. ir J. R. faktiškai priėmė L. R. palikimą, pradėdamos paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t.y. V. R. ir J. R. paveldėjo pagal įstatymą visą mirusiojo L. R. palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 1,2,3 dalys).

Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. R. ir J. R. tuoj po L. R. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjoms teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jos galės paveldėti palikėjo L. R. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjos negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos V. R. priteistina 3,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametė J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujama įstatyminės atstovės - motinos V. R., po L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė L. R. palikimą, pradėję jį faktiškai valdyti.

Iš pareiškėjos V. R. priteistina 3,57 Eur (trys eurai, 57 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.