- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-27-1079/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
- Advokatai
- Liudmila Žiubikienė
dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovui prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, Donatui Micevičiui,
suinteresuotam asmeniui J. B., suinteresuoto asmens atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,
išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei Rūtai Žiedienei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ginančio viešąjį interesą pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. B., išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracija, dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, Donatas Micevičius, kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas: 1) paskirti J. B. teismo psichiatrijos ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus ekspertams; 2) Teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad J. B., dėl psichikos sutrikimų geba iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus pripažinti ją ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: a) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; b) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų, sutarčių sudarymu; c) nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavimu juo; d) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; e) paveldėjimo teisiniuose santykiuose; f) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje; 3) Pripažinti ją ribotai veiksnia neturtinių santykių srityse: a) sveikatos priežiūros; b) šeimos santykių; c) asmens dokumentų tvarkymo; d) darbo teisinių santykių; e) socialinių paslaugų gavimo; f) kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.
2. Pareiškime nurodė, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje 2023 m. gruodžio 1 d. gautas Akmenės rajono paramos šeimai centro prašymas, kuriuo prašoma įvertinti, ar yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimo priemones, ginant J. B. interesus. Prašyme nuodyta, kad J. B. yra nustatytas neįgalumas, įtakojančios diagnozės – F.70.1 (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo). Dėl socialinių įgūdžių stokos J. B. nuo 2015 m. sausio 27 d. Akmenės rajono paramos šeimai centras teikia socialines paslaugas. Dėl savo turimų sveikatos sutrikimų J. B. negeba apginti savo interesų, todėl prašo ginti neįgalų asmenį bei viešąjį interesą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens J. B. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais ir prašė jį tenkinti atsižvelgiant į gautą teismo psichiatrijos išvadą, pripažinti J. B. ribotai veiksnia ekspertizės akte nurodytose srityse. Pripažinus J. B. ribotai veiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (2024 m. lapkričio 4 d. DOK-24052).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu prokuroras Donatas Micevičius, palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė pripažinti J. B. ribotai veiksnia ekspertizės akte nurodytose srityse. Papildomai nurodė, kad dėl J. B. psichikos sutrikimo jai apribota galimybė būti ekonomiškai savarankiška, pačiai daryti sprendimus, už juos atsakyti, yra linkusi pasiduoti kitų įtaigai, ja siekiama pasinaudoti, ypač finansinėje srityje. Pažymėjo, kad išklausius pačios J. B. parodymus, paaiškėjo, kad visgi ji pati patvirtino, kad jai reikalinga kitų asmenų pagalba ir patarimai. Be to, aktyvi pagalba jai vykdoma vaikų auklėjimo ir jų priežiūros srityse, kadangi didėja vaikų poreikiai, vaikai tampa gudresni, reikalauja daugiau dėmesio. Pažymėjo, kad dėl vaikų auklėjimo problemų, šiuo metu šeima gyvena Krizių centre. Pagalbos poreikį J. patvirtina ir jos pasirašytas įgaliojimas pas notarą, kurio pagrindu J. perdavė visus savo tiesinius įgaliojimus svetimam asmeniui ir leido organizuoti savo gyvenimą taip kaip nori kitas asmuo. Įgaliojimo nauda ir poreikis ir šiai dienai nėra nustatyti. Kaip pati J. minėjo, jai pagal suteiktą įgaliojimą buvo teikiama pagalba, už kurią ji mokėjo pinigus, tačiau negalėjo paaiškinti ir suprasti už ką pinigus įgaliotam asmeniui mokėjo, dėl to nukentėjo finansiškai. Būtent šis įvykis ir paskatino socialinius darbuotojus inicijuoti teisminį procesą, kad būtų apginti J. B. interesai. Nors teismo posėdžio metu pati J. B. pakankamai aiškiai dėstė savo mintis, paaiškino visas aplinkybes, tačiau jos kalbėjimas pakankamai paviršutiniškas. Kiti proceso dalyviai nurodė, kad J. B. sugeba išklausyti rekomendacijas, tačiau jų nesilaiko, jai nepavyksta to padaryti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos A. B. ir K. S.. Analogiškos priežastys yra konstatuotos ir pateiktoje ekspertizės išvadoje, kurioje nurodyta, kad psichologinio įvertinimo duomenimis, J. B. intelekto defektas iš dalies komplikuoja jos galimybes apmastyti ir laikytis adaptyvių veiksmų jai aktualiose turtiniuose santykiuose ir būti visiškai ekonomiškai savarankiška. J. B. parodymai, kaip ji geba vykdyti veiklą kasdieninėje gyvenimo veikloje nėra nuoseklūs, todėl akivaizdu, kad be kitų pagalbos ji negali priimti sprendimų ir veikti savarankiškai daugelyje sričių. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į teismo psichiatrijos išvadą, kurioje nurodyta, kad J. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šioje turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, atsisako reikalavimo pripažinti J. B. ribotai veiksnia turtinių santykių srityje: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, dėl ko vyksta teismo procesas. Prokuroro pareiškimą dėl pripažinimo ją ribotai veiksnia gavo, susipažino, mano, kad pagalba jai nėra reikalinga, geba viską pasidaryti pati, prašė teismo paaiškinti, ką reiškia „apribotas veiksnumas“. Teisėjai paaiškinus, kokiose srityse jai būtų ateityje padedama, sutiko dėl jai ateityje tiektinos pagalbos prokuroro pareiškime išvardintose srityse. Nurodė, kad šiuo metu su savo dviem vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena jau keturias savaites. Apsigyveno ne savo noru, o vaikų teisių apsaugos tarnybos iniciatyva. Vaikų teisės nepateikė jokių faktų, kodėl reikės ten gyventi, tik pasakė, kad ruoštųsi, nes nuo pirmadienio važiuos, jeigu nenori atsisveikinti su vaikais. Krizių centre gyventi reikės tris mėnesius. Nesuprato kodėl vaikų teisių apsaugos skyrius pasiūlė jai vykti į Krizių centrą. Vaikų teisių tarnybos atstovai jai davė pasirašyti daug popierių, tačiau ji „neprimatė“ kas ten parašyta, prašė, kad juos perskaitytų, bet nieko neperskaitė, tik liepė pasirašyti. Šiuo metu jos namo niekas neprižiūri, name už sienos gyvena 85 metų Z. K., ji vos pajuda, todėl šuniuku ir kačiuku rūpintis įpareigojo S. moka jai pinigų, kad augintiniams nupirktų maisto. Nurodė, kad geriau gyventi savo namuose, nes vaikams arčiau mokykla, dabar vaikai į mokyklą važiuoja su persėdimais, už kelionę reikia mokėti (į vieną pusę - 1,26 Eur, atgal – 0,70 Eur). Vaikai prašo juos palydėti. Autobusas nuo Jučių kaimo veža iki senosios Akmenės, tada senojoje Akmenėje vaikai persėda į mokyklinį autobusą. Vežti vaikus į mokyklą autobusu nurodė Krizių centras. Iki kol išvažiavo gyventi į Krizių centrą, gyveno (duomenys neskelbtini), nurodė tikslų adresą: (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jai. Namą pirko iš našlaičių įsikūrimo pašalpos. Sulauksi pilnametystės persikėlė su globėja į Papilę, gyveno kartu su globėja name, kuriame dabar gyvena su vaikais, tada vaikų dar neturėjo. Globėja prisidėjo prie namo pirkimo, globėja mirė prieš trejus metus. Globėja pardavė savo butą ir prisidėjo 2000,00 Eur prie namo pirkimo. Nurodė, kad namą būtų galėjusi nusipirkti ir viena: nuvažiuoti ir susitvarkyti dokumentus. Name yra elektra, „boileris“, dušas, tualetas, kriauklė, skalbimo mašina. Ji moka mokesčius už elektrą, dujas, vandenį. Pati perkasi malkas, „briketes“. Dokumentus pildo ir mokesčius moka pati. Prie namo turi 22 arus žemės, žemę skaičiuoja jau su pastatais. Dirbamos žemės yra 7 arai, pati augina daržoves: bulves, morkas, burokėlius. Pati daržą ravi, pjauna žolę, sodina ir ravi gėlynus. Likusią žemės dalį – 7 arus, buvo išnuomojusi kitam žmogui, bet paskui iš jos žemę tas asmuo nusipirko. Pardavė senai, dar litais. Jos gydytoja M. Pastaruoju metu lankosi Akmenės psichikos centre pas psichiatrę L. Pas ją lankosi išsirašyti raminamųjų vaistų: „Trepidalį“ ir kitus. Taip pat vartoja vaistus nuo spaudimo, širdies ir migdomuosius. Šiuos vaistus vartoti yra prirašiusi šeimos gydytoja M., kuri išrašo elektroninius receptus. Nuo spaudimo vaistus išrašo trims mėnesiams, todėl kreipiasi vėl tik po trijų mėnesių. Visus paskirtus vaistus vartoja. Vaistus perkasi pati. Vaistininkė jau ją pažįsta ir žino kokius vaistus jai duoti. Pas gydytojus važiuoja autobusu arba samdomu transportu, važiuoja kartais viena kartais su socialinės darbuotojos palyda. Su socialine darbuotoja važiuoja tada, kai jaučiasi blogai. Jeigu gerai jaučiasi, jokios pagalbos neprašo. Turi dokumentus – asmens tapatybės kortelę, pasą ir invalidumo pažymėjimą. Kredito sutarčių sudariusi nėra ir niekam nėra įsiskolinusi, moka pragyventi iš santaupų, taupo, neišlaidauja. Nedirba. Nustatytas 35 proc. darbingumas. Gyvena iš gaunamų neįgalumo pajamų – 325,00 Eur, vaikų pinigų – 305,00 Eur ir alimentų 99,00 Eur už vieną vaiką. Neįgalumo pinigus gauna į kredito uniją „Tikroji viltis“, pasiėmusi grynuosius pinigus turi pasirašyti. Nurodė, kad kreipiantis į savivaldybę, pildant dokumentus, pagalba šiuo momentu jau yra reikalinga, nes prastai mato. Nurodė, kad užsiregistravo pas akių gydytoją ir pas jį važiuos viena. Jeigu jai prireiktų kokios nors pagalbos, nurodė, kad jai galėtų padėti mokytoja J. T.. Su ja bendrauja dažnai, nes ji yra mokykloje vaikų padėjėja, padeda bibliotekoje prisijungti prie „Tammo“, atlikti pamokas. Taip pat padeda ir jai visokiais klausimais, papasakoja kas ją išnaudoja, pataria, su kokiais žmonėmis geriau mažiau reikalų turėti. Buvo su J. susipykusi dėl tokios E. M., kuri yra (duomenys neskelbtini), asociacijos pirmininkė. Susipyko dėl finansinių reikalų, nes už kiekvieną atvažiavimą prašė po 100,00 Eur, o ji nenorėjo mokėti, nes mokėjo iš sutaupytų pinigų vaikams. Buvo susipykusi, nes J. perduodavo E. M. pinigus. Iš viso sumokėjo 200,00 Eur už tai, kad M. atvažiavo iš Kauno į Papilę. Jai sakė, kad turi sumokėti už jos kelionę. J. norėjo, kad ji išeitų iš Krizių centro, kuriame anksčiau teko gyventi. Buitimi rūpinasi pati, viską sugeba daryti pati ir jai niekas nepadeda. Socialinė darbuotoja K. S. pas ją užeina vieną kartą per savaitę, dažniausiai dėl finansinių reikalų: susitvarkyti pašalpas, dėl vaikų ir pan. Dėl dokumentų pildymo ir paruošimo S. pagalba yra reikalinga, nes nežino kaip dokumentus pildyti, tačiau daugiausia su ja bendrauja telefonu. Malkomis ir šildymu pasirūpina pati. Transporto neturi. Baldus perka iš padėvėtų baldų parduotuvės. Jeigu mato, kad vaikui lova sulūžusi pirmiausia paprašo meistro, jis lovą apžiūri, jeigu nebeįmanoma sutvarkyti ir reikia mesti lauk, tada ji nuperka kitą lovą. Nuvažiuoti nusipirkti padeda S. S. jai teikia pavežėjimo paslaugas: nuveža apsipirkti, pas gydytojus. J.jai negali padėti, nes 4 val. dirba mokykloje, o kitas 4 val. bibliotekoje, tačiau J. yra jai padėjusi. Mano, kad J. T. galėtų jai padėti nuvažiuoti ir pas gydytoją. Jeigu jai paskirtų rūpyba, ji prašytų rūpintoja paskirti J. T.. J. sutiktų, tačiau turėtų jos dar pasitikslinti, nes kartais žmonių nuomonė keičiasi. J. jai pasakė, kad turi pasišnekėti su savo vyru, jeigu vyras sutiktų, tada ir ji sutiktų. J.jai padėjo, kai vežė ją pas notarą dėl įgaliojimo M., perskaitė dokumentus, ir pasakė, kad juos ji pasirašytų, nes E.– asociacijos (duomenys neskelbtini), pirmininkė, jai padės. Pasirašė sutartį su asociacija „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo vieną socialinę darbuotoją – D. S. pakeisti į K. S.. Nurodė, kad 35 procentų nedarbingumą turi dėl neįgalumo, teigė, dėl „psichikos“. Akmenės paramos šeimai centre nėra darbuotojų, kurie galėtų ja rūpintis, jeigu rūpintoju būtų paskirtas Akmenės rajono paramos šeimai centras, tačiau sutiktų, kad K. S. jai padėtų. Jeigu jai tektų rinktis padėjėjomis K. S. ar J. T., rinktųsi J. T.. J. sugebėtų ir padėtų jai visur pildyti dokumentus. J. duoda geresnių patarimų, ja labiau pasitiki. S. turi savo mamą sergančią dimensija, neapsiimtų rūpybos. Socialinė darbuotoja jai nereikalinga, ji moka pati apsitvarkyti. Nurodė, kad turi mamą ir tris seseris. Mama visada girta, todėl su ja nebendrauja, ryšių nepalaiko. Sesuo E. J. yra dingusi 25 metus. A. J. gyvena (duomenys neskelbtini), jai atimti trys vaikai, yra problematiška šeima, ji nuolat keičia numerius, todėl nebendrauja. Sesuo L. P. gyvena Vokietijoje. Bendrauja su L., bet retai, nes jai pirmiausia rūpi finansiniai reikalai, prašo duoti pinigų, todėl nenori su ja turėti reikalų. Sesuo jai sako, kad dirba, bet niekada neužsidirba. D. G. yra kaimynė, gyvenanti kitoje gatvės pusėje. Su ja bendrauja retai. Artimos nėra. Ji dirba „Norfos“ parduotuvėje, mėsinėje. Yra išsituokusi. Santuoką sudarė metrikacijos biure, dalyvavo liudininkai. Jos vaikų – J. B. tėvas yra S. B., K. B. tėvas yra G. N.. Sudaryti santuoką su S. reikėjo kitų pagalbos. Nežinojo ką reikia daryti norint sudaryti santuoką. Santuoką nutraukė teisminiu būdu, dokumentus parengė advokatas G. Pas advokatą ją palydėjo socialinė darbuotoja. Advokatas padėjo nutraukti santuoką ir prisiteisti „alimentus“. Vaikams išlaikymo abu tėvai nemoka ir su vaikais nebendrauja. Vaikams išlaikymą moka valstybė. Pas advokatą kreipėsi pati, kai tik išsiskyrė, santuoka truko metus laikus. S. B. paliko ją nėščią, kai ji pastojo. Grįžusi namo rado savo rūbus ir batus paliktus daržinėje, o S. grįžo į Kėdainius pas savo mamą. Teigė, kad abu tėvai vaikų nepripažįsta, reikia daryti DNR. Tėvystė nustatyta nėra. Teismui pateikė vaikų charakteristikas, kurias surašė vaikų mokytojai, norėdama įrodyti, kad nėra jau tokia „kvaila“, mokytojų prašė surašyti tiesą. Teigė, kad vaikai jos klauso, yra labai geri. Kai kuriais atvejais jai reikia patarimų dėl vaikų, vykdo viską, ką jai pataria ir pasako. Į mokyklą dėl vaikų nueina pasikalbėti, nusiskundimų mokytojai neturi, pamokas vaikai atlieka, mokosi gerai. Vaikai lanko muzikos būrelį, prailgintą grupę ir būrelį bibliotekoje. Pamokas vaikai paruošia prailgintoje grupėje. Kai vaikai grįžta su vaikais pamokų kartu neruošia, vaikai žaidžia - yra judrūs ir žaismingi. Prašo, kad vaikai grįžę iš mokyklos nusiplautų rankas, persirengtų ir sėstų prie stalo, jeigu vaikai neklauso, atima išmaniuosius telefonus, planšetes ir pakelia kur nors aukščiau. Tokį patarimą jai davė V. S.. Planšetes turi abu vaikai. Šiuo metu jos pajamos jau leidžia vaikams tokius daiktus nupirkti. Jeigu kas nors sugestų – taisytų. Vaikų telefonams jokių sutarčių sudariusi nėra, pirko „tele2 pildyk“ korteles, jas papildo. Taip pat turi modemą su „Tele2“ pildyk kortele internetui, papildo už 15,00 Eur mėnesiui. Taip patarė meistras. Už planšetes mokėjo po 150,00 Eur. Vieną mėnesį nupirko vienam vaikui, kitą mėnesį kitam. Pirko Naujojoje Akmenėje už grynuosius pinigus. Turi meistrą, kuriam veža viską, kas sugenda. Norėtų dirbti 4 val., kad pati galėtų vaikus pasiimti iš mokyklos. Ieškojo gatvių valytojos darbo, norėjo restorane plauti indus, bet rasti darbo nesisekė. Prašė valytojos darbo vaikų gimnazijoje, savivaldybėje, bet jai atsakydavo, kad žmonių jau turi. Pati įmonėse, parduotuvėse darbo neieškojo, galvoja, kad gal darbo pati nesugebės susirasti. Užimtumo tarnybos ir seniūnijos darbuotojai jai sakė, kad dabar jos darbas yra auginti vaikus, todėl iš darbo biržos išsiregistravo. Dirbdavo pas močiutes: ravėdavo daržą, plaudavo grindis, taip pat padėdavo globėjai: gamindavo maistą, parnešdavo prekes iš parduotuvės. Nesidomi kas vyksta Lietuvos seime. Balsuoti nėjo, nes negavo balsavimo lapelių, dėl balsavimo lapelių niekur nesikreipė. Jeigu būtų gavusi balsavimo lapelį, balsuoti būtų ėjusi. Su paveldėjimu nesusidūrė, neįsivaizduoja kas tai yra. Pas notarą jai vienai nėra tekę kreiptis, tačiau mano, kad tai galėtų padaryti ir pati.
Žemesnės instancijos teismas
6. Išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovė R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad įstaiga teikdami prašymą neturėjo ketinimo pripažinti J. B. ribotai veiksnia ar neveiksnia. Išvadą teikė gavę prokuratūros užklausimą su konkrečiais klausimais, į kuriuos atsakė. Tikslas dėl kreipimosi į prokuratūra buvo kitokio pobūdžio – apsaugoti J. nuo kitų asmenų naudojimosi ja, tačiau atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadą, ir pačios J. nuomonę, kad jai reikia pagalbos tam tikrose srityse, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
7. Teismo posėdyje apklausta liudytoja Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinė darbuotoja K. S. parodė, kad su J. B. šeima bendrauja daugiau kaip metus. Nuo 2015 m., kai gimė pirmas vaikas, dėl socialinių įgūdžių stokos, jai buvo pradėtos teikti socialinės priežiūros paslaugos. Apsilankymai pas J. yra numatyti du kartus per savaitę, taip pat pagal poreikį. Šiuo metu J. gyvena viena su vaikais, yra išsituokusi. J. reikalinga pagalba finansinėje ir vaikų auklėjimo srityse. J. B. reikalinga pagalba apsipirkti, nes produktus ji kartais perka dideliais kiekiais, pvz. 4 pakelius pieno, batono, nes neturi supratimo, kad maisto produktams baigiasi galiojimo laikas. J. B. kartais bijo eiti apsipirkti ir prašo eiti kartu, o kartais, esant poreikiui, viena nuvažiuoja ir į Šiaulius ar Akmenę. Taip pat padeda J. nupirkti vaikams drabužius ir ugdymo priemones. Būna, kad perka ir viena J., pvz. rugsėjo pirmajai nupirko sūnui 4 poras batų, nes vaikas pareiškė, kad batai jam nebepatinka. Senus daiktus meta į konteinerį, tai mato vaikai, kurie vėliau elgiasi taip pat. Nemoka vertini savo daiktų. Jai taip pat jai reikalinga pagalba nuvykti pas gydytoją ir išsirašyti paskirtus vaistus, juos nusipirkti. Pažymėjo, kad vaistus ji vartoja nereguliariai, nors ir supranta kam skirti gydytojo išrašyti vaistai. Mano, kad paskolos sutartį sugebėtų sudaryti, jeigu norėtų, tačiau įvertinti tos sutarties pasekmių, negebėtų. Kredito sutarčių sudariusi nėra. Jos supratimas yra ribotas, todėl mano, kad nesugebėtų įvertinti pasirašomų ar atnaujinamų dokumentų. J. B. gauna socialinę išmoką, valstybės skiriamus vaikų pinigus ir vienišo asmens išmoką, bendros jos pajamos sudaro virš 800,00 Eur. Socialinę išmoką gauna per paštą, o kitas išmokas gauna į savo kredito unijos sąskaitą. Išlaikymas iš vaikų tėvo priteistas, tačiau tėvas išlaikymo vaikams neteikia. Padeda J. B. planuotis išlaidas, tačiau šiomis išlaidomis ji disponuoja pati. J. suvokia, kad turi sveikatos sutrikimų ir pati pasako, kai jaučiasi negerai, prašo pagalbos. Didelių problemų kyla su vaikais ir jų auklėjimu. Vienas sūnus pirmokas (7 m.), kitas trečiokas (9 m.). Vaikai mamos neklauso. Dėl vaikų priežiūros, auklėjimo ir vaikų elgesio bendrauja ir su vaikais, ir su mama. Tam kartui rodos supranta, bet paskui vėl teigia, kad jai nepavyksta patarimus dėl auklėjimo pritaikyti praktiškai. Vaikai lanko mokyklą, prailgintą mokyklos grupę bei mokyklos būrelius – yra užsiėmę. Į mokyklą nueina. Lanko ją tvarkingai. Iš mokyklos pareina apie 17 val. Vaikai mokosi pakankamai gerai, ugdymo pasiekimai geri. Vaikai jokių sutrikimų neturi – yra sveiki. Ugdymo įstaigoje vaikų elgesys yra tinkamas, problemų nėra. Vaiko teisių specialistai pas J. apsilanko, paskutinis apsilankymas įvyko dėl gauto kaimynų skundo dėl vaikų nepriežiūros. Su skundu nesusipažino. Žino atvejį, kad neklausant vaikui mama atėmė planšetę, o vaikas mamai trenkė tris smūgius į galvą pykdamas, kad mama taip pasielgė. Mama buvo pas gydytoja, buvo gumbas kaktos kairėje pusėje. Taip pat žino atvejį, kai vaikas mamai išpylė ant galvos grikių košę, nes vaikui ji nepatiko, sakydamas, kokį čia „šūdą“ išvirei ir nuėjęs į savo kambarį „nusišlapino“ ant sienos. Vaikai taip protestuoja, kelia ranką prieš mamą, nes ji negeba jų drausminti, daryti jiems įtakos. Namie vaikai iš mamos šaiposi, juokiasi ir negražiai ją vadina. Namuose reikia žmogaus, kuris gebėtų modeliuoti šeimos sistemą ir gebėtų nustatyti vaikams taisykles, nuolatos ten gyventų. Mano, kad aplinkoje yra tik vienas toks žmogus – kaimynė D. G., kuri jai padeda, kartu kartais eina į turgų apsipirkti. D. G. būti rūpintoja būtų sudėtinga, moteris yra išreiškusi nuomonę, kad greičiausiai nesutiktų tapti nuolatine J. globėja. Nurodė, kad J. turi dar vieną kaimynę, kuri kartais J. irgi rūpinasi, tačiau kaimynė yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, o jos dukra - M. Č., serga depresija, jos emocinė būklė nėra stabili. Mano, kad viena ir be pagalbos J. vaikais pasirūpinti negalėtų. Psichologo pagalba ir mamai ir vaikams teikiama. J. B. priklauso puse namo, kuriame dabar kartu su vaikais gyvena. Aplinka kukli, bet buitimi ji rūpinasi. Namai visada sutvarkyti ir švarūs. Transporto priemonės neturi. Nedirba, turi neįgalumą. Artimųjų turi: mamą, močiutę, seses. Su artimaisiais nebendrauja. Turi nuoskaudą, kad augo vaikų namuose, nes mama jos neaugino. Žino, kad jos mama vartoja alkoholį. Kažkada J. buvo pas mamą nuvykusi į Šiaulius, bet labai ja nusivylė ir pasakė, kad daugiau pas mamą nevažiuos. Viena sesuo gyvena Šiauliuose, nurodė, kad teko ją matyti ir jai pačiai reikalinga pagalba. Kitos dvi sesės gyvena užsienyje, tačiau J. neturi įgūdžio palaikyti ryšį su artimaisiais. Nuo 12 metų augo pas globėją. Globėja mirusi. Visuose klausimuose padėdavo globėja, todėl po jos mirties jai labai sunku. Vaikai su mama porą kartų gyveno Krizių centre. J. su vaikais būnant Krizių centre, ji ieškojo kas ją „ištrauktų“ iš Krizių centro. Mokytoja J. T. iš (duomenys neskelbtini), tarpininkavo ir surado J. „gynėją“ – E. M. iš sąjungos (duomenys neskelbtini), kuri imdavo iš J. B. pinigus už jos „gynimą“. Žino, kad atvažiuodavo ir imdavo po 100,00 Eur, tačiau nuo ko J. gynė nežino. Krizių centre labai geros sąlygos gyventi, galimai J. tiesiog nenorėjo gyventi institucijoje ir ieškojo, kas ją iš ten „ištrauktų“. J. buvo nuteikinėjama prieš socialinius darbuotojus, kad nebendrautų, neatsilieptų jiems. E. M. siūlėsi J. padėti visais klausimais. J. buvo surašiusį įgaliojimą E. M. ją atstovauti visose srityse. 2024 m. vasarą įgaliojimas buvo nutrauktas. J. per vasarą norėjo dirbti, bet vaikai buvo namie, tai nebegalėjo ir vėliau nebenorėjo. Ji nesirūpina savo sveikata ir teigia, kad jai nereikia pas gydytoją, nes išleis daug pinigų. Kalba, kad savęs nemyli, nekenčia, jeigu nesigydys greičiau nueis į „dangų pas globėją“. Atrodo, kad savimi nesirūpina tikslingai. Sutarus ją palydėti ir vykti pas gydytoją, išeina iš namų, nepriima pagalbos. Vaikais rūpinasi labiau ir yra suinteresuota jais rūpintis, veda pas gydytojus ir priima pagalbą. Vaikus myli.
8. Teismo posėdyje apklausta liudytoja Akmenės rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininkė A. B. nurodė koordinuojanti atvejo vadybos procesą J. B. šeimai. J. šeimai atvejo vadybos procesą koordinuoja nuo 2019 m. spalio mėn. Buvo atvejis, kai J. turėjo „gynėją“, kuri jai atstovavo atvejo vadybos posėdžiuose su įgaliojimu. Šiuo metu J. posėdžiuose dalyvauja viena, mano, kad dalyvauti posėdžiuose jai pagalba nėra reikalinga. Posėdžiuose aptariami vaikų auklėjimo, jų priežiūros klausimai, vaikų drausminimo priemonės, ribų vaikams nustatymas ir mamos atsakomybės. Mama patarimus išklauso, tačiau sekančio posėdžio metu paaiškėja, kad mama rekomendacijų nesilaikė. Mama visada išsako, kad jai kyla sunkumų su vaikų auklėjimu. Išsako, kad ji nori laikytis rekomendacijų, tačiau jai nepavyksta nustatyti vaikams taisyklių ir drausmino priemonių, todėl kreipiasi į socialinę darbuotoją, kad padėtų nustatyti vaikams taisykles. Į pagalbos planus įtraukiami tokie punktai, kaip pačios J. rūpinimasis savo sveikata, finansinio raštingumo ugdymas ir vaikų auklėjimas. J. posėdžių metu išsako, kad jai gerai sekasi tvarkytis su finansais, tačiau pastebima, kad planuojant savo išlaidas, konkrečiau didesnius pirkinius: vaikų aprangą ir pan., jai visgi trūksta finansinio raštingumo. Taip pat ji neįvertina savo finansinių galimybių perkant vaikams kompiuterius/planšetinius kompiuterius. J. išsako, kad ji pati savarankiškai nuvyks pas gydytojus, tačiau paaiškėja, kad dažniausiai pas gydytojus ją palydi socialinė darbuotoja, nes, jeigu nepalydi, tai dažniausiai ji pas gydytojus ir nenuvyksta. Mano, kad J. gebėtų ir pati nuvykti pas gydytojus, tačiau negali nurodyti konkrečių priežasčių, kodėl nenuvyksta savarankiškai. Atvejo vadybos posėdžio metu išsakytos rekomendacijos jai visada yra aiškios, ji jas supranta. Atsakymai būna trumpi. Paskutinis atvejo vadybos pagalbos planas buvo sudarytas 2024 m. lapkričio 13 d. Išvardijo keletą plane iškeltų tikslų: kad būtų užtikrintas vaikų ugdymosi procesas, mama bendradarbiautų su mokyklos specialistais, prisijungtų prie „Tammo“ dienyno. Ar J. jungiasi prie „Tammo“ dienyno, nurodyti negalėjo. Mano, kad J. sugeba užtikrinti vaikų bazinius poreikius: švarą, tvarką, namų aplinkos kūrimą, tačiau ji negeba sukurti vaikams ribų, užtikrinti, kad vaikai laikytųsi namie nustatytų taisyklių, todėl ji kreipiasi į trečiuosius asmenins, kad jai padėtų. Tvarkant finansinius dalykus, ji taip pat nuolat kreipiasi į kitus asmenis pagalbos. Tuos asmenis ji įvardija: kaimynė, draugė, teta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. turi psichikos sutrikimų – yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre nuo 2002 m. spalio 26 d. Paskutinis apsilankymas 2021 m. kovo 10 d., nustatyta diagnozė - F70.1 - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. VšĮ Papilės ambulatorijos 2024 m. sausio 8 d. rašte Nr. S-1 nurodyta, kad 2006 m. J. B. fiksuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Nuo vaikystės atsilieka psichomotorinė raida. 2008 m. gydyta Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje, diagnozė: disociaciniai traukuliai, lengvas protinis atsilikimas. Keletą kartų (2005 m.-2010 m.) stacionare gydyta dėl simptominės epilepsijos priepuolių ne psichiatrijos profilio skyriuje. Konsultuota neurologo, diagnozuoti tik psichikos sutrikimai, neurologinės patologijos nerasta. Iš E-sveikatos duomenų žinoma, kad lankosi UAB (duomenys neskelbtini), pas psichiatrą, išrašomi vaistai (pareiškimo priedai).
12. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gruodžio 22 d. pateikti duomenys, kad J. B. nuo 2004 m. sausio 15 d. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos vertinimu nustatyta antra (II) invalidumo grupė neterminuotai, invalidumo nustatymo priežastis – invalidumas nuo vaikystės. Įtakojusi ligos diagnozė – F70.1 lengvas protinis atsilikimas, yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. 2007 m. birželio 26 d. invalidumo grupės prilyginimo aktu Nr. IPD-4412, nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, antra (II) invalidumo grupė prilyginama 35 procentų darbingumo lygiui. Nurodyta diagnozė – F70.1 lengvas protinis atsilikimas, yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (pareiškimo priedai).
13. Iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. sausio 8 d. išvados Nr. 1 matyti, kad dėl sveikatos problemų ir įgūdžių stokos asmuo su pagalba galėtų spręsti turtinių santykių problemas, galėtų kreiptis į kitas institucijas. Ne visada geba tvarkyti savo asmenines pajamas. Norėtų dalyvauti darbinėje veikloje, su pagalba gali rūpintis kilnojamo ar nekilnojamo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu. Niekada nėra sudarinėjusi lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių. Apytikriai susigaudo kiek gauna pinigų. Maisto produktus perkasi savarankiškai, tačiau ne visada jų kiekiai yra realūs. Kalbantis galima suprasti, kad neskaičiuojant pinigų yra perkami nauji, brangūs pirkiniai vaikams. Turi savo vardu pusę namo, namas senas. Namų ūkiu rūpinasi pati. Darbus planuojasi pati, be kitų žmonių pagalbos. Pati ruošia maistą, gamina tai ką moka. Gyvena su vaikais, dėl kurių labai pergyvena ir bijo, kad iš jos jų neatimtų. Moka skaityti ir rašyti. Norėtų dirbti, bet neranda darbo. Būna pykčio dienų, kai sunku susikalbėti. Pyksta tuomet, kai kas nors suerzina. Ištikus pykčio priepuoliams gali trankyti galvą į sieną. Sunkiai susigaudo dėl vaistų gėrimo. Nežino kokie vaistai yra paskirti, nemoka paaiškinti kas jai išrašo vaistus. Jei vaistų nenori gerti, nežiūrint į tai, kad jie paskirti gydytojo, tai ir negeria. Apsilankymo metu namai sutvarkyti, švarūs. Savimi rūpinasi mažiau nei vaikais. Įžvelgiama, kad ateityje, augant vaikams, bus sunku tenkinti visus vaikų norus, jeigu vaikai nemokės suvokti turimų galimybių. Gebėjimo būti mama stokoja, nes visose gyvenimiškose situacijose jai pačiai reikalinga pagalba. Su kasdiene kito žmogaus pagalba galėtų rūpintis savo gyvenimu, vaikais. Žino savo gimimo datą, metus. Kreipiantis į institucijas reikalinga pagalba, savarankiškai dokumentų susitvarkyti negali. Tvarkant kompensaciją už malkas, tarpininkauja seniūnijos socialiniai darbuotojai. Nurodyta, kad J. B. ne visada geba suprasti informaciją ir priimti sprendimus, ne visada geba savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo spendimo priėmimo, ne visada geba savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti.
14. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-178/2024 9 (toliau – teismo psichiatrijos išvada) nurodyta, kad J. B. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, įgimta silpnaprotystė, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1.). J. B.: gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šioje turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje; kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, srityse; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; asmens dokumentų tvarkymo srityje; šeimos santykių srityje; darbo teisinių santykių srityje; socialinių paslaugų gavimo srityje; kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas, srityje (2024m. spalio 22 d. DOK-23060).
15. Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas, būtina nustatyti, kad, neapribojus asmens veiksnumo, jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalis, CK 3.15 straipsnis).
16. Šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais taikant kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo įgyvendinimą. Šis principas lemia teismo pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, o ne abstrakčiai. Be to, asmens veiksnumo ribojimas yra ratio ultima (kraštutinė) priemonė, skirtina tik tada, kai mažiau teises varžančiomis priemonėmis negalima apsaugoti jo interesų. Be medicininės diagnozės, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).
17. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos.
18. Teismo posėdyje išklausius J. B., kurios veiksnumą prašoma apriboti, liudytojas Akmenės paramos šeimai centro atvejo vadybininkę ir socialinę darbuotoją, kurios teikia J. B. socialines paslaugas, nustatyta, kad J. B. jau nuo 2015 m., kai gimė pirmas vaikas, dėl socialinių įgūdžių stokos, buvo pradėtos teikti socialinės priežiūros paslaugos, pas J. B. nuolat lankosi socialinė darbuotoja K. S., kuri teikia įvairią pagalbą jai ir vaikams, palydi pas gydytojus į kitas įstaigas, padeda apsipirkti, susitvarkyti reikalingus dokumentus institucijose, teikia pagalbą sprendžiant ir vaikų auklėjimo problemas. Iš faktinių J. B. gyvenimo aplinkybių, kurias ji pati nurodė teismo posėdyje, matyti, kad savitvarkos srityje jai pagalbos visiškai nereikia, ji puikia geba tvarkytis savo namuose ir jai priklausančiame ūkyje, taip pat gali tvarkytis savo asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su smulkiais buitiniais sandoriais. Ji geba pasirūpinti buitimi, įvertinti šeimos poreikius ir nuspręsti buičiai reikalingų priemonių įsigijimo klausimą; sugeba pasirinkti atitinkamas prekes pagal savo šeimos poreikius; turi supratimą apie vaikams reikalingų mokymosi priemonių svarbą ir pasirūpina vaikams reikalingų priemonių įsigijimu; pagal poreikį perka šeimos vartojamus maisto produktus, atsižvelgdama į gebėjimą pačiai užsiauginti savo mėgstamus maisto produktus – daržoves. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pačios J. B. paaiškinimai dėl jai teikiamos kitų asmenų pagalbos jos kasdieniniame gyvenime, liudytojos K. S., kuri betarpiškai bendrauja su J. B., paaiškinimai, suponuoja teismui išvadą, kad J. B. dėl savo psichikos sveikatos būklės ne visose turtinių ir neturtinių santykių srityse gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti, jai yra reikalinga pagalba, kad būtų užtikrintas jos saugumas ir interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo atvejų, kuomet buvo bandoma J. B. pasinaudoti, iš jos buvo imami pinigai dėl neaiškių priežasčių ir už neaiškias paslaugas, dėl neaiškių priežasčių buvo sudariusi atstovavimo sutartį, atstovauti jos interesus įvairiose institucijose, atstovauti sudarant sutartis, rašyti prašymus ir pareiškimus bei už ją pasirašyti.
19. Įvertinus byloje surinktus įrodymus – šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, rašytinius įrodymus, teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas išvadas, teismas sprendžia, kad J. B. tik iš dalies gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti tvarkydama asmenines pajamas ir išlaidas, kai tai susiję su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; naudodama, valdydama kilnojamąjį turtą ir disponuodama juo; naudodama, valdydama nekilnojamąjį turtą ir disponuodama juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvaujant ūkinėje komercinėje veikloje; taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje; asmens dokumentų tvarkymo; šeimos santykių; darbo teisinių santykių; socialinių paslaugų gavimo; kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas, santykių srityse.
Pripažinus J. B. ribotai veiksnia tam tikrose srityse, pradėtinas rūpybos jai nustatymo ir rūpintojo tose srityse paskyrimo procesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 505 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–267, 269-270, 473 straipsniais, 505 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti J. B., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), ribotai veiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., srityje;
kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, srityse;
paveldėjimo teisinių santykių srityje;
dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje;
sveikatos priežiūros srityje;
asmens dokumentų tvarkymo srityje;
šeimos santykių srityje;
darbo teisinių santykių srityje;
socialinių paslaugų gavimo srityje;
kreipimosi į teismą ar į viešojo administravimo institucijas, srityje.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti ne-veiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.