- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- e2YT-3469-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00164-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- D. N., E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybinė įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų D. N. ir E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas J. N. priėmė sutuoktinės I. N., mirusios 2004-02-24, palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. N.. J. N. sutuoktinė, pareiškėjų mama, I. N. mirė (duomenys neskelbtini). Po pastarosios mirties liko jos kartu su sutuoktiniu J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ūkiniu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei kiemo statiniais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais, (duomenys neskelbtini). Po J. N. mirties pareiškėjai Raseinių rajono 1-ojo notarų biure priėmė mirusio tėvo palikimą, visas palikėjo turtines teises ir pareigas. Mirus pareiškėjų tėvui paaiškėjo, kad pastarasis nebuvo pateikęs notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, po savo žmonos I. N., mirties (duomenys neskelbtini), nors nuolatinai gyvendamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiusiame nekilnojamame turte – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.58 straipsniu, pareiškėjai, kaip įstatyminiai J. N. įpėdiniai priėmę pastarojo palikimą, turi teisę priimti pareiškėjų tėvui J. N. po jo sutuoktinės I. N. mirties priklausantį palikimą, tačiau tokiam veiksmui atlikti yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. po savo sutuoktinės I. N. mirties priėmė palikimą – faktiškai pradėdamas pastarąjį valdyti.
J. N. po savo sutuoktinės mirties, toliau gyveno sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausiusiame gyvenamajame name. Sutuoktinius visuomet siejo itin stiprus ir glaudus ryšys. Po sutuoktinės mirties J. N. iš karto pradėjo naudoti ir valdyti kaip savo visą I. N. priklausiusį turtą. Sutvarkė visus sutuoktinės asmeninius ir kilnojamuosius daiktus, iš kurių vertingesnius pasiliko tolimesniam naudojimui, o dalį pardavė. Taip pat visapusiškai rūpinosi santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu: apmokėjo visas būtinąsias turto išlaikymo išlaidas, kurias pagrinde sudarė komunaliniai mokesčiai už dujas, vandenį, elektrą. Be to, rūpinosi šalių turėtu žemės ūkiu, kurį valdė valstybinės žemės nuomos pagrindais. Daugelis dokumentų yra dingę, kadangi velionė mirė prieš daugiau nei keturiolika metų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė R. L. pareiškimą palaikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos I. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančiu faktinį J. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. N. priėmė I. N. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius po sutuoktinės mirties, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Liudytojai S. P. ir O. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1977 m. gyvena (duomenys neskelbtini), ir visą šį laiką buvo J. N. ir I. N. kaimynai. Po I. N. mirties visą po I. N. mirties likusį turtą valdė ir naudojo kaip savo jos sutuoktinis J. N..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. N. ir I. N. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai E. P. ir D. N. yra J. N. ir I. N. vaikai. J. N. mirė (duomenys neskelbtini), I. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2017‑11-29 pareiškimu pareiškėjai kreipėsi į Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo. Iš 2018-01-10 notarės pranešimo matyti, kad dėl I. N. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. J. N. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį yra registruotas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys, (duomenys neskelbtini); pagal 2016-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų pateikti mokėjimo kvitai, sudaryta vandens tiekimo sutartis ir kt., patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2016 metų J. N. mokėjo komunalinius mokesčius ir rūpinosi nekilnojamu turtu, kaip savo.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
I. N. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjų tėvas J. N. iki mirties valdė ne tik jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį, bet ir savo sutuoktinei priklausančio turto dalį, likusią po jos mirties.
Pareiškėjų paaiškinimai nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai, jais netikėti pagrindo nėra.
Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. N. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis J. N..
Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.