Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
1-1160-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13201-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
J. Š.
Advokatai
Algirdas Gurauskas
Kategorijos
  • 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13201-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam A. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nukentėjusiajai J. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, tačiau turi sugyventinę, gyvena kartu, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2017 m. kovo 19 d., apie 10.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,51 promilių girtumas), konflikto metu prie laukujų durų tyčia sudavė delnu nenustatytą skaičių smūgių (bet ne mažiau kaip 6) savo sugyventinei J. Š. į veidą, o po to pargriovė ją ant grindų, nutempė už plaukų į kambarį ir ten sudavė jai kojomis nenustatytą skaičių smūgių (bet ne mažiau kaip 10) į nugarą ir sėdmenis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nurodė, kad šeštadienį (2017-03-18) kartu su nukentėjusiąja J. Š. vartojo alkoholį, kuomet jai paskambino vyriškis ir pasikvietė ją į savo namus, o ši išvažiavo. Kaltinamasis nurodė prašęs, kad ji nevažiuotų, bandęs sustabdyti ir atimti raktus, bet sugyventinė jo nepaklausė ir išvažiavo (buvo jau vėlu, tikslaus laiko negali pasakyti, daugmaž apie 23 val., vidurnaktį). Jis susinervino, likęs vienas toliau vartojo alkoholį. Jo sugyventinė pas minėtą vyriškį išvyksta ne pirmą kartą, pirmus kelis kartus viskas išsisprendė taikiai, o šį kartą pratrūko. Ryte paskambino jai, pasakė, kad jos motina jaučiasi prastai (pastaroji buvo susinervinusi, visa drebėjo, suprato, kad dukra vėl išvažiavo, taip jau yra buvę ne kartą) ir nurodė sugyventinei grįžti namo. Grįžus J. Š., kaltinamasis jai pasakė, kad jau užtenka „tų cirkų“, jau buvo tokie trys kartai, ji žadėjo viską pabaigti. Pripažino ranka porą sykių trenkęs nukentėjusiajai į veidą, tada pargriovęs, tempdamas už plaukų, nusivedė sugyventinę į kambarį, kuriame koja spyrė į sėdmenis ir nugarą. Tikslaus smūgių skaičiaus neatsimena, sutinka su tuo, kaip nurodyta kaltinime. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nori su ja susitaikyti ir toliau gyventi kartu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. nurodė savo kaltę taip pat pripažino. Parodė su sugyventine J. Š. gyvenantis daug metų, iki šio įvykio jis niekada nėra smurtavęs prieš ją. 2017-03-18 kartu su J. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jie susiruošė eiti miegoti, J. kažkas paskambino. Po skambučio ji apsirengė ir išvažiavo. Jis žinojo, kad sugyventinė važiuoja susitikti su savo meilužiu ir tai jau nebe pirmas kartas. J. namo grįžo 2017-03-19 ryte. Prieš jai grįžtant, jis gėrė alkoholinius gėrimus, taip norėdamas nuraminti nervus. Jai grįžus, jie susibarė ir jis sudavė jai 5 ar 6 smūgius delnu į veidą. Po to jis ją pargriovė ant grindų ir sudavė keletą smūgių koja į sėdmenis. Smūgiai buvo nestiprūs, kiek tiksliai jų sudavė, nepamena. Vėliau J. ištrūko ir nubėgo pas kaimynus kviesti policijos. Visą įvykį matė jos mama. J. pas meilužį važiuoja jau nebe pirmą kartą, todėl jo nervai neišlaikė ir jis taip pasielgė. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 28).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji J. Š. parodė kartu su sugyventiniu A. B. gyvenanti apie 22 m. 2017-03-19, apie 09.00 val., ji rado praleistą A. skambutį, perskambino jam. A. pasakė, kad mamai blogai. Tuo metu ji buvo svečiuose pas draugus. Ji išsikvietė taksi ir nuvažiavo namo. Užėjus į butą, A. griebė ją už veido ir sudavė 5 ar 6 smūgius delnu į veidą, o po to pargriovė ant grindų. Tempdamas už plaukų, jis nusivedė ją į kambarį ir pradėjo ten spardyti ją kojomis į nugarą ir sėdmenis, sudavė apie 10 smūgių. Jos mama nevaikščiojanti, todėl jai padėti negalėjo, tačiau visą įvykį matė. Kadangi A. namuose buvo atjungęs telefonus, ji iš karto pagalbos išsikviesti negalėjo. Ištrūkusi išbėgo iš buto, nubėgo į laiptinę ir pradėjo skambinti kaimynams į duris. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto atidarė duris, iš jo telefono paskambino numeriu 112 ir iškvietė policiją. A. B. taip pat atėjo pas kaimynus. Tada, pasinaudojusi situacija, ji pargrįžo namo ir užsirakino, o A. liko laiptinėje. Atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojo, kaip viskas įvyko (b. l. 14).

Nukentėjusiosios J. Š. pareiškime nurodyta, kad 2017-03-19, apie 10.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis A. B. mušė ją rankomis per veidą ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 6-7).

Teismo posėdyje nukentėjusioji J. Š. parodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, nors ji jam nieko neatsakė, nutylėjo, bet tai buvo kaip sutikimas atleisti. Šiandien jie kartu draugiškai atvažiavo į teismą. Sutinka taikytis, mato savo ateitį kartu, kaltinamasis tikrai ne toks žmogus, koks buvo tą dieną. Nukentėjusioji nurodė ir pati besijaučianti kalta, kadangi išvažiuodama pasielgė neadekvačiai ir neprotingai. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyr. patrulės G. L. S. 2017-03-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-03-19, apie 10.25 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vyras sumušė moterį. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. Š. Vietoje nustatyta, jog 2017-03-19, apie 10.00 val., J. Š. grįžo neblaivi iš draugo, jos sugyventinis A. B. (taip pat neblaivus) pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės. A. B. spyrė J. Š. koja į sėdmenis bei nugarą, ranka trenkė į veidą. Nuo GMP J. Š. atsisakė. Pasak jos, buvo smurtaujama ir anksčiau, bet ji pareiškimų tada nerašė. A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1 PK (b. l. 18, 19).

2017-03-19 apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11).

Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2017-03-19, apie 11.43 val., A. B. nustatytas 2,51 promilių girtumas (b. l. 33).

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi A. B. sukėlė savo sugyventinei J. Š. fizinį skausmą, suduodamas delnu nenustatytą skaičių smūgių (bet ne mažiau kaip 6) į veidą, o po to pargriaudamas ją ant grindų, nutempdamas už plaukų į kambarį ir ten suduodamas jai kojomis nenustatytą skaičių smūgių (bet ne mažiau kaip 10) į nugarą ir sėdmenis. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios J. Š. parodymais, tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo A. B. gynėjas, pats kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK 38 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, pagal kurias asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 36), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (b. l. 38), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po nusikalstamos veikos atsiprašė savo sugyventinės J. Š., pastarieji susitaikė. Žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamajam pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas turi pagrindo manyti, kad A. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina esant visas sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

BK IX skyriaus nuostatose numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, manytina esant tikslinga paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nesant pagrindo tolimesniam jos taikymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė