Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.3.; 2.5.10.5.1.; 2.5.16.5.; 3.2.3.6.1.3.; 3.3.1.21.

2016 m. birželio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Rail skyway system LTD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Saulėtekio slėnis“ ieškinį atsakovui UAB „Rail skyway system LTD“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18 351,25 Eur įsiskolinimą už nuomos paslaugas, 106,23 Eur netesybas, 6 089,78 Eur mokestį, sumokėtą nekilnojamojo turto agentūrai, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014 m. birželio 30 d. su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas 5 metams išnuomojo atsakovui administracines patalpas. Nuo 2014 m. spalio mėnesio mokėjimai nutrūko, todėl nuomotojas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir apie tai informavo nuomininką, kuris tokiam nutraukimui neprieštaravo ir 2014 m. gruodžio pabaigoje atlaisvino patalpas. Iki šiol nėra tinkamai įformintas perdavimo aktas, nėra grąžinta dalis raktų. Atsakovas yra skolingas 18 351,25 eurų už suteiktas nuomos paslaugas. Pagal sutarties 10 straipsnio 7 punktą, 11 straipsnio 5 ir 6 dalis atsakovas turi mokėti baudą (netesybas), nuomos mokesčius, mokestį nekilnojamojo turto agentūrai bei kitus mokėjimus pagal sutartį bei atlyginti nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo. Atsakovas turi sumokėti 20 379,63 Eur netesybų (670,16 kv. m.*35 Lt/kv. m.*3 mėn./3,4528 Eur), 18 351,25 Eur už suteiktas nuomos paslaugas, 6 089,78 Eur mokestį, sumokėtą nekilnojamojo turto agentūrai, iš viso 44 820,66 Eur. Nuomininkas buvo sumokėjęs 20 273,40 Eur depozitą, kuris išskaičiuojamas iš atsakovo mokėtinos sumos, todėl depozitas yra dalis sutartinių netesybų pagal sutarties 10 straipsnio 7 dalį. Nuomininko mokėtina suma yra 18 351,25 Eur įsiskolinimas už nuomos paslaugas, 106,23 Eur netesybos, 6 089,78 Eur nekilnojamojo turto agentūros mokestis.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes tik tokiu būdu bus galima nustatyti patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindą. Nurodė, jog 2014 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu dėl FNTT vykdomo tyrimo atsakovui buvo apribotos nuosavybės teisės ir nustatytas visiškas nuosavybės teisų apribojimas, uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, leidžiant tik įmokas į įmonės sąskaitą. Atsakovas 2014 m. gruodžio 16 d. pranešimu informavo ieškovą, kad jam buvo apribotos nuosavybės teisės, ir, remdamasis nuomos sutarties 10 straipsnio 6 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ 3.5 punktu, nuo 2014 m. gruodžio 16 d. nutraukė patalpų nuomos sutartį. Atsakovas bandė vykdyti pareigas pagal sutartį, 2014 m. lapkričio 4 d. atliko mokėjimą už spalio mėnesį, tačiau, nesibaigus tyrimui, įmonė negali atlikti mokėjimo pavedimų, vykdyti veiklos. Dėl nuosavybės teisių apribojimo buvo visiškai sustabdyta įmonės veikla. Nepaisant atsakovo pranešimų dėl sutarties nutraukimo, ieškovas 2014 m. gruodžio 19 d. atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad jis nutraukia sutartį, reikalauja atlaisvinti patalpas, sumokėti nuomos bei komunalinius mokesčius, kompensuoti mokestį nekilnojamojo turto agentūrai ir informavo, kad 70 000 Lt depozitas traktuojamas kaip sutartinės netesybos. Tokie ieškovo veiksmai yra nesąžiningi. Atsakovas neneigia savo pareigos sumokėti 18 351,25 eurų nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas. Nesutinka dėl netesybų ir mokesčio nekilnojamojo turto agentūrai. Jeigu atsakovui nebūtų buvęs pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas, jis iki šiol vykdytų veiklą ir klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nebūtų kilęs. Kadangi sutartis nutrūko sutarties 10 straipsnio 6 punkto pagrindu, atsakovas yra atleidžiamas nuo netesybų ir baudos mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 18 351,25 Eur skolos, 106,23 Eur netesybas, 6 089,78 Eur mokestį nekilnojamojo turto agentūrai, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24 547,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 552 eurus žyminio mokesčio. Grąžino ieškovui 1,29 euro žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija prašomos priteisti skolos, ieškovas savo reikalavimą grindžia nuomos sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis, todėl 18 351,25 Eur skola ieškovui iš atsakovo yra priteistina (CK 6.487 straipsnis, 6.493 straipsnio 1 dalis).

Remiantis nuomos sutarties 11 straipsnio 5 c punktu, nuomotojas, raštu informavęs nuomininką ne vėliau kaip prieš 10 dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu nuomininkas per nurodytą terminą nepašalina aplinkybių: nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio ir (ar) kitų sutarties 9 straipsnyje numatytų mokėjimų ilgiau nei 1 mėnesį, arba jeigu nuomininkas daugiau kaip 3 kartus per metus nuomos mokestį ar kitus mokėtinus sumoka ne laiku. Pagal nuomos sutarties 7 punktą, nuomininkui, nutraukus sutartį vienašališkai, išskyrus sutarties 11 straipsnio 4 ir 8 dalyse numatytus atvejus, arba nuomotojui nutraukus sutartį bet kuriuo iš sutarties 11 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytų atvejų, nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų sumokėti nuomotojui 3 mėnesių nuomos mokesčio nuo visų sutartimi nuomojamų patalpų dydžio baudą (netesybas), taip pat iki sutarties nutraukimo nesumokėtus nuomos mokesčius, nuomotojo sumokėtą mokestį nekilnojamojo turto agentūrai bei kitus mokėjimus. Pagal sutarties 10 straipsnio 6 punktą šalys neatsako už šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai įvyko dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, įskaitant, bet neapsiribojant stichines nelaimes, gaisrus, sprogimus, streikus, valdžios ar valdymo institucijų veiksmus ir pan. (force majeure).

Byloje kilo ginčas dėl nenugalimos jėgos (force majeure.) ir valstybės veiksmų kaip aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl įsipareigojimų pagal nuomos sutartį nevykdymo. Atsakovas byloje remiasi 1996 m. liepos 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 3.5 punktu, pagal kurį valstybės institucijų veiksmai prilyginami nenugalimai jėgai. Teismas pažymėjo, kad šis nutarimas priimtas įgyvendinant 1995 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, o ne detalizuojant CK straipsnius, todėl šioje byloje negali būti taikomas. Tiek nenugalima jėga, tiek valstybės institucijų veiksmai, kaip civilinės atsakomybės netaikymo pagrindai, reglamentuojami CK 6.127 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog skolininko prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos. Valstybės veiksmai kaip civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos visiškas ar dalinis pagrindas nustatytas CK 6.253 straipsnio 1 ir 3 dalyse. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia, nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).

Valstybės institucijų veiksmai, jeigu jie padaro prievolės įvykdymą neįmanomu, gali būti kvalifikuojami kaip nenugalimos jėgos aplinkybė, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar tokių veiksmų nebuvo galima iš anksto numatyti, kas lėmė jų atlikimą ir ar nebuvo galima jų ginčyti, t. y. išvengti jų sukelto poveikio. Nustačius, kad dėl valstybės institucijų veiksmų, apribojančių skolininko galimybę įvykdyti sutartį, kaltas pats skolininkas ar jis nurodytus negatyvius veiksmus galėjo kontroliuoti adekvačiomis priemonėmis, tačiau jų nesiėmė, tokia situacija negali būti pripažinta force majeure. Nagrinėjamu atveju atsakovui laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, pritaikytas remiantis tuo, kad jam pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo (Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 7 d. nutarimai laikinai apriboti nuosavybės teises, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, galimą civilinį ieškinį). Atsakovui įtarimai pareikšti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (sunkūs ir apysunkis nusikaltimai). Taigi, laikinas atsakovo nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas valstybės institucijos dėl atsakovo veiksmų. Nors atsakovas prašė teismo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, tačiau, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo galimai būsimos baudžiamosios bylos baigtis nėra reikšminga, nes atsakovas galėjo savo veiksmus, nulemsiančius atitinkamas pasekmes, numatyti ir kontroliuoti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad skundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus, kuriais jam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Byloje pateikti duomenys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimis yra pratęstas 3 mėnesių nuosavybės teisių apribojimas. Teismas negali spręsti, kad atsakovas atliko veiksmus, siekdamas išvengti nustatytų suvaržymų ar juos panaikinti. Taikytas apribojimas disponuoti turtu neužkerta kelio atsakovui įvykdyti savo prievolių, t. y. jam nėra draudžiama sudaryti naujų sandorių, skolintis ir vykdyti savo įsipareigojimus. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad po to, kai 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 7 d. nutarimais buvo apribotos nuosavybės teisės, 2014 m. lapkričio 4 d. ieškovui buvo sumokėta 31 541,08 Lt suma už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus. Teismas nenustatė dviejų iš būtinų sąlygų, t.y. kad šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, ir kad dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti, buvimo. Nepripažinus atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, t.y. laikino nuosavybės teisių apribojimo, force majeure, atsakovas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad nenugalima jėga negali būti pagrindas atleisti atsakovui jo neatsargumą ir kartu nuo atsakomybės už sutartinių prievolių įvykdymą, tokiu būdu ignoruojant teisėtus ieškovo interesus bei lūkesčius. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo atsakomybės, ieškovo reikalavimas dėl 106,23 Eur netesybų pagal nuomos sutartį priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Tais pačiais pagrindais, remiantis nuomos sutarties nuostatomis ir į bylą pateikta 2014 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita faktūra, darbų atlikimo aktu, mokėjimą patvirtinančiais duomenimis, ieškovui iš atsakovo priteistinas 6 089,78 Eur mokestis, sumokėtas nekilnojamojo turto agentūrai (tarpininkavimas išnuomojant). Teismas pažymėjo, kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą arba teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, atsakovas įgis teisę reikalauti valstybės atlyginti žalą, atsiradusią dėl taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo (CK 6.271 straipsnis 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovas UAB „Rail skyway systems LTD“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui 18.351,25 € skolą už nuomos paslaugas, numatant teisę išskaityti mokestį iš sumokėto depozito, likusią ieškinio dalį atmesti.

1) Netesybos negali būti taikomos, remiantis nenugalimos jėgos institutu. Pagal CK 6.127 straipsnį prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nuo pat sutarties sudarymo iki 2014 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu dėl FNTT vykdomo tyrimo atsakovui buvo apribotos nuosavybės teisės ir nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, leidžiant tik įmokas į įmonės sąskaitas, atsakovas nei karto nepažeidė prievolės. Laiku mokėjo nuomos mokestį, komunalinius mokesčius, visose nuomojamose patalpose pakeitė kiliminę dangą. Tik nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą atsakovas pradėjo pažeidinėti nuomos sutartį. Įmonės akcininkai teisėsaugos pareigūnams pristatė visus jų prašomus dokumentus ir tikėjosi, kad tyrimas bus nutrauktas. Dėl to įmonės akcininkai, apribojus nuosavybės teises, nuomos mokestį mokėjo iš asmeninių lėšų. Supratę, kad tyrimas nesibaigs, išsiuntė pranešimą nuomotojui, kad nutraukia sutartį dėl nenugalimos jėgos. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pranešimą gavo. Pagal CK 6.212 straipsnį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Atsakovas negalėjo numatyti, kad sudarius nuomos sutartį, jam bus apribotos nuosavybės teisės. Atsakovas negali įtakoti FNTT vykdomo tyrimo, jo eigos ar spartumo. Tyrimas yra toliau vykdomas, toliau taikomos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atsakovui disponuoti turtu. Iš ieškovui sumokėto 20.273 € depozito jis gali išsiskaičiuoti 18.351,25 € už suteiktas nuomos paslaugas.

2) Atsakovas pagal CPK 163 straipsnį prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tuo atveju, jei įtarimai pasitvirtins, būtų galima teigti, kad atsakovas, atlikdamas priešingus teisei veiksmus, galėjo numatyti, kad jam bus pritaikytos sankcijos. Tuomet jis nebūtų atleidžiamas nuo atsakomybės dėl netinkamo sutarties vykdymo. Tačiau atsakovas neatliko veiksmų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nutraukus tyrimą, taps visiškai akivaizdu, kad nuomos sutarties sąlygų atsakovas nevykdė dėl nenugalimos jėgos.

Ieškovas VšĮ „Saulėtekio slėnis“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo prievolė mokėti netesybas bei kompensuoti sumokėtą mokestį nekilnojamojo turto agentūrai kyla iš sutartinių nuostatų, tai yra laikoma sutartine atsakomybe dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde neįrodė, kodėl jo atžvilgiu pritaikytas nuosavybės teisų apribojimas yra laikytinas nenugalima jėga. Atsakovas aiškiai neatskyrė, kokiu pagrindu prašo pripažinti prievolės pasibaigimą pagal CK 6.127 straipsnį, tai yra, ar nuosavybės teisių apribojimas laikytinas nenugalima jėga, ar neteisėtais valstybės institucijų veiksmais. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas negali remtis nei viena iš šių CK 6.127 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Atsakovo negalėjimas disponuoti turimomis lėšomis prilygintinas finansinių išteklių prievolės įvykdymui neturėjimui. Negalėjimas vykdyti įsipareigojimų tiek dėl išteklių neturėjimo, tiek dėl nuosavybės teisių ribojimo yra arba skolininko veikloje valdomos rizikos rezultatas, arba nuo jo valios nepriklausantis ir nekontroliuojamas įvykis. Pagal atsakovą, bet kokie skolininkui prieš jo valią nustatyti apribojimai disponuoti turtu, jeigu jie užkerta kelią jam įvykdyti savo įsipareigojimus, turėtų būti pagrindas jį laikinai atleisti nuo prievolių vykdymo. Tokia pozicija iš esmės neatitinka nenugalimos jėgos situacijos požymių. Ar atsakovas iš tiesų padarė nusikalstamas veikas, kuriomis jis yra įtariamas, šioje byloje nėra reikšminga. Tačiau ginčo procesinės prievartos taikymo pagrindas implikuoja jį esant subjektyvaus pobūdžio, tai yra nulemtą konkrečių atsakovo veiksmų, kurių tikėtinas pasekmes, veikdamas kaip bonus pater familias, jis galėjo numatyti iš anksto ir kontroliuoti. Nenugalima jėga negali būti pagrindas atleisti skolininkui jo neatsargumą ir kartu nuo atsakomybės už sutartinių prievolių įvykdymą, tokiu būdu ignoruojant teisėtus kreditoriaus interesus bei lūkesčius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus, kuriais buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas būtų dėjęs maksimalias įmanomas pastangas, siekdamas išvengti nustatytų suvaržymų. Taikytas apribojimas disponuoti turtu atsakovui neužkerta kelio įvykdyti savo prievolių nei faktine, nei teisine prasme, tai yra jam nėra draudžiama sudaryti naujų sandorių, skolintis ir iš skolintų lėšų vykdyti savo įsipareigojimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo nuo sutartinės atsakomybės, prievolių neįvykdymo priežastimi pripažįstant esant nenugalimos jėgos aplinkybes.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas su atsakovu 2014 m. birželio 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-2014-MTP-11, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui penkeriems metams 670,16 kv. m. negyvenamąsias patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 6 d. ir 2014 m. spalio 7 d. nutarimais buvo apribotos atsakovo nuosavybės teisės į keturiose atsakovui priklausančiose sąskaitose esančias pinigines lėšas, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis visu turtu, leidžiant įmokas į nurodytas sąskaitas. Atsakovas 2014 m. gruodžio 16 d. raštu pranešė ieškovui, jog dėl pritaikyto nuosavybės teisių ribojimo yra priverstas nutraukti nuomos sutartį, nurodė, jog pagal sutarties 10 straipsnio 6 punktą bendrovę nuo 2014 m. spalio 6 d. ištiko force majeure aplinkybės, todėl prašė grąžinti pagal sutarties 13 puntą sumokėtą 70.000 Lt depozitą, išskaičiuojant iš jo mokėtinas sumas. Atsakovui nemokant nuomos mokesčio, ieškovas 2014 m. gruodžio 20 d. nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo sumokėti skolą bei netesybas.

Pagal nuomos sutarties 11 straipsnio 5 c punktą nuomotojas, raštu informavęs nuomininką ne vėliau kaip prieš 10 dienų, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jeigu nuomininkas per nurodytą terminą nepašalina aplinkybių: nuomininkas tinkamai nemoka nuomos mokesčio ir (ar) kitų sutarties 9 straipsnyje numatytų mokėjimų ilgiau nei 1 mėnesį, arba jeigu nuomininkas daugiau kaip 3 kartus per metus nuomos mokestį ar kitus mokėtinus sumoka ne laiku. Pagal nuomos sutarties 7 punktą, nuomininkui, nutraukus sutartį vienašališkai arba nuomotojui nutraukus sutartį bet kuriuo iš sutarties 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų atvejų, nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų sumokėti nuomotojui 3 mėnesių nuomos mokesčio nuo visų sutartimi nuomojamų patalpų dydžio baudą (netesybas), taip pat iki sutarties nutraukimo nesumokėtus nuomos mokesčius, nuomotojo sumokėtą mokestį nekilnojamojo turto agentūrai bei kitus mokėjimus. Pagal sutarties 10 straipsnio 6 punktą, šalys neatsako už šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai įvyko dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, įskaitant, bet neapsiribojant stichines nelaimes, gaisrus, sprogimus, streikus, valdžios ar valdymo institucijų veiksmus ir pan. (force majeure).

CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia, nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010). Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taigi minėtas straipsnis numato ir aplinkybes, kurios nepripažįstamos nenugalima jėga.

Atsakovui nuosavybės teisių apribojimas buvo pritaikytas, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 202 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine veikla) ir 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), padarymo, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinį ieškinį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimis prokuroro nutarimu pritaikytas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, jog tik pareikštiems įtarimams pasitvirtinus, tai yra priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, bus galima spręsti, ar atsakovas iš tikrųjų galėjo tikėtis ir protingai numatyti, jog jam gali būti pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Tačiau tai yra tik vienas iš nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių. Todėl nepripažintina, kad vien tik dėl šio požymio nustatymo yra būtina pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išspręsta kita baudžiamąja tvarka nagrinėjama byla.

Pagal BPK 151 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo skundo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundžiama aukštesniajam teismui; šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Taigi, atsakovas turėjo galimybę įstatymo nustatyta tvarka skųsti prokuroro nutarimą bei vėliau priimtas teismo nutartis. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas pasinaudojo šia įstatymo jam suteikta teise. Taip pat, atsakovas, nurodydamas savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, galėjo tiesiog prašyti pakeisti nuosavybės teisių apribojimo mąstą ir leisti aiškiai nustatyta sąskaitose esančia lėšų dalimi disponuoti, atsakovui atsiskaitant su kreditoriais bei toliau bent minimaliai tęsiant teisėtą ūkinę veiklą. Tačiau atsakovas ir šia galimybe nepasinaudojo. Tuo tarpu nurodytas BPK reglamentavimas leido atsakovui tam tikra apimtimi kontroliuoti jam taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą ar bent jo mastą. Aplinkybė, jog atsakovas nesinaudojo įstatymo jam suteiktomis galimybėmis, nesudaro pagrindo pritaikytą nuosavybės teisių apribojimą pripažinti nenugalima jėga. Todėl nepripažintina, kad egzistuoja visos nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančios sąlygos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.