- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-13
- Bylos Nr.
- A-502-893-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja L. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 1577-41 „Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos piliečių asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos nutarimus“ dalį, kuria pripažinta, kad L. K. žemės sklypas asmeniniam ūkiui suteiktas pažeidžiant įstatymus bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – VAVA) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti pareiškėjos naudojamą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą Avižienių km., Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Pagrįsdama savo reikalavimą, L. K. skunde nurodė, kad Avižienių apylinkės tarybos 1994 m. kovo 25 d. sesijos sprendimu Nr. 3 jai buvo suteikta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Avižienių kaime, Avižienių apylinkėje, Vilniaus rajone. 1994 m. gegužės 17 d. raštu kreiptasi į Vilniaus rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu parduoti asmeninio ūkio žemės sklypą. 2004 m. kovo 3 d. VAVA Vilniaus rajono Avižienių žemėtvarkos skyrius raštu pakvietė dalyvauti pirmajame pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką Avižienių kadastro vietovėje, susirinkime. 2004 m. gegužės 25 d. buvo kviečiama dalyvauti paženklinant asmeninio ūkio žemės sklypo ribas, o 2004 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo. 2005 m. vasario 8 d. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 454 informavo, jog L. K. įtraukta į 1998 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1577-41 patvirtintą Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus sąrašą. 2005 m. balandžio 15 d. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu informavo, kad UAB „Minorantė“ teisės aktų nustatyta tvarka pavesta suprojektuoti L. K. perkamo iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypą laisvos žemės fondo žemėje, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos įsigyjančių žemėje piliečių eilės. Pareiškėja nurodė, kad dėl Vilniaus apskrities viršininko veiksmų buvo kreiptasi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2005 m. liepos 7 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-K-580-726 informavo, jog žemės reformą įgyvendina ir atitinkamus sprendimus priima apskričių viršininkai. Pareiškėjos teigimu, 1998 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1577-41 neteisėtas, nes Avižienių apylinkės tarybos 1994 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 3 jai buvo suteiktas Avižienių kaime 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas teisėtai, šis sprendimas yra nenuginčytas. Pats atsakovas, kviesdamas dalyvauti pretendentų susirinkime ir žemės sklypo ribų paženklinime, savo veiksmais pripažino, jog jai asmeninio ūkio žemė suteikta teisėtai.
VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji nepagrįstai įtraukta į VAVA 1998 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1577-41 patvirtintą Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, sąrašą. Sąrašas sudarytas Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 6.1 punkto pagrindu, kuris įpareigojo apskričių viršininkus pavesti jų administracijų darbuotojams kartu su savivaldybių seniūnais ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis iki 2002 m. gegužės 31 d. patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę, o taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė yra apleista ir nedirbama) teritorijose prie kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose asmeninio ūkio žemės sklypai nesuformuoti parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 8 punkto 2 dalyje numatyta, kad rengiant žemės reformos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai, sąraše nurodytiems fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, neprojektuojami.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 17 d. sprendimu skundą tenkino, panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 1577-41 dalyje, kuria nuspęsta L. K. įtraukti į asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat, kurie nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašus, įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją per l mėnesį suformuoti L. K. naudojamą žemės sklypą asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus rajone. Teismas nustatė, kad pareiškėjai Avižienių apylinkės tarybos 1994 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 3 asmeniniam ūkiui buvo suteiktas 2 ha žemės ūkio naudmenų sklypas (kartu su namų valdos sklypu), kurį leista išsipirkti. Iš pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos teismas nustatė, kad pareiškėja už žemę yra sumokėjusi piniginės įmokos dalį. Liudytojo J. M. parodymai, kad jo vadovaujama bendrovė padėjo pareiškėjai minėtą žemės sklypą apdirbti, teismo vertinimu, įrodo, kad pareiškėja šiuo sklypu naudojosi ir jis nebuvo apleistas. VAVA žemėtvarkos skyriaus 2005 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 1311 teigiama, kad UAB „Minorantė“ teisės aktų nustatyta tvarka pavesta suprojektuoti pareiškėjai perkamą iš valstybės asmeninio ūkio žemės sklypą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė pagrindo, dėl kurio pareiškėja buvo įtraukta į minėtą sąrašą. Teismas konstatavo, kad VAVA 1998 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 1577-41 toje dalyje, kuria nuspręsta, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai, yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai žemės sklypas nesuformuojamas nepagrįstai, todėl VAVA įpareigotina suformuoti pareiškėjai jos naudojamą 2 ha žemės sklypą Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus rajone esančioje teritorijoje.
Tretysis suinteresuotas asmuo VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą. Apeliantas nurodo, kad paaiškėjo nauja aplinkybė, jog apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą, nebuvo įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo V. K. . Apelianto teigimu, šis asmuo įrašytas į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės teritorijoje 2004 metais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metais gauti žemę žiniaraštį. V. K. (eiliškumo grupė VII, numeris plane 1071-1-3, bendras žemės sklypo plotas – 2,15) 2004 m. gruodžio 15 d. buvo atliktas žemės sklypo išdėstymas ir ribų suderinimas, tokiu būdu teismo sprendimas tiesiogiai liečia šio asmens teises ir pareigas. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnis numato, kad asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamas asmeninio ūkio naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų susirinkimuose. Apeliantas nurodo, kad Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas paskelbtas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 6787-41 (papildyta ir patikslinta 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-6070-41 bei 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 2.3-2195-41). Projektą rengia UAB „Minorantė“. Šiuo metu Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas yra derinimo stadijoje, todėl, apelianto teigimu, teismo sprendimo įpareigojimas per 1 mėnesį suformuoti žemės sklypą galėtų būti tenkinamas vykdant sekančio etapo Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus, t. y. trečiame etape.
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjos teigimu, apeliantas nenurodo, kaip buvo pažeistos V. K. teisės ir kokias pareigas sukels šiam asmeniui teismo sprendimo įvykdymas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikia įrodymų, kada jam tapo žinomos aplinkybės, kuriomis jis remiasi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra derinimo stadijoje, todėl pareiškėja daro išvadą, kad apeliantui suteiktos visos galimybės įgyvendinti teismo sprendimą, nes Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra baigtas. Pareiškėja nurodo, kad nėra priimtas administracinis aktas, patvirtinantis šio projekto pabaigą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad 2005-12-30 patvirtintu projektu V. K. suprojektuotas žemės sklypas, šis asmuo turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Atstovės teigimu, pareiškėja nesinaudojo savo žeme, tai patvirtina ginčijamas įsakymas. Pareiškėja ir jos atstovas apeliacinį skundą prašė atmesti, paaiškino, kad, jų žiniomis, V. K. žemė suformuota visai kitoje vietoje, Tarandėje. Atstovas nurodė, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kodėl į procesą turėtų būti įtrauktas V. K. .
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėja skundžia teismui atsisakymą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti (suformuoti) asmeniniam ūkiui skirtoje žemėje jai dar 1994 m. asmeniniam ūkiui suteiktą žemę bei tokio atsisakymo pagrindą – Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 1577-41, kuriuo ji buvo įtraukta į Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, sąrašą. Toks atsisakymas bei informacija apie minėtą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 1577-41 išreikšti 2005-02-08 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. 454, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja su minėtu 1998 m. birželio 4 d. įsakymu būtų buvusi supažindinta anksčiau.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Pareiškėja, prieš paduodama skundą teismui, ginčą siekė išspręsti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteismine tvarka. Skundas teismui buvo paduotas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – sprendimo dėl skundo nagrinėjimo gavimo. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja tinkamai realizavo teisę į teisminę gynybą, o jos skundas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai nagrinėjamas iš esmės.
Viešojo administravimo subjektams, taigi ir atsakovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui, taikomas reikalavimas motyvuoti priimtus sprendimus. Tokia pareiga kyla iš gero administravimo principo. Byloje skundžiamas atsakovo 1998 m. birželio 4 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo įtraukta į piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, sąrašą, buvo priimtas vadovaujantis Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ 6.1 ir 6.3 punktais, kuriais buvo pavesta apskrities viršininko administracijų rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojams seniūnijose kartu su rajonų savivaldybių seniūnais patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę bei patvirtinti piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, sąrašus pagal kadastrines vietoves. Nors minėtame Vyriausybės nutarime apskrities viršininkų administracijoms nebuvo nustatyta pareigos įtraukiant piliečius į tokį sąrašą raštiškai motyvuoti tokį sprendimą, viešojo administravimo subjektams kylanti bendroji pareiga motyvuoti priimamus sprendimus šiuo atveju reiškia, kad piliečio įtraukimas į tokį sąrašą, kilus ginčui dėl tokio veiksmo pagrįstumo ir teisėtumo, apskrities viršininko administracijos turi būti pagrindžiamas tiek teisės normų reikalavimais, tiek faktiniais įrodymais. Taigi ne pilietis, įtrauktas į tokį sąrašą, turi pagrįsti, kad jam asmeninio ūkio žemė buvo suteikta teisėtai, tą turi padaryti apskrities viršininko administracija, patvirtinusi tokių piliečių sąrašą.
Nagrinėjamu atveju nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus. Įvertinus asmeninio ūkio žemės suteikimo reglamentavimą 1994 m., abejonių dėl žemės suteikimo pareiškėjai teisėtumo nekyla. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimai, kad pareiškėja pati nenaudojo jai suteiktos asmeniniam ūkiui žemės ne tik nepagrįsti įrodymais, bet ir keliamam ginčui teisiškai nereikšmingi. Pareiškėja į minėtą sąrašą įtraukta kitu pagrindu, t. y. kaip pilietė, kuriai žemė suteikta pažeidžiant įstatymus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino skundžiamą atsakovo įsakymą dalyje, kuria nuspęsta pareiškėją įtraukti į asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, sąrašą. Tuo pačiu konstatuotina, kad atsisakymas pareiškėjai suprojektuoti (suformuoti) žemės reformos žemėtvarkos projekte asmeniniam ūkiui skirtoje žemėje žemės sklypą taip pat nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai gynė neteisėtu atsisakymu atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus pažeistą pareiškėjos teisę ir pagrįstai per nustatytą terminą įpareigojo atsakovą suformuoti pareiškėjos naudojamą žemės sklypą asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus rajone. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad toks įpareigojimas būtų neįvykdomas, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad teismo sprendimas turėtų įtakos neįtraukto į bylą asmens teisėms ir pareigoms. Byloje sprendžiama dėl atsisakymo pareiškėjai suprojektuoti žemės sklypą, pagrįstumo ir teisėtumo, kuris išreikštas dar 2005-02-08. Žemė, teisėtai skirta asmeniniam ūkiui, projektuojama būtent toje vietoje, išskyrus atvejus, numatytus Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 13 punkte. Esant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėja į sąrašą piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus, įtraukta nepagrįstai ir neteisėtai, ir nesant duomenų, įgalinančių teigti, kad yra išimtiniai atvejai, dėl kurių turėtų būti keičiamos asmeninio ūkio žemės vieta ir ribos, pareiškėja turi prioritetines teises į ginčo žemę. Pats žemės sklypo projektavimas savaime nesuteikia jokių teisių į sklypą, teises suteikia atitinkami teisės aktai ar sandoriai. Atsakovas ne tik nepateikė duomenų, ar V. K. apskritai suprojektuotas žemės sklypas, jei taip, kurioje vietoje jis yra ir ar tai ta pati pareiškėjai skirta asmeninio ūkio žemė, bet ir tai, kokio teisės akto ar sandorio pagrindu V. K. turi teises į ginčo žemę. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų. Tuo labiau, kad, kaip paaiškėjo iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų, žemėtvarkos projektas patvirtintas 2005-12-30, t. y. priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą jis dar nebuvo patvirtintas.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė visus bylai reikšmingus faktus ir nepadarė kitų proceso pažeidimų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pagrindo keisti ar naikinti apskųstojo teismo sprendimo nėra. Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.