Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atmestas D. A. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. gegužės 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

7. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

8. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas D. A. 2020 m. rugpjūčio 1 d. bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad 2020 m. liepos 31 d., apie 21 val., važiuojant pro jam nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, pamatė, kad jame neseniai nupjauti medžiai, taip sunaikinant jam priklausantį 200 Eur vertės turtą (b. l. 10-11). Atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 6 d. D. A. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog buvo nupjauti medžiai – obelys, klevai, vyšnios, slyvos, jam padaryta 150 Eur žala. Nurodė, kad tai galėjo padaryti M. D. (b. l. 6). Pagal šią informaciją buvo pradėtas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), tyrimas, o D. A. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. Tyrimo metu paaiškinimą pateikė M. D., kuris nurodė, kad D. A. pažįsta, su juo bendravo dėl per jo sodybą einančio keliuko, kuris veda prie jo nuomojamo žemės sklypo. M. D. taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl keliuko naudojimo, jie buvo atvykę, apžiūrėjo keliuką ir parašė jam, kad keliuku galima naudotis jį sutvarkius (b. l. 7). Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuriame nurodyta, kad į sodą įvažiuojama pro 5 metrų pločio įvažiavimą (b. l. 13). M. D. Institucijai taip pat pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad privažiuoti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) galima bendro naudojimo 4 m keliu tarp sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Natūroje kelio vieta yra apaugusi menkaverčiais medžiai ir krūmais, važiuojama ne keliui nurodyta vieta, bet žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Norint naudotis keliu suinteresuoti asmenys turi pasigerinti kelio būklę ir juo naudotis (b. l. 20).

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, M. D. patvirtino, kad iš pradžių tarp jo ir D. A. nebuvo jokio nesutarimo, D. A. pats genėjo medžius, tačiau, kai prasidėjo nesutarimai, M. D. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kur jam paaiškino, kad turi būti kelias tarp sklypų, jis paprašė, kad viskas būtų raštu. M. D. neginčijo, kad iškirto medžius, tačiau patikslino, kad tai buvo menkaverčiai medžiai ir krūmai. Liudytoja Ž. R. taip pat nurodė, kad ji dirba Nacionalinėje žemės tarnyboje, žino, kad tarp D. A. ir kito asmens kelio turėtų būti bendro naudojimo kelias, neįskaičiuotas nė į vieną žemės sklypą, tačiau buvo važiuojama per D. A. sklypą.

10. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, atkreipia dėmesį, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį kyla tam, kas turtą sunaikino ar sugadino tyčia, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori, ar, jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

11. Bylos duomenys patvirtina, jog proceso dalyvių santykiai yra konfliktiški – kilęs ginčas dėl įvažiavimo į M. D. dirbamą sklypą, kilę neaiškumai yra sprendžiami institucijų pagalbą. Skundą padavęs asmuo nurodo, kad M. D. buvo informuotas apie sklypo ribas ir medžius iškirto tyčia, siekdamas sunaikinti svetimą turtą. Tuo tarpu M. D. teigia, kad medžių kirtimus atliko siekdamas pagerinti kelio būklę, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos raštą, jog gali pagerinti kelio būklę ir juo naudotis. Nagrinėjamu atveju, skundą padavusio asmens bei M. D. versijos dėl galimo turto sugadinimo aplinkybių nesutampa, jos iš esmės atspindi skirtingą kaltės formos traktavimą (buvimą).

12. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, vis tik pritartina skundžiamos teismo nutarties išvadai, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. D. tyčia siekė, kad būtų sugadintas svetimas turtas. Tuo labiau, kad M. D. nurodo, jog buvo iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, kurie nepriskirtini saugotinais. Jokių duomenų apie iškirstus medžius, jų kiekį, būklę ir vertę nepateikė ir pareiškėjas D. A.. M. D. neneigia, jog jis iškirto menkaverčius medžius ir krūmus, tačiau taip elgėsi, nes kelias buvo apleistas, kito kelio pravažiuoti į sklypą nėra, be to, buvo gavęs leidimą iš Institucijos. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad asmens kaltė, tuo pačiu ir nusižengimas, byloje negali būti nustatoma formaliai, remiantis išimtinai vien skundą padavusio asmens prielaidomis. Teiginiai, kad M. D. tyčia sugadino svetimą turtą, nepasitvirtino. Šiai išvadai duomenų pakanka, nėra būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus, tuo pačiu ir tęsti administracinio nusižengimo teiseną. Apygardos teismas konstatuoja, kad vien konfliktiškas situacijos tarp kaimynų pobūdis savaime nelemia M. D. tyčios (tiek tiesioginės, tiek netiesioginės) sugadinti svetimą turtą, administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta ir skundas dėl šio proceso sprendimo atmestas pagrįstai.

13. Kartu pasisakytina, kad aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pateiktą ne viename nutarime, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Taigi, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ši konkreti situacija nepatenka į ANK reguliavimo sritį, ir nutraukdamas administracinių nusižengimų teiseną, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog skundą padavęs asmuo savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.