- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1119-236/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai CPO LT
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4317-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lex ano“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Lex ano“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ CPO LT, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2016 m. vasario 17 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkimo objekto dalyse 7, 11, 17, 23, 24, 26, 34, 46, 50, 51, 58, 62, 63, 64, 77, 78, 97, 100, 120 ir 126 bei perkančiosios organizacijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 1S-138 dėl ieškovės pretenzijos atmetimo bei grąžinti pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (antrasis kvietimas, viešojo pirkimo Nr. 242899) (toliau – ir Pirkimas) procedūras į iki pažeidimo buvusią padėtį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti perkančiosios organizacijos VšĮ CPO LT vykdomo viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (antrasis kvietimas, viešojo Pirkimo Nr. 242899) procedūras pirkimo objekto dalyse 7, 11, 17, 23, 24, 26, 34, 46, 50, 51, 58, 62, 63, 64, 77, 78, 97, 100, 120 ir 126, o jeigu tokios sutartys jau sudarytos – sustabdyti sutarčių vykdymą Pirkimo objekto dalyse 7, 11, 17, 23, 24, 26, 34, 46, 50, 51, 58, 62, 63, 64, 77, 78, 97, 100, 120 ir 126.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Lex ano“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Teismas pažymėjo, jog pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jų sustabdymas laikytinas ekonomiškai netikslingu.
Teismas nustatė, jog atsakovė VšĮ CPO LT paskelbė pirkimą, siekdamas įsigyti vaistinius preparatus, taikant dinaminę pirkimų sistemą. Ieškovė, laikydamasis Pirkimo sąlygų reikalavimų, 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė konkretų pasiūlymą, tačiau perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas yra atmetamas, kadangi ieškovė pasiūlė vaistinius preparatus, neatitinkančius Pirkimo dokumentų reikalavimų, t.y. vaistinius preparatus, kurie nėra įregistruoti Lietuvos Respublikos ar Bendrijos vaistinių preparatų registre. Ieškovė 2016 m. sausio 14 d. gavo perkančiosios organizacijos pranešimą, kuriuo ji panaikino savo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir nutarė ieškovės pateiktus pasiūlymus atskirose Pirkimo dalyse vertinti iš naujo. Perkančioji organizacija 2016 m. vasario 17 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą tuo pačiu pagrindu kaip ir 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime.
Teismas nurodė, jog ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija jos pasiūlymą atmetė formaliai, neįsigilindama į pačios perkančiosios organizacijos perkamo objekto, t.y. vaistinių preparatų, specifiką. Be to, ieškovė nenuoseklius perkančiosios organizacijos veiksmus, kai ieškovės pasiūlymas atmetamas dėl neatitikimo Pirkimo dokumentų reikalavimams, po to šis sprendimas perkančiosios iniciatyva panaikinamas, o vėliau ieškovo pasiūlymas yra dar kartą atmetamas tais pačiais pagrindais, laikė leidžiančiais abejoti Pirkimo procedūrų skaidrumu ir pamatinių viešųjų pirkimų principų laikymusi. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija negalėjo reikalauti, kad visi tiekėjų siūlomi vaistiniai preparatai būtų įtraukti į atitinkamus registrus, kadangi tam tikri pačios perkančiosios organizacijos Pirkimo procedūromis siekiami įsigyti vaistiniai preparatai nėra ir niekada nebuvo arba nebėra registruojami.
Teismas Pirkimo objektą (vaistinių preparatų pirkimą) laikė neabejotinai strategiškai svarbiu atsakovei bei jos tiesioginių funkcijų vykdymui ir valstybei, todėl sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus projekto vykdymo laikiną sustabdymą.
Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija priima prieštaringus sprendimus, bei kad reikalauja, jog visi tiekėjų siūlomi vaistiniai preparatai būtų registruoti, kai jie nėra ar nebuvo registruojami, vertino kritiškai.
Teismas sutiko, kad laikinųjų apsaugos priemonių neteikimas sukeltų tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei (prarasta galimybė dalyvauti Pirkime ir jį galimai laimėjus gauti ekonominę naudą iš sutarties vykdymo), tačiau teismas nurodė, jog ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu - ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, konstatavo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones didesnę finansinę žalą patirtų perkančioji organizacija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Lex ano“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti perkančiosios organizacijos VšĮ CPO LT vykdomo viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (antrasis kvietimas, viešojo pirkimo Nr. 242899) procedūras Pirkimo objekto dalyse 7, 11, 17, 23, 24, 26, 34, 46, 50, 51, 58, 62, 63, 64, 77, 78, 97, 100, 120 ir 126, o jeigu šiose dalyse jau sudarytos preliminarios viešojo pirkimo sutartys - sustabdyti preliminarių sutarčių vykdymą Pirkimo objekto dalyse 7, 11, 17, 23, 24, 26, 34, 46, 50, 51, 58, 62, 63, 64, 77, 78, 97, 100, 120 ir 126. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, nevertino aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio prima facie pagrįstumą: atsakovė Pirkimo dokumentuose nebuvo numačiusi reikalavimo, kad vaistiniai preparatai būtų pateikti registruoti Europos Bendrijos ar Lietuvos registrams; tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas net neįvertinus tiekėjo siūlomų vaistinių preparatų techninių savybių ir jų atitikimo Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos reikalavimams; VPT jau yra pradėjusi tyrimą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, o tai patvirtina ieškinio prima facie; perkančiosios organizacijos veiksmai laikytini nenuoseklūs ir chaotiški, priimti spendimai yra nemotyvuoti;Pirmosios instancijos teismas padarė deklaratyvią ir faktais ar aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs žalos ar kils grėsmė viešajam interesui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju žalos atsiradimo tikimybė yra visiškai minimali, kadangi šiuo metu visuomenėje nėra itin skubaus bei tuo pačiu konkretaus poreikio tokiems vaistams (Pirkimo dokumentų 3.1 p.), atsakovė - centrinė perkančioji organizacija, centralizuotai vykdanti atitinkamus viešuosius pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų poreikiams (VPĮ 2 str. 3 d., 15 str.), tokia atsakovės funkcija nepaneigia pačių valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų teisės įsigyti vaistinius preparatus tiesiogiai, ne per atsakovę VPĮ numatytais būdais, užtikrinančiais greitą pirkimo procedūrų įvykdymą (pvz., apklausos būdu); preliminarioji sutartis gali būti pratęsiama 6 mėnesiams, t. y. faktiškai visu civilinės bylos nagrinėjimo metu;Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl ieškovės galimybės reikalauti žalos atlyginimo yra visiškai deklaratyvūs. Pirkimo sutarčių sudarymui nėra taikomas atidėjimo terminas (VPĮ 18 str. 9 d.), todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės teisių gynimas faktiškai tampa neįmanomu. Ieškovės teisė į žalos atlyginimą objektyviai negalėtų būti įgyvendinta, kadangi įrodyti patirtos žalos dydį, aplinkybę, kad preliminari sutartis ir pagrindinė sutartis tikrai būtų sudarytos su ieškove priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, būtų objektyviai neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė VšĮ CPO LT prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Laiko Pirkimo objektą (vaistinių preparatų pirkimą) strategiškai svarbiu atsakovui, todėl mano, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų įtakos svarbiam atsakovės veiklos projekto vykdymui. Pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų išnaudoti vaistinių preparatų pirkimu centralizavimo privalumai, valstybės mastu nebūtų išnaudota viešųjų pirkimų centralizavimo teikiama ekonomine nauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nevertino aplinkybių, pagrindžiančių ieškinio prima facie pagrįstumą laikytini nepagrįstais. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė Pirkimo dokumentuose buvo numačiusi reikalavimą, kad vaistiniai preparatai būtų pateikti registruoti Europos Bendrijos ar Lietuvos registrams. Byloje nustatyta, jog atsakovė (perkančioji organizacija) tiekėjų pasiūlymo formoje (D dalies 1 lakšto „Konkretaus pasiūlymo forma“ 3 punkte) nustatė reikalavimą, jog tiekėjų siūlomi vaistai turi būti registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre.
CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.
Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas padarė deklaratyvią ir faktais ar aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirs žalos ar kils grėsmė viešajam interesui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Pirkimo objektą (vaistinių preparatų pirkimą) pagrįstai laikė neabejotinai strategiškai svarbiu atsakovei bei jos tiesioginių funkcijų vykdymui ir valstybei, todėl pagrįstai sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus projekto vykdymo laikiną sustabdymą.
Apeliacinis teismas pažymi, jog VPĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, privalo įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, kai centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Pirkimas yra reikšmingas ne tik atsakovei, bet ir didžiajai daliai kitų su medicinine veikla susijusių Lietuvos Respublikos perkančiųjų organizacijų, kadangi vaistinių preparatų pirkimai visos Lietuvos mastu turės būti vykdomi iš šio Pirkimo laimėtojo.
Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų sukeltos neigiamos pasekmės viršytų galimą naudą, pažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Tuo tarpu, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimai kilsiančią žalą dėl nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.).
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis teismas pažymi, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje priimant galutinį sprendimą.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.