- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- AS-803-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02220-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 27 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG180192 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972 (toliau – ir Sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pažymėjo, jog Patikrinimo aktas yra tarpinis teritorijų planavimo procedūros dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi teritorijų planavimo procedūra jau yra baigta, joje yra priimtas Sprendimas, kuriuo patvirtintas minėtas tarpinis dokumentas; Sprendimas yra norminis administracinis aktas, o pareiškėjas nepatenka į sąrašą asmenų, turinčių teisę į teismą kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-563-556/2021 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog bendrasis teritorijos planas laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu, tačiau, remdamasis administracinėje byloje Nr. eAS-566-502/2021 suformuota praktika, konstatavo, kad patikrinimo aktu pritarus bendrojo plano (norminio administracinio akto) tvirtinimui, šis aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir dėl jo panaikinimo gali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas teisme. Pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto panaikinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad iš naujo turi būti sprendžiamas ir skundo dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą (norminį administracinį aktą) priėmimo klausimas, atsižvelgiant, be kita ko, į ABTĮ II dalies „Procesas pirmosios instancijos teisme“ II skyriaus „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ pirmojo skirsnio „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ nuostatas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos Patikrinimo aktą, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Sprendimas yra norminis administracinis aktas. Pareiškėjas kelia abstraktų skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą, jo reikalavimas suformuluotas taip, kad klausimas dėl teisėkūros rezultato (teisės norminio akto) teisėtumo sutampa su klausimu dėl teisės įgyvendinimo akto (rezultato) teisėtumo, o tai eliminuoja individualumo aspektą. Pareiškėjas nesuformulavo jokių konkrečių reikalavimų subjektams, kurie, jo teigimu, galbūt pažeidė jo teisės ar teisėtus interesus, o tai reiškia, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su abstrakčiu prašymu ištirti norminio teisės akto teisėtumą, o ne su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, turinčių teisę teikti abstraktų prašymą ištirti norminio teisės akto teisėtumą, sąrašą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
II.
Pareiškėjas K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria nepriimtas nagrinėti skundo reikalavimas panaikinti Tarybos Sprendimą, ir priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto bendrasis planas priskiriamas kompleksiniams teritorijų planavimo dokumentams, kurių teritorijų planavimo procesą, be kita ko, sudaro teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje bei tokio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas. Kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (savivaldybės bendrojo plano) teikimui tvirtinti, savivaldybės bendrasis planas teikiamas tvirtinti savivaldybės tarybai. Pareiškėjas pažymi, jog ginčija Patikrinimo aktą, kurį panaikinus, reiškiamas ir išvestinis reikalavimas panaikinti Tarybos Sprendimą. Pareiškėjo teigimu, šis reikalavimas reiškiamas atsižvelgiant, be kita ko, į ABTĮ II dalies „Procesas pirmosios instancijos teisme“ II skyriaus „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ pirmojo skirsnio „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ nuostatas. ABTĮ aiškiai neįtvirtina reikalavimų abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turiniui, tai reiškia, kad tokie prašymai iš esmės turėtų atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra suformulavęs konkretų reikalavimą panaikinti norminį aktą visa apimtimi, tačiau jo skundo argumentai susiję su konkrečia teritorija (duomenys neskelbtini), kuri suprojektuota bendruoju planu; pareiškėjas skunde taip pat akcentavo, kad želdinių teritorija jo sklype suprojektuota pažeidžiant Lietuvos Respublikos želdinių įstatymą. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą ir tinkamai išdėstyti poziciją – pateikti prašymą ištirti norminio akto teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties motyvais, atskirąjį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo K. S. skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972 panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skunde reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Sprendimas yra norminis teisės aktas, o pareiškėjas nėra vienas iš ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę abstrakčiu pareiškimu inicijuoti bylą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde teigia, kad reikalavimas panaikinti Sprendimą yra išvestinis iš teismo priimto nagrinėti reikalavimo panaikinti Inspekcijos Patikrinimo aktą ir yra individualus prašymas ištirti norminio akto teisėtumą, tai esą galima suprasti iš skundo argumentų, susijusių su konkrečia teritorija (duomenys neskelbtini), suprojektuota bendruoju planu, bei su pareiškėjo sklype nepagrįstai suprojektuotais želdiniais.
Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimas „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. 1-972 yra norminis teisės aktas. Be to, ši aplinkybė jau konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-563-556/2021, kuria pareiškėjo skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotas nagrinėti iš naujo, tiek kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-280-492/2021). Pareiškėjas taip pat neginčija aplinkybės, kad nėra vienas iš ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, kuriems yra suteikta teisė teikti abstraktų prašymą ištirti norminio teisės akto teisėtumą. Tačiau pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skunde pirmosios instancijos teismui jo suformuluotas reikalavimas panaikinti Tarybos Sprendimą atitinka ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, susijusį su individualiąja byla. Teisėjų kolegija šių pareiškėjo argumentų nepripažįsta pagrįstais.
Iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų aiškiai matyti, kad pareiškėjas šiuo skundu, be kita ko, siekia inicijuoti ginčą dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas, panaikinimo.
Vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kuriam išspręsti reikia ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, laikydamasis ABTĮ 113 straipsnio reikalavimų, nėra pateikęs prašymo pradėti tyrimą dėl Tarybos Sprendimo (ar jo dalies) neatitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, kuris būtų susietas su nagrinėjama konkrečia byla dėl jo (pareiškėjo) teisių pažeidimo. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos Patikrinimo aktą ir kad reikalavimas panaikinti Sprendimą turi būti laikomas išvestiniu. Šie argumentai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas skunde būtent ir suformulavo skundo reikalavimą dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo, o ne pateikė prašymą, atitinkantį ABTĮ 113 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas nėra susietas su konkrečios teritorijos (duomenys neskelbtini) sprendiniais.
Pareiškėjui nesant ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nustatytame subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto – Tarybos Sprendimo – teisėtumas, sąraše, pareiškėjas nagrinėjamu atveju tokios teisės neturi, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjui neužkerta kelio pateikti prašymą, atitinkantį ABTĮ 113 straipsnio reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.