Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-16 · Administracinė byla Nr. I-3907-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
I-3907-362/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02861-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3907-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02861-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui V. D.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. D. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Radviliškio policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nuo 2015-09-29 iki 2015-09-30. Per šį laikotarpį areštinėje (laikino sulaikymo kameroje) jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos. Jam nebuvo suteiktas dušas, kameroje nebuvo rozečių, neturėjo galimybės naudotris savo arbatinuku ir televizoriumi, nebuvo suteiktas pasivaikščiojimas, kameros apšvietimas buvo blogas, jis negalėjo nei skaityti, nei rašyti, negalėjo paskambinti, nes nebuvo telefono aparato., kameroje buvo įrengta stebėjimo kamera, tad nebuvo užtikrinta teisė į privatumą, kameroje temperatūra buvo žemiau nulio, labai šalta. Dienos metu virš galvos kaukšėjo batai. Dėl to jis buvo baudžiamas kankinant, buvo pažeminta garbė ir orumas. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą, prašo priteisti jos atlyginimui 2 000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad remiantis Šiaulių AVPK teismui pateiktais dokumentais, V. D. nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., viso 23 val. 01 min. buvo laikomas ne areštinėje, bet Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose. Radviliškio rajono PK ginčijamu laikotarpiu areštinės įrengta nebuvo. Nurodo, kad Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK VPS OVG ilgalaikio sulaikymo patalpos įrengtos, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai). Šioje patalpoje, nišoje, kaip numato Reikalavimai, įrengti du šviestuvai, yra įrengti, nors reikalavimai ir nenumato, du langai, užtikrinantys natūralų apšvietimą. Pasivaikščiojimų kiemelių įrengimas nenumatytas, kaip nenumatytas ir dušo įrengimas ilgalaikio sulaikymo patalpoje, joje yra sanitarinis mazgas, su skiriamąja pertvara, ten metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 5-V-490 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ 33,9 p., ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nefiksuoja sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Duomenų, kad pareiškėjas butų prašęs skambinti, nėra, tokios galimybės suteikimas numatytas nėra. Taip pat nėra numatyta, jog ilgalaikio sulaikymo kamerose turi būti rozetės. Ilgalaikio sulaikymo kameros įrengtos tame pačiame Radviliškio policijos komisariate, šildomos kartu su visu pastatu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas rašytiniais įrodymais, Šiaulių AVKP nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo V. D. teisės dėl netinkamų laikymo Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų pažeistos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. D. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad būnant Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtinti „Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir Reikalavimai) numato reikalavimus ilgalaikio sulaikymo patalpoms, kurias šių Reikalavimų 4 str. apibrėžia kaip specialiai įrengtas patalpas, skirtas teisės aktų tvarka asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti ir laikyti iki 48 valandų. Šių reikalavimų 32.1 str. numato, jog ilgalaikio sulaikymo kameros bendras plotas turi būti ne mažesnis nei 5 kv. m, 33.6 str. numato, jog joje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara, 33.7 str. numato, kad patalpoje turi būti lova, taburetės, stalas, 17 str. numato, jog šalia ilgalaikio sulaikymo kamerų įrengiama prausykla, 33.12 str. numato, jog langų įrengimas yra neprivalomas. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, dušas. Reikalavimų 33.1 str. numato, jog vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis nei 5 kv. m., atmetus sanitarinio mazgo užimamą plotą.

Iš pateikto 2015-11-03 tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-40901 „Dėl V. D. skundo“ matyti, jog asmenų, buvusių ilgalaikio sulaikymo patalpose tam tikru laiku apskaita Šiaulių aps. VPK Radviliškio r. PK vedama nebuvo, tokio reikalavimo nėra. Pareiškėjas buvo uždarytas 2015-09-29, laikytas iki 2015-09-30, viso 23 val. 01 min. Policijos komisariato patalpos šildomos centralizuotai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengti langai, nors jų buvimas nėra privalomas, du elektros šviestuvai, užtikrinantys dirbtinį patalpos apšvietimą, pasivaikščiojimo kiemeliai nenumatyti, patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas, vaizdo stebėjimo kamera, pagal nustatytus reikalavimus, rozečių buvimas patalpoje, skambučių suteikimas numatyti nėra.

Teismui pateikti įrodymai, jog Šiaulių aps. VPR Radviliškio r. PK yra įrengtos ilgalaikio sulaikymo kameros, jose yra sanitarinis mazgas, langai.

Pareiškėjas V. D. Šiaulių aps. VPR Radviliškio r. PK ilgalaikio sulaikymo kameroje buvo laikomas nuo 2015-09-29 iki 2015-09-30. Pareiškėjas nenurodo, ,jog būnant laikino sulaikymo kameroje, buvo pažeista jo teisė į minimalų kameros plotą, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, kildina iš to, kad nebuvo užtikrintos kitos, jo manymu, būtinos užtikrinti teisės.

Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į ilgalaikio sulaikymo patalpų paskirtį, į tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie reglamentuoti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymu Nr. 5-V-263 patvirtintų „Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“, taip pat šioms patalpoms nėra numatytas dušas bei langai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Šiose patalpose nėra numatytas rozečių įrengimas, nenumatytas skambučių suteikimas, telefono aparato buvimas. Stebėjimo kamerų įrengimas su tam tikrais apribojimais yra numatytas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs kokius nors prašymus ar skundus dėl laikymo šiose ilgalaikio sulaikymo patalpose, dėl leidimo pasinaudoti dušu ar prašymo paskambinti. Kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, jog patalpose buvo labai šalta, temperatūra žemiau nulio. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jis ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo 2015 m. rugsėjo 29-30 dienomis, t. y. tuo metu, kai dar net nebuvo prasidėjęs šildymo sezonas, tad ilgalaikio sulaikymo patalpose temperatūra žemiau nulio apskritai negalėjo būti. Duomenų, jog stebėjimo kameros buvo įrengtos, nesilaikant reikalavimų (kad nebūtų filmuojama sanitarinio mazgo zona žemiau 150 cm nuo grindų), nepateikta, kritiškai vertintinas argumentas dėl per mažo apšvietimo, kadangi, be įrengtų dirbtinės šviesos šaltinių, kameroje dar buvo, nors ir reikalavimais nenumatyti, langai, kas suteikė papildomą natūralų apšvietimą. Nors pareiškėjas nurodė, kad dienos metu girdėjo batų kaukšėjimą, tačiau kokią tai įtaką turėjo neturtinės žalos atsiradimui, nenurodė. Nurodydamas apie patirtą neturtinę žalą, jos nekonkretizavo, tik abstrakčiai nurodė, kad buvo baudžiamas kankinant, pažeminta garbė ir orumas.

Vertinant virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė, jog Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK buvo padaryti kokie nors neteisėti veiksmai, pažeidžiantys įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytas pareiškėjo teises, tuo pačiu neįrodė, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jis patytė neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius