Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-41-233-2016 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pagal ieškovės D. V. ieškinį, atsakovas R. K., institucija, teikianti išvadą byloje-Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas įvertinęs tai, kad D. V. 2015 m. rugsėjo lapkričio mėnesiais buvo mokama 156,37 Eur socialinė išmoka ir 60,80 Eur išmoka vaikui, o 2015 m. gruodžio mėnesį-tik išmoka vaikui 60,80 Eur (b.l.60), (duomenys neskelbtini) gimus sūnui R. V., ji turėjo įstatyminę pareigą skirti dalį gaunamų pajamų ir jo išlaikymui bei jos teisė įsidarbinti auginant mažametį iki 3 m. amžiaus buvo apribota. Mirus sūnaus (duomenys neskelbtini) tėvui turi pareigą viena jį išlaikyti, dukrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2014-2015 metais sveikatos problemos paaštrėjusios. Teismas sprendė kad ieškovės turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi, o vaikų poreikiai, įvertinus vien vaikų amžių nuo 2007m., kuomet buvo patvirtinta šalių taikos sutartis , laikė pasikeitusiais iš esmės vien įvertinus vaikų amžių. Todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad yra įstatyme nustatyti pagrindai, kuriems esant galimas priteisto vaikams išlaikymo dydžio padidinimas (CK 3.201 str.1d.).

Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių gaunamas pajamas ir jų turimas išlaidas, teismas sprendė, kad atsakovui ir jo dukrai (duomenys neskelbtini) tenkanti gaunamų pajamų dalis yra didesnė, nei pajamų dalis tenkanti ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems penkiems vaikams, iš kurių trijų nepilnamečių vaikų tėvu yra atsakovas. Vertindamas ieškovės pateiktų reikalavimų pagrįstumą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad priteistino išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, negali būti mažesnis, negu valstybės numatyta teikti maksimali socialinė išmoka. Kadangi atsakovas pripažino, kad jo dukros (duomenys neskelbtini) motinai neteikiant išlaikymo, nustatytą maksimalią iš Vaikų išlaikymo fondo sumą jis gauna kas mėnesį, todėl įvertinęs visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, vadovaudamasis Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatomis, sprendė socialiai esant teisinga padidinti atsakovo R. K. teikiamą pagal patvirtintą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-18 nutartimi taikos sutartį vaikams D. K., K. K., D. K. išlaikymo dydį iki 57 Eur, kas teismo sprendimo priėmimo metu atitinka 1,5 MGL dydį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikio poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius. Vadovaudamasis CK 3.201 str. 1 ir 2 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 01 18 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-28-233/2007 (b.l.9) patvirtinta atsakovo R. K. ir ieškovės D. B. sudaryta taikos sutartis, kurios pirmu punktu šalys susitarė, kad R. K. teikia išlaikymą D. K. gimusiai (duomenys neskelbtini), K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokėdamas periodinėmis išmokomis kiekvienam po 130 Lt kas mėnesį nuo 2007-01-01 iki kiekvieno iš jų pilnametystės.

Atsakovas ginčija teismo sprendimą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog jo materialinė pusė pasikeitė į pablogėjimo pusę, kad dėl pablogėjusios sveikatos neturi galimybių įsidarbinti kur nors kitur ir gauti didesnį darbo užmokestį, kad jis išlaiko dar vieną nepilnametį neįgalų vaiką ir todėl mano, jog teismas nepagrįstai pakeitė vaikų D. K., K. K. ir D. K. išlaikymo dydį, iš jo priteisdamas išlaikymą po 57 Eur kiekvienam į mėnesį. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad atsakovas vienas augina dukrą Miglę, gimusią 2010-06 22 (b. l. 29, 51), kuri turi sveikatos problemų (b.l.30), registruotino turto atsakovas neturi (b. l. 38-39). Atsakovas dirba Rokiškio J. T. progimnazijoje nuo 2005-09-20 (b. l. 34), per 2014-2015 metus 6 kartus jam buvo mokama ligos pašalpa (b. l. 33), kas kartu su atsakovo pateiktais dokumentais apie jo sveikatos būklę (b.l.71-75) įrodo, kad dėl atsakovui nustatytų bendro pobūdžio susirgimų, jis kurį laiką dėl ligos gavo mažesnes pajamas. Pagal Sodros duomenų bazės duomenis atsakovo gaunamos pajamos iš esmės neviršijo Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius atsakovui moka šalpos pensiją neįgaliam vaikui ir išmoką vaikui, po 123,20 Eur kas mėnesį(b.l.52). Atsakovas nurodė, kad dukros Miglės motinai L. M. neteikiant išlaikymo, jis kas mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo gauna po 195 Lt (kas šiuo metu atitinka 56,44 Eur) dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo pateikti medicininiai duomenys įrodo tik buvus laikinus atsakovo sveikatos sutrikimus dėl ligos, tačiau dėl nustatytos diagnozės, nėra nustatyta, kad jo darbingumas būtų sumažėjęs. Apeliantas taip pat nepateikė dokumentų apie tai, kad jis būtų ribotai darbingas ir apeliacinės instancijos teismui. Kolegijos vertinimu, esami bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybių papildomai dirbti ir kad jis išnaudojo visas galimybes papildomoms pajamoms gauti. Apylinkės teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį teisingai nurodė ir tai, kad po to, kai 2007 m. buvo teismo patvirtinta šalių taikos sutartis, atsakovui padidėjo išlaikytinių skaičius, nes pagal įstatymą jis turi teikti išlaikymą ir dukrai Miglei. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos argumentui, kad iš dalies atsakovo turtinė padėtis taip pat yra pablogėjusi, nes jis turi išlaikyti ir dukrą (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad atsakovas, gyvendamas dukrai priklausančiame name, turi pareigą prisidėti gaunamų pajamų dalimi išlaidoms, reikalingoms namo išlaikymui. Iš pateiktų bylos duomenų matyti, kad kartu su ieškove gyvena 5 jos vaikai, iš kurių 4 vaikai yra nepilnamečiai (b.l.10). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie jai mokėtas socialines išmokas, išmokas vaikui 2014-2015 metais (b.l.13-14,60), kas įrodo, jog ieškovės šeima buvo ir šiuo metu yra socialiai remtina. Pagal duomenis iš viešųjų registrų matyti, kad 2009-09-29 D. V. vardu buvo įregistruotas automobilis F. O., 1986 m. gamybos, valstyb.Nr.(duomenys neskelbtini) kuris yra išregistruotas, nes nėra techninės apžiūros ir draudimo, daugiau registruotino turto D. V. nuosavybės teise neturi (b. l. 40-41). Ieškovė pateikė duomenis apie jai priklausančius mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, buto nuomą už 2015 m. gruodžio mėnesį, iš kurių matyti, kad išlaidos mokesčiams sudaro 255,20 Eur (b.l.88-92). Be to, pagal pateiktus ieškovės duomenis iš UAB “Rokiškio butų ūkis“ ieškovė turi įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalines paslaugas 2015 -12-31 -4 82,53 Eur (b.l.93). Įvertinęs minėtus bylos įrodymus, pirmos instancijos pagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių turtinę padėtį ir aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių gaunamas pajamas ir jų turimas išlaidas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui ir jo dukrai (duomenys neskelbtini tenkanti gaunamų pajamų dalis yra didesnė, nei pajamų dalis tenkanti ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems penkiems vaikams, iš kurių trijų nepilnamečių vaikų tėvu yra atsakovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

CK 3.198 str. 2 d. įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, kad visi atsakovo vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu jie gimę iš tos pačios ar skirtingų santuokų ir teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtinais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vaikų D. K., D. K., K. K. poreikiai, įvertinus vien vaikų amžių nuo 2007 m., kuomet buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, laikytini pasikeitusiais iš esmės vien įvertinus vaikų amžių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas R. K. privalo teikti išlaikymą visiems savo vaikams, konstatuoja, jog skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo jo vaikų D. K., D. K., K. K. išlaikymui priteistas 57 Eur mėnesiui išlaikymo dydis, įvertinus tik minimaliausius vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, nėra akivaizdžiai per didelis. Be to, akcentuotina, kad priteistino išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, negali būti mažesnis, negu valstybės numatyta teikti iš Vaikų išlaikymo fondo maksimali socialinė išmoka. Byloje nustatyta, kad kartu su atsakovu gyvenanti dukra M. K. yra beveik 6 metų amžiaus, todėl šiuo metu jos poreikiai yra mažesni, įvertinus net tai, kad ji turi sveikatos problemų (b.l.30). Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, kad M. K. neįgalumas nustatytas iki 2016-06-10, t.y. ne visam gyvenimui, todėl yra tikimybė, kad jos sveikata pagerės. Kolegija pažymi, jog apeliantas pateikė neįgalumo lygio pažymą, kuriame nurodyta, jog M. K. yra diagnozuoti mišrūs raidos sutrikimai (b.l. 129), tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovo dukrai nustatytas susirgimas reikalauja žymiai didesnių gydymo lėšų ir laiko, nei nurodo atsakovas.

Aptartų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju nebus pažeistas vaikų lygiateisiškumo principas (CK 3.198 str.).

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino tėvų galimybių pusiausvyrą, šalių turtinę padėtį.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.