Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. ir jam paskirtas areštas 54 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – arešųtas 36 paroms.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-01-11 iki 2015-01-13.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo M. S. faktinio sulaikymo bausmės atlikimui.

Priteista iš M. S. 12,07 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis 2015-01-11, apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, kilusio asmeninio žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė kumščiu seseriai V. B. į nugaros sritį, dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir nusibrozdino nosį, ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė seseriai V. B. fizinį skausmą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. S. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo jam paskirtą areštą pakeisti į viešuosius darbus. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pagal BK 140 str. 2 d., asmuo, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įstatymas nenumato sąlygų, kurioms esant teismas parenka vieną iš BK specialiosios dalies straipsnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Tai išskirtinė teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencija.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam M. S. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei sunkinančią, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, susitaikė su nukentėjusiaja, ji jam pretenzijų neturi. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jis ansktesniu nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės nevykdė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – areštą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. S. už BK 140 str. 2 d. numatyto nesunkaus nusikalstamo padarymą skyrė 54 parų areštą, kurio dydis artimas BK 49 str. 3 d. numatytam šios bausmės vidurkiui. Be to, nuteistajam M. S., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmės nėra per griežta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, skirdamas M. S. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Šiuo atveju baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Laikyti nuteistajam M. S. paskirtą arešto bausmę neteisinga, keisti ją į viešuosius darbus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinio skundo ribose nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.