Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 11 d., apie 19 val., sugrįžęs po darbo į motinos N. K. namus, kur paskutinį pusmetį gyveno, su ja susibarė. Konfliktas kilo dėl to, kad ji jam pradėjo priekaištauti, kadangi grįžo namo neblaivus. Miglotai atsimena, ką kuris kuriam sakė, tačiau neapsikentęs jos priekaištų, kadangi ji nuolat jam priekaištauja, būnant koridoriuje, netoli išėjimo durų, griebė pirmą pasitaikiusį daiktą, tai, kiek pamena, buvo plastikinis dubuo, ir tyčia juo vieną kartą trenkė jai į galvą. Matė, kad pataikė jai į galvą, rimtai jos sužeisti nenorėjo, tikėjosi tik, kad po jo suduoto jai smūgio dubeniu ji nustos jį peikusi. Sudavus smūgį motina nurimo, o jis tuoj pat pasišalino iš buto. Prieš išeinant negirdėjo, kad motina skųstųsi dėl fizinio skausmo, nepastebėjo akivaizdžių sužalojimų. Labai gailisi dėl savo veiksmų, taip pasielgė nesusivaldęs dėl jos priekaištų ir todėl, kad buvo neblaivus (priedo b. l. 73-76 91-94).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios N. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2021 m. liepos 11 d., dienos metu, sūnus V. M. nakvojo pas ją namuose, vėliau kažkur išėjo, ji taip pat išėjo į lauką ir apie 20 val. grįžo į namus. Namuose jau buvo grįžęs sūnus V. M., jis buvo girtas. Ji sūnui pasiūlė apsiprausti ir eiti valgyti. Sūnus po jos žodžių pradėjo konfliktuoti su ja, tapo agresyvus, pradėjo ją įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu, apie 20.50 val., sūnus paėmė kambaryje esantį plastikinį tamsios spalvos indą su vandeniu, trenkė jai į galvą ir pataikė į viršugalvį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Dėl ko sūnus jai trenkė nežino, jis tiesiog būdamas girtas tapo labai agresyvus ir piktas. Po to, kai sūnus jai trenkė, ji paėmusi savo telefoną išbėgo į koridorių ir iškvietė policiją. Sūnus, kuomet ji išbėgo į koridorių, liko bute, bet vėliau išėjo į lauką, ten buvo sulaikytas atvykusių pareigūnų. Civilinio ieškinio ji nerašys ir neteiks (priedo b. l. 33-36);

2021 m. liepos 11 d. pareigūno E. P. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenys, iš kurių matyti, kad atvykę pareigūnai negalėjo apklausti pareiškėjos N. K. dėl jos fizinės būklės, ji buvo šoko būsenoje, labai susijaudinusi ir akivaizdžiai bijojo, ant jos kūno matomų sužalojimų nebuvo, ji buvo akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Skiltyje „smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta“ pažymėta galvos viršutinė dalis kairėje pusėje. N. K. dėl įvykio paaiškino, kad 2021 m. liepos 11 d., apie 20.50 val., sūnus V. M., būdamas girtas, be priežasties paėmęs plastikinį puodą, vieną kartą jai trenkė per galvą, taip sukėlė jai fizinį skausmą (priedo b. l. 26-29);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. V. 2021 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. liepos 11 d., apie 21 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo sūnus trenkė pranešėjai per galvą puodu. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja N. K., kuri paaiškino, kad jos sūnus V. M. kilus konfliktui trenkė jai per galvą plastmasiniu puodu, taip sukeldamas fizinį skausmą. V. M. buvo stipriai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. Įvykis buvo filmuotas „Body 1721“ kamera (priedo b. l. 58);

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. liepos 11 d. 21.04 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus trenkė pranešėjai į galvą puodu, pranešėja sūnaus bijo, laukia vietoje (priedo b. l. 5);

2021 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kurie sutampa su pateiktais vaizdo įrašais, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pareigūnų „Body“ kamerų, kuriuose užfiksuota, kaip pareiškėja bendrauja su pareigūnais, nurodo jiems įvykio aplinkybes. Taip pat užfiskuota, kaip pareigūnai bendrauja su V. M. (priedo b. l. 55-57, 133);

2021 m. liepos 12 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog apžiūrint įvykio vieta, pirmoje buto dalyje, dešinėje pusėje, buvo rastas ir paimtas ant žemės gulintis tamsios spalvos plastikinis indas (priedo b. l. 6-15);

2021 m. liepos 14 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas plastikinis tamsios spalvos indas, kuriuo buvo sužalota pareiškėja N. K.. Indas – plastikinis dubuo, violetinės spalvos, su rankenomis, dubens talpa 15 l, skersmuo 440 mm (priedo b. l. 16-21);

Alkotesterio kvito duomenys, iš kurio matyti, kad V. M. 2021 m. liepos 11 d. 22 val. buvo nustatytas 3,16 promilių girtumas (priedo b. l. 59).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 3.16 promilės neblaivumas), tyčia plastikiniu dubeniu vieną kartą trenkė savo motinai N. K. į galvą dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl V. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 125-130).

Nukentėjusioji N. K. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 131-132).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus, savo motinos, sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimu žala nėra padaryta, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis (priedo b. l. 102), Užimtumo tarnyboje registruotas (priedo b. l. 104), anksčiau 2 kartus teistas (pirmą kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą (nesukelia teistumo), antrą kartą už apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymą (teistumas neišnykęs)), abu kartus už vagystes, bausmes atlikęs, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (priedo b. l. 111-117), per paskutinius 1 metus buvo 3 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir kartą už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (priedo b. l. 107-110), duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, ir dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą vieną švelniausių bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau nustatant jos dydį kiek didesnį nei šios bausmės vidurkis – t. y. 1 metams 6 mėnesiams. Taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 1 metų laisvės apribojimo.

Taip pat teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad bausmės tikslams pasiekti tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – įpareigoti V. M. per 6 mėnesius nu baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir ją baigti.

V. Kiti klausimai

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 79-81), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 11 d. 21.20 val. iki 2020 m. liepos 12 d. 16.07 val. (viena diena) (priedo b. l. 61-63, 77-78). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

1) vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais iš „Body“ kameros (priedo b. l. 133) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

2) maišas su plastikiniu dubeniu, pagal 2021 m. liepos 15 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002587 saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, grąžintinas N. K., o šiai jo neatsiėmus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti V. M. per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti V. M. per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

V. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 11 d. 21.20 val. iki 2020 m. liepos 12 d. 16.07 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jį įpareigoti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje bei ją baigti.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) voką, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais iš „Body“ kameros – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

2) maišą su plastikiniu dubeniu, pagal 2021 m. liepos 15 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002587 saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 20, grąžinti N. K., o šiai jo neatsiėmus, sunaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.