- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2-181-839/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01680-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,MJ Statyba“
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovo R. Ž. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MJ Statyba“ vadovui J. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei UAB ,,MJ Statyba“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio, neturtinės žalos ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1388,15 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-08-03 iki visiško atsiskaitymo, 2000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistų sumų nuo 2011-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-08-03 buvo nutraukta darbo sutartis su atsakove, tačiau atleidimo dieną atsakovė neišmokėjo visų jam priklausančių pinigų sumų.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu iš dalies sutinka. Nurodo, kad ieškovo skaičiavimai neteisingi (14-18 b.l.). Atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsiskaityti nepavyko dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos, pagal galimybes dalį pinigų sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė su ieškovu 2011-04-22 sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2011-04-27 pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku, nustatant 800 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį (7-9 b.l.). 2011-08-03 darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste LR DK) 128 str. 1 d.
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 str. 1, 2 d.). Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis užpildyta, tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės, atsakovės atsiliepime pateikti paaiškinimai, 2012-01-26 pažyma patvirtina, kad 2011-08-03 nutraukiant darbo sutartį atsakovė liko skolinga atleidžiamam darbuotojui 1315,30 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 405 Lt dienpinigių (14-18 b.l.). Įrodymų, kad buvo sudarytas susitarimas dėl kitokios, nei įstatymo numatyta atsiskaitymo tvarkos šalys nepateikė. Nors ieškovo skaičiavimu neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 1388,15 Lt, tačiau skaičiavimas nėra tinkamai atliktas įvertinant visus svarbius darbo užmokesčiui skaičiavimui duomenis (ligos pašalpas, kitus privalomus mokėti mokesčius), todėl prašomas priteisti 1388,15 Lt darbo užmokesčio dydis nėra pagrįstas ir įrodytas. Atsakovės pateikti darbo užmokesčio skaičiavimai atlikti tinkamai, todėl laikytina, kad atsakovės skola dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra 1315,30 Lt.
Bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad ieškovui yra sumokėta 1720,30 Lt, tai patvirtina ir atsakovės pateikti 2011-10-28, 2011-11-05, 2011-12-05 mokėjimo nurodymai (22, 33 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad su ieškovu dėl neišmokėto darbo užmokesčio atsiskaityta, todėl ieškinys dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio atmestinas.
Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 128 str. 1 d., t.y. darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių. Pagal LR DK 140 str. 2 d. (straipsnio redakcija galiojusi iki 2011 12 01) nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.
Iš bylos duomenų matyti, kad su ieškovui nebuvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal pateiktą atsakovės pažymą ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 861,63 Lt, taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 1723,26 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Kaip minėta darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną (DK 141 str. 1, 2 d.). Jeigu darbdavys šios pareigos nevykdo ir uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką (DK 141 str. 1 d.).
Atsakovė nurodo, kad negalėjo atsiskaityti dėl nepasisekusio verslo, tačiau sunki finansinė padėtis neatleidžia darbdavio nuo įstatymo numatytos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotojų jo atleidimo dieną. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa; tai įstatymo nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; ir kt.).
Iš bylos duomenų matyti, kad dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo su ieškovu visiškai atsiskaityta 2011-12-05, pervedant įsiskolinimą dalimis, tačiau iki šiol nėra sumokėta išeitinė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Už atsiskaityti uždelstą laikotarpį nuo 2011-08-03 iki 2011-12-05 susidaro 3446,52 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma (861,63 Lt x 4 mėn.). Taigi ieškovui priklausančios ir išmokėtos darbo pajamos už jo išdirbtą laikotarpį pas atsakovę yra mažesnės nei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką su juo atsiskaityti. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes (atsiskaitymą dėl darbo užmokesčio daugiau nei pats ieškovas prašo priteisti; darbdavio veiksmų sąžiningumą, didesnė dalis įsiskolinimo sumokėta 2011-10-28, 2011-11-05, t.y. iki atsakovei gaunant ieškinį 2011-11-11; ieškovo darbo laikotarpį, dirbta nepilnai 4 mėn.), teismas sprendžia prašomos priteisti kompensacijos dydžio proporcingumo padarytam darbuotojo teisių pažeidimui klausimą. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, jog nagrinėjamoje byloje DK 141 str. 3 d. nuostatos taikytinos sistemiškai su DK 2, 35 str. įtvirtintais principais. Į DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių reglamentavimas, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010). Priešingu atveju neproporcinga kompensacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB „ Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic“byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Dėl išdėstyto 3446,52 Lt kompensacija, kaip sankcija darbdaviui, vertintina kaip neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, kas sudaro pagrindą sumažinti priteistą kompensaciją iki 861,63 Lt, t.y. iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
LR CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pažymėtina, kad teismas nėra priteistas sumas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, išmokantis ir mokesčius apskaičiuojantis asmuo, todėl pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir nurodyti juos teismo sprendime pareigos neturi, todėl atsakovas, išmokėdamas ieškovui priteistas sumas, privalo juos apskaičiuoti (patikslinti) ir sumokėti.
Ieškovas prašo priteisti neturtinę žalą, tačiau nurodyto neturtinės žalos dydžiui pagrįsti nėra pateikta pakankamai įrodymų. Nėra jokių duomenų apie ieškovo šeimą, kreditą, jeigu tokius turi. Be to, remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad atsakovės kaltė tyčinė, juolab, kad dalinis atsiskaitymas 2011-10-28 (902,90 Lt), 2011-11-05 (339,60 Lt) įvyko iki ieškinio įteikimo atsakovei 2011-11-11, visiškai atsiskaityta 2011-12-05 (13, 22, 33 b.l.). Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Pareiga įrodyti nurodytas sąlygas tenka darbo santykių šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo užmokestis nebuvo mokamas, įrodymų, kad ieškovas pareigas atliko netinkamai nėra pateikta. Dirbantis asmuo įgyja teisėtus lūkesčius jog gaus už tai sutartu laiku sutartą darbo užmokestį, kuris paprastai būna pragyvenimo šaltiniu, taigi situacija, kai dirbantis asmuo negauna už tai atlyginimo, neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus, negatyvius emocinius potyrius, stresą, dvasinius bei organizacinius nepatogumus, nuoskaudos, nevilties, netikrumo dėl ateities jausmą, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio – 861,63 Lt priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Dokumentų, pagrindžiančių faktiškai patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nepateikė, todėl patenkinus ieškinį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pagal turimus byloje duomenis (LR CPK 93 str.). Iš atsakovės į valstybės biudžeto pajamas priteistina 84 Lt žyminio mokesčio (2784,89 Lt x 3 proc. (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.) (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 414 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,MJ Statyba“, kodas juridinių asmenų registre 300577841, ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 1723,26 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 861,63 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį; 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 2784,89 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,MJ Statyba“, kodas juridinių asmenų registre 300577841, į valstybės biudžetą 84 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimą dalyje dėl vidutinio vieno mėnesio darbo užmokesčio – 861,63 Lt priteisimo vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.