- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- T-53-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00235-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- P. P.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų 2013 m. sausio 28 d. aktą Nr. 8-1303 bei Kalėjimų departamento 2013 m. vasario 22 d. aktą Nr. 2S-532; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 24 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. liepos 25 d. buvo svarstytas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, kuri nesilaikė nešališkumo principo. Nurodė, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, svarsčiusios pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą, sudėtis pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 7 punktą. Dėl to komisija veikė neteisėtai ir pareiškėjas 2013 m. sausio 21 d. pateikė skundą pataisos namų direktoriui, kuriame prašė informuoti, kodėl pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas buvo sprendžiamas nesilaikant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 8 punkto. Tačiau 2013 m. sausio 28 d. raštu pareiškėjui buvo atsakyta ne dėl komisijos veikimo, o dėl sprendimo. 2013 m. vasario 4 d. parašė skundą Kalėjimų departamentui, kuriuo prašė panaikinti minėtą 2013 m. sausio 28 d. raštą bei įvertinti 2012 m. liepos 25 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos veiklos teisėtumą ir nešališkumą. Teigė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kadangi pataisos įstaigos komisija nesilaikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 8 punkto. Nesilaikant minėto punkto reikalavimų, komisija nutarė pareiškėjo prašymą atmesti, nepaleisti iš pataisos įstaigos lygtinai bei siūlė reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio mažinimo priemones. Tvirtino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir komisijos balsų dauguma priimto neteisėto sprendimo patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, buvo tikrintas dėl apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų, tapo dirglus ir kt.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors pareiškėjo ginčijami aktai yra priimti administravimo subjektų ir Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis numato galimybę apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos pareigūno veiksmus bei sprendimus, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis siekia būti lygtinai atleistas prieš terminą nuo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, t.y. kelia su baudžiamaisiais teisiniais santykiais susijusius klausimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat yra kildinamas iš Lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos veiksmų sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Todėl teismui kilo abejonių dėl bylos teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartis, priimta byloje V. P. v. Vilniaus pataisos namai, 2012 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje L. L. v. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta byloje Ž. A. v. Alytaus pataisos namai, 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta byloje R. K. v. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2-uosius pataisos namai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu nekelia ginčo iš santykių, susijusių su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla. Pareiškėjas ginčija Lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, nagrinėjusios klausimą dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, veiklos teisėtumą, tvirtindamas, kad nagrinėjant pareiškėjo lygtinio atleidimo klausimą šios komisijos sudėtis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės kvestionuoja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo, priimto pareiškėjo atžvilgiu, teisėtumą ir pagrįstumą. Šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 bei 362 straipsniuose, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat nėra kildinamas iš bausmę vykdančios institucijos administravimo veiklos. Žala šiuo atveju siejama su veiksmais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurie susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais. Todėl pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją ir taip pat turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo P. P. (P. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti Alytaus rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Anatolijus Baranovas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys