Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 30 parų arešto bausmė pakeista 30 dienų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 20 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 7 metų ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – 7 metai ir 28 dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 30 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. G. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. laikė augalinę medžiagą - tabaką su nedideliu kiekiu, ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido -MDMB-FUBICA, 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 11.10 val. eidamas pro Kontrolės praleidimo punktą Nr. 3 ir pamatęs Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, turimą psichotropinę medžiagą paslėpė trumpikėse, kur ją apie 11.10 val. rado ir paėmė pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmę nurodė, kad I. G. ankščiau teistas vienuolika kartų, naują baudžiamąjį nusižengimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, turi septyniolika galiojančių drausminių nuobaudų, 2018 m. rugsėjo 26 d. už sistemingus drausmės pažeidimus 8 mėnesiams perkeltas į drausmės grupę, todėl sprendė, jog tikslinga skirti didesnę už vidutinę arešto bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, arešto bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pagrindu subendrintina su 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Skunde nuteistasis I. G. prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę nesubendrinti su 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes kai nuosprendis įsiteisės, jis jau bus atlikęs skirtą arešto bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir pagrįstai bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu.

9. Pagal BPK 347 straipsnį, teismas privalo subendrinti bausmes, kai yra visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių. Tokia pati nuostata įtvirtina ir BK 64 straipsnio 1 dalyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi, šiame straipsnyje yra nurodytos dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nėra nurodyta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja. Baudžiamosios bylos duomenimis, nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, I. G. padarė neatlikęs 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi apeliantui skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė pagrįstai buvo subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Pažymėtina, kad bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį teismas turi nustatyti, kokia nuteistojo bausmės dalis liko neatlikta bausmių bendrinimo metu, ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį. Šiuo atveju atliktos bausmės laikas į naują bausmę neįskaitomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2017).

10. Skirdamas nuteistajam I. G. bausmę ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). I. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką padarė pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog I. G. anksčiau teistas net vienuolika kartų. Pataisos įstaigos administracijos I. G. charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėja nustatytą vidaus tvarką, už ką 17 kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad jam pagrįstai parinkta bausmės rūšis – areštas. Be to, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, nesilaikė BK 64 straipsnio reikalavimų, kurie įpareigoja teismą paskyrus bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, ją subendrinti su neatlikta bausmės dalimi. BK 64 straipsnis taikomas, kai kaltininkas padaro naują veiką, neatlikęs ankstesnės bausmės, taigi esminis momentas - ar ankstesnė bausmė buvo ar nebuvo atlikta naujos nusikalstamos veikos padarymo, o ne apskųsto nuosprendžio priėmimo metu. Pastarasis nuosprendžio priėmimo momentas svarbus tik sprendžiant klausimą kokią neatliktą bausmės dalį pridėti. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas ir visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytos veikos, tiek ir nuteistojo I. G. asmenybės pavojingumą.

11. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas pažeidė BK 64 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo I. G. apeliacinį skundą, remiantis jame nurodytais argumentais ir nuosprendį panaikinti, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. G. (I. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.