Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 31-34) nurodė, kad atsakovės ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra teisinio pagrindo juos panaikinti. Paaiškino, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2003-2004 m. dirbo Danijos Karalystėje ir gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, t. y. 2003 m. 88 399 Danijos kronų arba oficialiu lito kursu 41 104,76 Lt, 2004 m. 119 474 Danijos kronų arba oficialiu lito kursu 55 476,56 Lt. Pareiškėjas 2003 m. gautas pajamas turėjo deklaruoti iki 2004-05-02, 2004 m. gautas pajamas turėjo deklaruoti iki 2005-05-02, tačiau 2003 ir 2004 m. metines pajamų mokesčio deklaracijas pateikė tik 2007-08-24. Taigi, laiko, kad atsakovė padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė GPMĮ 27 str. nuostatas. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog pajamų ar jam tapatus mokestis buvo sumokėtas Danijos Karalystėje nuo Danijos Karalystėje gautų pajamų, priklauso pareiškėjui. Pareiškėjas nei Klaipėdos AVMI, nei atsakovei, nei Komisijai nepateikė Danijos Karalystės mokesčių administratoriaus patvirtinto dokumento apie Danijos Karalystėje sumokėtą pajamų ar jam tapatų mokestį. Atkreipė dėmesį, kad pajamų gavimo momentu galiojusio GPMĮ 37 str. 5 d. buvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, nurodanti, kad tik užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinti dokumentai gali patvirtinti aplinkybę, kad asmuo sumokėjo pajamų ar jam tapatų mokestį nuo toje užsienio valstybėje gautų pajamų. Jokie kitų asmenų išduoti dokumentai, išskyrus užsienio valstybės mokesčių administratoriaus, negali patvirtinti aplinkybės apie pajamų ar jam tapataus mokesčio sumokėjimą užsienio valstybėje, todėl ir pareiškėjo skunde minima darbo sutartis su Per Aarslef A/S neturi jokios įtakos šio mokestinio ginčo nagrinėjimui. Pareiškėjo, kaip Lietuvos rezidento, su darbo santykiais gautas pajamas apmokestinti pirmumo teisė suteiktina Danijos Karalystei. Mano, kad Komisija Sprendime teisingai pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Danijos Karalystė apmokestino pareiškėjo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas. Priešingai, Danijos Karalystės mokesčių ir muitų administracija nurodė, kad pareiškėjui, 2003 ir 2004 m. dirbusiam Danijos įmonėje „Per Aarslrf A/S“, nebuvo suteiktas asmens kodas, jis darbo Danijos įmonėje laikotarpiu nebuvo registruotas kaip Danijos rezidentas, mokesčių Danijoje nemokėjo. Todėl atsakovė ir Komisija pagrįstai ir teisingai pareiškėjo 2003 ir 2004 m. užsienyje gautas pajamas laikė GPM objektu ir apskaičiavo bei nurodė sumokėti į biudžetą 29 575 Lt GPM. Pareiškėjas, norėdamas pagrįsti pajamų ar jam tapataus mokesčio sumokėjimą užsienio valstybėje, turėjo pateikti Danijos Karalystės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą, kad pajamų ar jam tapatų mokestį mokėjo Danijoje, o ne teigti, kad mokestis galėjo būti sumokėtas pareiškėjo neindividualizuojant. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjas už darbą Danijos įmonėje 2003 m. gavo 41104,76 Lt, 2004 m. gavo 55 476,56 Lt, tačiau minėtų pajamų GPMĮ 27 str. nustatyta tvarka nedeklaravo ir GPM nuo užsienyje gautų pajamų nesumokėjo, todėl Klaipėdos AVMI nuo papildomai apskaičiuoto 29 575 Lt GPM pagrįstai apskaičiavo 12 506,32 Lt GPM delspinigių, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats, nors ir pažeisdamas GPMĮ 27 str. nurodytą deklaravimo tvarką, 2007-08-24 deklaravo 2003-2004 m. Danijos Karalystėje gautas pajamas, pagrįstai jam nuo papildomai apskaičiuoto 29 575 Lt GPM skyrė minimalią 10 proc. dydžio 2 957 Lt GPM baudą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus (žr. teismo posėdžio protokolą).