Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-831/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45498-2022-9

2025 m. kovo 17 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo V. C. (V. C.) gynėjo advokato Kornelijaus Pivoriūno kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pasunkino nuteistojo V. C. teisinę padėtį. Teismai skirtingai aiškino ir taikė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytam nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir paliko tas pačias bausmes, jas taip pat bendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, tačiau nuteistajam paskyrė griežtesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta ne vieno asmens atžvilgiu, laikė, kad nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir nusikalstamą veiką kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu kvalifikavo kaip atskirą nusikaltimą, o bausmes iš dalies sudėjo ir paskyrė subendrintą septynerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismai be pagrindo kvalifikavo nuteistojo veiką pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tvirkinimo veiksmai, kuriuos teismai prilygino seksualiniam prievartavimui, buvo atliekami vienu metu, veiksmai tarpusavyje buvo itin susiję, apimti vieno sumanymo, tokio paties pobūdžio bei tapačiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertinio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. 103MS-22/2023 ir Nr. 103MS-41/2023 išvadas. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, teismai turėjo įvertinti su mažamečiu asmeniu atliktų neteisėtų veiksmų seksualinį pobūdį ir jų intensyvumą, turėjo ištirti žalos nukentėjusiųjų psichikai dydį. Ekspertizės aktuose nebuvo nurodytas nei laikas, nei vieta, kuomet galėjo būti patirtas stiprus stresas, nebuvo duomenų, jog nukentėjusiosios būtų patyrusios kokį nors stresą santykių su nuteistuoju metu. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė patvirtino, jog mergaitės santykių su nuteistuoju metu jokio streso nepatyrė. Ekspertai iš esmės nustatė, jog tiesioginį stresą sukėlė ne nuteistasis, bet nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai (tėvai), tačiau teismai šių aplinkybių netyrė, o pateikė tik teisinio pobūdžio išvadą dėl nuteistojo kaltės. Teismai neįvertino aplinkybės, jog nusikalstama veika buvo fragmentiška, iniciatyva nebuvo reikšminga, be to, iniciatyvą palaikė ir nukentėjusios, santykių trukmė nebuvo ilga, o santykių pabaigą iniciavo pats nuteistasis. Šios aplinkybės liudija, jog nuteistojo veiksmuose nėra BK 150 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.