- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-444-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04141-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“
- Atsakovas
- A. A., B. A.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams A. A. ir B. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 492,77 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams šio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Atsakovai yra buto/patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą, atsakovams taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovai tinkamai ir laiku pareigos atsiskaityti su ieškove už jiems suteiktas namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. susidarė 492,77 Eur dydžio įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodo, kad ieškinys yra neargumentuotas, nepaaiškinta kaip susidarė skola ir už ką ji skaičiuojama, kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, pagrindžiantys pareikštą reikalavimą ir skolos egzistavimo faktą. Atsakovai ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydami paaiškinti kaip susidarė ieškovės deklaruojama skola, tačiau nėra gavę jokio paaiškinimo. Ieškovė jau nuo 2019 metų išrašo jiems klaidingas sąskaitas, dėl ko atsakovai jau ne kartą yra tiek žodžiu, tiek raštu kreipęsi į ieškovę. Didžiausi neatitikimai ieškovės išrašomose sąskaitose atsirado tuomet, kai buvo nuspręsta remontuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogą, kurio remonto darbams visi gyventojai kaupė lėšas, todėl ieškovei buvo primenama, kad atsižvelgiant į gyventojų sukauptą sumą, įmokos už stogo remonto darbus turėjo būti sumažintos. Ieškovė neteisingai skirstė ir apskaičiavo įmokas stogo remonto išlaidoms dengti, o dabar nepagrįstai reikalauja iš atsakovų tariamai susidariusios skolos priteisimo. Laikantis 48 mėnesių mokėjimo grafiko, kaip buvo sutarta su ieškove, jie yra sumokėję ženkliai didesnę sumą, nei turėjo sumokėti, todėl ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis atsakovams iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė valstybės naudai iš ieškovės 27 bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams šio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Remiantis byloje esančio Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis, atsakovai A. A. ir B. A. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, valdantys butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė, reikšdama ieškinį, atsakovų įsiskolinimo kilmės nedetalizavo, pagrindų ir jokių faktinių įsiskolinimo susidarymo aplinkybių nenurodė, apsiribojo formaliu ir deklaratyviu įstatymo nuostatų atkartojimu bei savininkams tenkančios pareigos nurodymu ir mokesčių suvestinės pateikimu. Teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti teismui išsamius duomenis apie atsakovams priskaičiuotas ir jų sumokėtas sumas nuo 2019 m. spalio mėnesio, atsakovams priskirto mokėti mokesčio detalizaciją nuo 2019 m. spalio mėnesio, duomenis kaip buvo panaudotos nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. vasario mėnesio sukauptos lėšos stogo remontui, duomenis kaip buvo apskaičiuotos gyventojų mokėtinos sumos už atliktus stogo darbus iki ir po paramos gavimo, tačiau ji šio įpareigojimo nevykdė. Pakartotinai įpareigojus – ieškovė įpareigojimą įvykdė iš dalies, pateikė teismui atsakovams išrašytas sąskaitas, sąskaitų apmokėjimo ataskaitą, suvestinį apyvartų žiniaraštį bei priskaitymų butams lenteles, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų dėl pateiktų dokumentų reikšmės nagrinėjamam ginčui.
6. Byloje nėra ginčo dėl stogo remonto darbų atlikimo fakto ir atliktų darbų 72 255,62 Eur kainos. 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovams buvo priskaičiuotas 521,32 Eur dydžio įsiskolinimas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kaip ir už kokias paslaugas susidarė šis įsiskolinimas. Remiantis byloje esančiomis sąskaitomis, surašytomis nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. vasario mėnesio nustatyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio buvo kaupiamos lėšos stogo darbams atlikti, atsakovams kas mėnesį buvo priskaičiuota mokėti po 79,69 Eur kaupiamųjų lėšų, t. y. 6 įmokos po 79,69 Eur. Iš viso atsakovams minėtu laikotarpiu priskaičiuota 478,14 Eur kaupiamų lėšų stogo remontui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovams priklausančio buto plotas yra 62,26 kv. m., todėl ieškovės apskaičiuota atsakovams tenkanti kaupiamų lėšų suma laikytina teisinga (62,26*1,28 Eur). Nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio atsakovams buvo skaičiuojama įmoka už stogo remonto darbus, nustatant, jog išsimokėjimas vykdomas 48 mėnesius. Remiantis ieškovės pateiktų sąskaitų duomenimis, ieškovei nurodytu laikotarpiu buvo priskaičiuotos šios įmokos už stogo remonto darbus bendrai 1 535,89 Eur sumai. Atsakovams nustatytas 48 mėnesių išsimokėjimo laikotarpis buvo sutrumpintas iki 40 mėnesių, už stogo remonto darbus atsakovams skaičiuojama jau po 78,27 Eur dydžio įmokos kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu išsimokėjimo laikotarpis atsakovams buvo sutrumpintas, šių aplinkybių nepaaiškino ir nepagrindė ieškovės atstovė posėdžių metu. 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje nurodyta atsakovams priskaičiuota 78,27 Eur suma nesutampa su ieškovės buhalterinės apskaitos skolų lentelėje šiam mėnesiui priskirta 78,26 Eur suma už stogo remonto darbus.
Atsiliepimas
7. Byloje pateikti ieškovės prieštaringi duomenys apie gautą paramą stogo darbams. Kaip matyti iš atsakovų su atsiliepimu pateikto 2022 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo, ieškovei buvo pervesta 30 620,45 Eur dydžio parama už stogo konstrukcijų ir dangos remonto darbus, tačiau ieškovės atsakovei pateiktame 2023 m. vasario 2 d. atsakyme nurodoma, kad gautos paramos sumą sudaro ne 30 620,45 Eur, o 26 259,25 Eur. Teismas remiasi atsakovams palankesniais duomenimis bei konstatuoja, kad paramos sumą sudaro 30 620,45 Eur, atitinkamai atsakovams priklausančią sumą su parama sudaro 4 487,36 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei laikantis pozicijos, kad buvo nustatytas 48 mėnesių išsimokėjimo laikotarpis, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kada ir kokia tvarka, kokio sprendimo pagrindu nustatytas 48 mėnesių laikotarpis buvo sutrumpintas iki 40 mėnesių. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl nesilaikoma pirminio sprendimo dėl 48 mėnesių išsimokėjimo termino ir vadovaujamasi ieškovės sutrumpintu laikotarpiu, atitinkamai priskaičiuojant atsakovams didesnes sumas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir/ar išsamių paaiškinimų, iš kurių galima būtų nustatyti kaip buvo įskaitytos atsakovų atliktos įmokos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įvertinęs tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo susirinkime buvo nuspręsta nustatyti 48 mėnesių išsimokėjimo terminą už stogo remonto darbus (su parama), kad atsakovų dalį mokėtinos sumos sudaro 4 487,36 Eur (su parama) konstatavo, kad atsakovams kas mėnesį tenkančią mokėti sumą sudaro 93,49 Eur, todėl didesnės atsakovams priskaičiuotos sumos už stogo remonto darbus laikė nepagrįstomis. Nesant išsamių duomenų, kaip atsakovams išrašytose sąskaitose buvo apskaičiuotos jiems tenkančios mokėti didesnės sumos už stogo remonto darbus, kas sudaro 521,32 Eur dydžio likutį 2022 m. rugsėjo sąskaitoje, kodėl nesilaikoma 48 mėnesių išsimokėjimo laikotarpio, kaip buvo įskaitytos atsakovų įmokos iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės prašomas iš atsakovų priteisti įsiskolinimas yra tinkamai pagrįstas ir realus. Priešingos išvados darymas sąlygotų prielaidas ieškovei, kaip namo administratorei, savo funkcijas vykdyti neapdairiai ir galimai neskaidriai, nepagrįstai pelnytis administruojamo namo gyventojų sąskaita reikalaujant atsiskaityti anksčiau nei yra nustatyta, kas teismo, atliekančio teisingumo vykdymo funkciją, negali būti toleruojama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Mano būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas sprendime tik deklaratyviai konstatavo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu visiškai nepagrindė reikalavimo. Civilinėje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės atsakovams suteiktų paslaugų apimtį ir realumą – į bylą yra pateiktos ieškovės išrašytos sąskaitos ir kiti dokumentai. Tiek pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje, tiek ir sąskaitose-faktūros skolos sumą sudaro taip pat atlikti remonto, keitimo, montavimo darbai, šiuo atveju konkrečiai – stogo remonto darbai. Atsakovai stogo remonto darbams kaupiamąsias lėšas kaupė 6 mėnesius, o po atliktų darbų mokėtina suma buvo didesnė, kadangi tik 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo gauta parama. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir neįvertino, jog butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenyje būtų nurodyta, kad po atliktų darbų atlikimo skaičiuotųsi suma su gauta parama. Ieškovė, gavusi paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės, ne tik sumažino atsakovams priklausančias mokėtinas sumas už stogo remonto darbus, tačiau sumažino išsimokėjimo laikotarpį iki 40 mėnesių. Toks sprendimas buvo priimtas, kadangi atsakovai iki paramos gavimo sumokėjo didesnes įmokas.
Atsiliepimas
10. Atsakovai A. A. ir B. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė iki šiol nėra paaiškinus, kaip ši skola susidarė ir nėra pateikus jokių tinkamų tokią skolą ir apskritai skolos egzistavimo faktą pagrindžiančių dokumentų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, reikšdama ieškinį, atsakovų įsiskolinimo kilmės nedetalizavo, pagrindų ir jokių faktinių įsiskolinimo susidarymo aplinkybių nenurodė, apsiribojo formaliu ir deklaratyviu įstatymo nuostatų atkartojimu bei savininkams tenkančios pareigos nurodymu ir mokesčių suvestinės pateikimu. Išsamūs duomenys, kaip buvo apskaičiuotos gyventojų mokėtinos sumos už stogo darbus iki ir po paramos gavimo, kodėl įmokos sumažėjo ne po paramos gavimo, o vėliau, kaip buvo įskaityti atsakovų atlikti mokėjimai bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo pateikti, dėl šių aplinkybių paaiškinimų nedavė ir teismo posėdžiuose dalyvavusi ieškovo atstovė. Atsakovai ginčija tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalavo ir reikalauja iš atsakovų laikotarpio pradžioje mokėti didesnes įmokas. Kitaip tariant už stogo remonto darbus sumokėjus 72 255,62 Eur, iš šios sumos atėmus 30 620,45 Eur savivaldybės gautos paramos, likusi suma yra 41 635,17 Eur, iš kurios atsakovai pagal savo buto plotą turi mokėti 4 964,29 Eur. 4 964,29 Eur sumos mokėjimą per 48 mėn. sudaro 103,42 (4964,29 / 48) Eur suma, mokama kas mėnesį. Iš atsiskaitymui numatytų 48 mėnesių atsakovai turėjo sumokėti 1 241,04 Eur (12 mėn. x 103,42), o atsakovai už stogo remonto darbus nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario mėn. įskaitytinai sumokėjo 478,14 Eur (iš anksto sukaupta suma) ir 1 292,28 Eur (po 107,69 Eur per 12 mėn. nuo 2022 m. kovo mėn.), iš viso 1 770,42 Eur (478,14 + 1292,28). Vadinasi, atsakovai per 12 mėnesių už stogo remonto darbus sumokėjo 1 770,42 Eur (įskaitant iš anksto sukauptą sumą), nors pagal 48 mėnesių mokėjimo grafiką turėjo sumokėti tik 1 241,04 Eur, todėl jokios atsakovų skolos nėra. Ieškovė apeliaciniame skunde niekaip nepasisako, kodėl šios sumos reikalauja anksčiau, taip pat kodėl savavališkai trumpina išmokėjimo laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams šio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Remiantis byloje esančio Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis, atsakovai A. A. ir B. A. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, valdantys butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovės teigimu, atsakovai netinkamai vykdo pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. susidarė 492,77 Eur dydžio įsiskolinimas už atsakovams suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
13. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšmingos bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
14. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo dėl 492,77 Eur priteisimo iš atsakovų. Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutiko, teigė, kad jis nėra pagrįstas. Kaip byloje išsiaiškino pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš stogo remonto darbų, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad daugiabučiam namui stogo remonto darbai kainavo 72 255,62 Eur, taip pat buvo gauta 30 620,45 Eur savivaldybės paramos, kas reiškia, kad mokėtina suma gyventojams yra - 41 635,17 Eur, iš kurios atsakovai pagal jiems priklausančio būsto plotą turi mokėti 4 964,29 Eur. Iš anksto atsakovų sukaupta suma buvo 478,14 Eur, likusią sumą išskaidžius lygiomis dalimis per 48 mėnesius gaunama 93,49 Eur mėnesinė įmoka. Remiantis atsakovų pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio jie yra sumokėję 1 292,28 Eur, t. y. kas mėnesį atsakovai atliko po 107,69 Eur dydžio įmokas (didesnes nei turėjo). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad išmokėjimas už stogo remonto darbus atsakovams buvo nustatytas per 48 mėnesius, tačiau eigoje dėl nežinomų priežasčių ieškovė vienašališkai šį terminą sutrumpino iki 40 mėnesių. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šalių susitarimu išmokėjimo terminas buvo nustatytas per 48 mėnesius, atsakovai prašymo sutrumpinti šį terminą neišreiškė, todėl ieškovė vienašališkai trumpinti šio termino ir reikalauti iš atsakovų didesnių mokėtinų sumų neturėjo pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad didesnės atsakovams priskaičiuotos sumos už stogo remonto darbus nei 93,49 Eur per mėnesį (viso 48 mėnesius) laikytinos nepagrįstomis. Šiuo atveju ieškovė nenurodo iš kur susidarė jos prašomas priteisti įsiskolinimas, o pagal pirmosios instancijos teismo atliktus skaičiavimus atsakovai tinkamai mokėjo pagal sutartą mokėjimo grafiką už stogo remontą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės prašomas iš atsakovų priteisti įsiskolinimas būtų tinkamai pagrįstas ir realus, dėl ko pirmosios instancijos teismas jo netenkino pagrįstai.
15. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas sprendime tik visiškai deklaratyviai konstatavo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu visiškai nepagrindė reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo byloje esančius įrodymus. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu ir ji turi pareigą įrodyti atsakovams apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą. Teismas byloje pagrįstai vertino taip, kad ieškovė, nors ir įpareigota teismo, tačiau į bylą taip ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti skolos kilmę. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinėje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės atsakovams suteiktų paslaugų apimtį ir realumą – į bylą yra pateiktos ieškovės išrašytos sąskaitos, ir kiti dokumentai, tačiau šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Byloje kilus ginčui dėl to už ką konkrečiai ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovų, atsakovams nesutinkant su tokiu ieškovės reikalavimu, reikalavimo pagrįstumą įrodyti turėjo ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateiktose sąskaitose yra daugybė neatitikimų, sąskaitų sumos tarpusavy nesutampa, o ieškovė byloje nesugebėjo paaiškinti tokių nesutapimo priežasčių.
16. Šiuo atveju byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Mano būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.