- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-658-350/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs “(duomenys neskelbtini)” atstovės K. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutarties,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
ADB “(duomenys neskelbtini)” kreipėsi Panevėžio apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2012-04-11 eismo įvykio, kurio dalyviai – automobilio Š. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. Š. ir automobilio Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. Ž., draudiko nuomone, siekdami gauti automobilio Nissan Almera Tino, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomo draudimo ir savanoriško draudimo išmokas pateikė klaidinančią informaciją apie automobilių sugadinimo aplinkybes.
2012-06-26 minėto ADB “(duomenys neskelbtini)” prašymo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2014-04-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2014-05-16 nutarimu buvo atmestas ADB “(duomenys neskelbtini)” skundas dėl 2014-04-08 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartimi “(duomenys neskelbtini)” atstovės skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2014-05-16 nutarimo panaikinimo atmestas.
Šalies argumentai
Bendrovės “(duomenys neskelbtini)” atstovė (toliau vadinama pareiškėju) skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartį bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorų 2014-04-08 ir 2014-05-16 nutarimus, ikiteisminį tyrimą atnaujinti ir, nustačius nusikaltimo faktą, patraukti atsakingus asmenis teisinėn atsakomybėn. Mano, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, neįsigilinant į objektyviai M. Š. ir D. Ž. pranešto įvykio aplinkybes paneigiančio įrodymo – specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) turinį ir esmę, tinkamai šios išvados nevertinant ir, atitinkamai, nepagrįstai konstatuojant, jog M. Š. ir D. Ž. nurodytos įvykio aplinkybės ir pasekmės atitinka tikrovę. Teigia, kad teismas neanalizavo ir visiškai nepasisakė dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikta kategoriška išvada apie tai, kad transporto priemonių Š. S. ir Nissan Almera Tino apgadinimai yra nesuderinami. Joje konstatuota, jog prieš automobilių susidūrimą automobilio Š. S. užpakalinė dalis buvo sugadinta nuo pat kairiojo gabarito iki dešinio galinio žibinto vidinio krašto; deformacija (ženklūs įlenkimai) ant automobilio Š. S. galinės dalies (bagažinės dangčio bei kėbulo dalies) buvo padaryta ne nurodomo kontakto metu su automobiliu Nissan Almera Tino. Specialisto išvada patvirtina automobilio Š. S. naudotoją M. Š. buvus nesąžiningą ir teikus draudikui neteisingą informaciją apie transporto priemonės Š. S. sugadinimų atsiradimo aplinkybes. M. Š. nesąžiningumą, be paminėto objektyvaus įrodymo, papildomai patvirtina ir visa draudiko 2012-06-05 kreipimesi nurodyta informacija apie automobilio Š. S. ypač blogą techninę būklę iki 2012-04-12 eismo įvykio. Faktas, jog automobiliai tarpusavyje kontaktavo, nepaneigia M. Š. neteisėtų veiksmų, pateikiant draudikui neteisingą informaciją apie transporto priemonės Š. S. sugadinimų atsiradimo aplinkybes. Teigia, kad minėtos specialisto išvados nepaneigia ir formaliai atliktos apklausos.
Nurodo, kad UAB „M. B.“, kuri, atlikusi transporto priemonės Š. S., valst. nr. (duomenys neskelbtini) patikrą nustatė, jog transporto priemonė iki 2012-04-11 įvykio turėjo daug gedimų, dėl kurių transporto priemonės eksploatacija buvo objektyviai neįmanoma (automobilio imobilizatoriaus gedimas, oro srauto masės matuoklio gedimas, automobilio aušinimo sistemos ventiliatoriaus gedimas, variklio temperatūros daviklio gedimas, kuro siurblio valdymo modulio gedimas ir kt.). Transporto priemonės apžiūrą ir vertinimą atlikę nepriklausomi ekspertai UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksavo ypač netvarkingą techninę transporto priemonės būklę, buvusią iki pranešto įvykio – transporto priemonė padengta sueižėjusiu storu glaisto sluoksniu, klijuota izoliacine juosta, nekokybiškai atliktas dešinės pusės rato arkos remontas, netinkamas priekinių žibintų tvirtinimas, perkreiptas variklis, atvirkščiai sumontuota garso aparatūra, kt. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia faktą, jog transporto priemonė Š. S., valst. nr. (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio 2012-04-11 nebuvo eksploatuotina bei leidžia manyti, jog ji buvo paruošta eismo įvykio inscenizavimui. Įvykio tyrimo metu nustatyta ir tai, kad transporto priemonė Š. S., valst. nr. (duomenys neskelbtini) prieš 2012-04-11 ne kartą buvo patekusi į eismo įvykius, kurių metu buvo stipriai ar netgi nepataisomai sugadinta.
Pareiškėjo teigimu, nepagrįstas teismo nutarties motyvas, jog eismo įvykio dalyviai jokios naudos, jeigu eismo įvykis būtų inscenizuotas, negautų, nes jiems būtų atlyginta tiktai žala, patirta eismo įvykio metu, tai yra jokios logiškos priežasties inscenizuoti eismo įvykio jo dalyviai neturėjo. Skunde teigiama, kad draudimo veiklos praktika būtent ir rodo, jog viena iš dažniausių įvykių inscenizavimo priežasčių – siekis inscenizuoto įvykio metu patirtais transporto priemonių sugadinimais užslėpti anksčiau buvusius sugadinimus, tokiu būdu tikintis suklaidinti draudiką ir gauti išmoką taip pat ir už iki inscenizuoto įvykio buvusius sugadinimus. Pastebėtina ir tai, kad nutartyje minima išvada, kurioje nurodoma, kad automobilis Š. S., valst. nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu praktiškai važiuoti negalėjo, tėra tik papildomas, tačiau ne pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis M. Š. teiktos informacijos apie transporto priemonės Š. S., valst. nr. (duomenys neskelbtini) būklę neteisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo subjektų priimtais sprendimais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai, ginčija įrodymų vertinimą ir išvadą dėl nusikalstamos veikos nebuvimo. Pareiškėjas mano, kad byloje esanti specialisto išvada, transporto priemonės apžiūros, patikros, vertinimo duomenys rodo automobilio Š. S. naudotoją M. Š. buvus nesąžiningą ir teikus draudikui neteisingą informaciją apie transporto priemonės Š. S. sugadinimų atsiradimo aplinkybes bei atitinkamai patvirtina pastarąjį sukčiavus. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro išimtinėje kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma pareiškėjo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuratūros priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka. Todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, bei ištirti pareiškėjo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėlesniuose jo skunduose nurodytas galimo sukčiavimo aplinkybes. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas su šia išvada sutinka.
Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose bei pagrįsti ją pakankamais, BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą bei jį perduoda teismui. Kai tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.
BK 182 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės, arba ją panaikino. Esminis šio nusikaltimo požymis, atribojantis jį nuo kitų nusikalstamų veikų ar civilinio pobūdžio teisinių santykių, yra apgaulės panaudojimas. Nusikalstama veika padaroma tyčia – asmuo turi suvokti savo veiksmų pavojingumą ir nori taip elgtis.
Pareiškėjo teigimu, apgaulė nagrinėjamoje byloje pasireiškė M. Š. ir D. Ž. inscenizuojant eismo įvykį bei M. Š. pateikiant draudikui neteisingą informaciją apie transporto priemonės Š. S. sugadinimų atsiradimo aplinkybes. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad M. Š. kreipėsi į draudiką dėl eismo įvykio patirtos žalos, padarytos pas draudiką “(duomenys neskelbtini)” apdrausto draudėjos D. Ž. automobilio, atlyginimo. M. Š. buvo pateiktas klausimynas, kurį pastarasis užpildė pagal savo turimas žinias ir nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad M. Š. atsakymai yra neteisingi ar draudikui jo pateikta informacija yra melaginga, nes ji neprieštarauja jokiems objektyviems bylos duomenims. Taip pat teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo subjektų išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad M. Š. ir D. Ž. iki eismo įvykio buvo pažįstami ir, kad eismo įvykis, į kurį jie pateko, buvo jų inscenizuotas. Nesant tokių duomenų, nėra jokio pagrindo konstatuoti apgaulės bei atitinkamai sukčiavimo eismo įvykio dalyvių veiksmuose.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pareiškėjo subjektyvūs, prielaidomis ir finansiniu suinteresuotumu grįsti samprotavimai, teiginiai nesąlygoja kitokio, nei prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodyto duomenų vertinimo bei nepaneigia išvados dėl pagrįsto ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl apylinkės teismo nutarties yra iš esmės identiškas skundams, paduotiems aukštesniajam prokurorui ir apylinkės teismui. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, skunde nenurodoma. Skunde nenurodoma, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti, kokius veiksmus dar būtina ar galima atlikti, o tik nurodoma apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, o kaip minėta, duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo.
Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos pareiškėjo pareiškime bei skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2014-04-08 prokuroro ir 2014-05-16 vyriausiosios prokurorės nutarimų bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
„(duomenys neskelbtini)” atstovės K. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.