Kauno apygardos teismo nutartis

procesinių sprendimų kategorijos: 77.4.2; 78.2.1; 121.15; 121.21.

2012 m. sausio 5 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-805/2011 pagal ieškovės J. K. (buvusios J. Č.) ieškinį atsakovui K. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo K. A. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (institucija, teikianti išvadą byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius bei Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir dukters gyvenamąją vietą nustatydamas su motina, kolegijos nuomone, visiškai teisingai įvertino Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, galutinai sukonkretintą teismo posėdžio metu, apie tai, jog, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo prieraišumą, į tai, kad tokio amžiaus vaikui labiau nei bet kada reikalinga motinos rūpestis ir šiluma, vertinant tai, jog duomenų, kad motina vengtų atlikti savo pareigas, piktnaudžiautų motinos valdžia, darytų žalą amoraliu elgesiu, juo nesirūpintų, neturi, tarp motinos ir mažamečio vaiko santykiai šilti, motina yra pirmasis žmogus vaiko gyvenime, todėl šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su motina pagal jos gyvenamąją vietą. Tai, kad ši išvada buvo nepalanki atsakovui, kolegijos nuomone, nesudaro jokio teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą, o išvadą pripažinti prieštaraujančia įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, jog išvadą davusi Vaiko teisių apsaugos specialistė A. K. lankėsi šalių namuose, bendravo su dukra tiek jai būnant su ieškove, tiek su atsakovu. Išvadai parengti buvo skirta pakankamai daug laiko, todėl, teismo nuomone, ją pripažinti deklaratyvia, neindividualizuota ir diskriminuojančia nėra pagrindo. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-10-20 rašte (2 t., b. l. 1) išreiškė nuomonę, jog teismas, aiškindamasis vaiko pažiūras ir norus, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar trejų metukų M. A. yra pakankamai brandus vaikas, kad juos suformuotų ir išreikštų. Teismui siekiant tai išsiaiškinti, mergaitė buvo apklausta psichologo specializuotame vaiko apklausos kambaryje (t. 2, b. l. 36-37). Psichologė S. D., atsakydama į teismo ir šalių užduotus klausimus, teismo posėdyje patvirtino, kad tokio amžiaus vaikas negali išreikšti absoliučios nuomonės, nes negali suvokti būsimų pasekmių. Specialistės, turinčios reikiamą išsilavinimą ir žinias, teigimu, pagal mąstymo ir suvokimo lygį išsakyti savo nuomonę galėtų ne mažiau šešerių - septynerių metų amžiaus vaikas. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovo prašymą skirti byloje psichologinę ekspertizę. Be to, apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovo kreipimąsi į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl psichologės pagalbos suteikimo dukrai, nes teismo posėdžio metu psichologė patvirtino, kad psichologinė pagalba mergaitei nereikalinga, ji guvi, energinga ir judri. Tai, kad jokių emocinių mergaitės sutrikimų nepastebėta, ji rodo tik geras emocijas, patvirtina ir pateis apelianto kolegijai pateikta 2011-12-14 Socialinių paslaugų centro pažyma (2 t., b. l. 176). Atsakovo teiginį, kad dukra nenori grįžti pas ieškovę, paneigia ir tos ieškovės nurodytos aplinkybės (kurių atsakovas nepaneigė), jog po apklausos specializuotame vaikų kambaryje ji noriai ir gerai nusiteikusi, be jokio priešinimosi, išvyko kartu su ieškove; nors ten buvo ir atsakovas, jokio noro vykti kartu su atsakovu mergaitė neparodė. Tai, kad šiuo metu ,,stebimas šiltas, geras ryšys su mama“, patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-11-24 pateikta išvada (2 t., b. l. 171). Kolegijos nuomone, mažametės M. A. per dažnas vedžiojimas pas psichologus, nesant tam objektyvių priežasčių, gali sukelti jai neigiamų emocijų ir negrįžtamų pasekmių. Atsižvelgdama į tai, taip pat į psichologės S. D. paaiškinimus teismo posėdyje, jog pagal mąstymo ir suvokimo lygį išsakyti savo nuomonę galėtų ne mažiau šešerių - septynerių metų amžiaus vaikas, taip pat į tai, jog ir pagal Socialinių paslaugų centro raštu (2 t., b. l. 176) išsakytą nuomonę, jog ir dėl mergaitės amžiaus nėra įmanoma nustatyti, prie kurio iš tėvų dukra yra stipriau prisirišusi, kolegija netenkino atsakovo apeliacinėje instancijoje pareikšto prašymo skirti dukrai psichologinę ekspertizę tikslu nustatyti, su kuriuo iš tėvų ji dabar pageidauja gyventi. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir iš jų visumos pagrįstai nusprendė dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Konstatuotina, jog teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia ir Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2009-05-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00072-09 (1 t., b. l. 197). Tai, kad ieškovė, būdama neblaivi, netyčia iškrito per balkoną ir susižalojo, kolegijos nuomone, ieškovės necharakterizuoja blogiau nei atsakovo, nes, kaip matyti iš to paties nutarimo, 2009-02-22 naktį pas ieškovės seserį buvo ir atsakovas, kuris pats nurodė taip pat buvęs daug išgėręs. Tai, kad ieškovė barmenės-padavėjos pareigose dirbo tik 2007-01-16, t. y. tik vieną dieną, kolegijos nuomone, ieškovės taip pat necharakterizuoja neigiamai, nes po to turėjo nedarbingumo pažymėjimą iki dekreto iki buvo atleista (t. 1, b. l. 113). Nors 2006-10-10 ir 2007-10-17 ieškovė ir buvo bausta baudomis už ATPK 134 (naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas) ir 124¹ str. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pažeidimus (t. 1, b. l. 107), pažymėtina, jog pagal ATPK 36 str. jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tai, kad ieškovė be pateisinamos priežasties 2010-01-15 atsisakė siūlomo darbo (t. 1, b. l. 142), kolegijos nuomone, taip pat nereiškia, jog ieškovė yra bloga mama, negalinti pati pasirūpinti savo dukra. Priešingai, ieškovė paaiškino, kad, jeigu ji būtų sutikusi dirbti siūlomą darbą, būtų nukentėję dukros interesai, nes ji tokiu atveju būtų negalėjusi būti su dukra. Apelianto teiginius, kad visi ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai yra jos artimi draugai, kolegija vertina kritiškai, kadangi nepaneigta, jog atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai taip pat yra jo ir jo motinos artimi draugai, tame tarpe ir liudytojas T. S., kurio parodymus akcentuoja apeliantas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovas savo tikslo siekia leistinomis ir neleistinomis priemonėmis ir yra pasirengęs imtis bet kokių priešingų teisei ir gerai moralei veiksmų savo tikslams pasiekti. Atsakovas pateikė į bylą dokumentus, susijusius su ieškovės gydymu, neturėdamas tam ieškovės sutikimo bei leidimo juos gauti. VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas patvirtino, kad jokie duomenys apie ieškovės gydymą nei atsakovui, nei jo advokatui teikiami nebuvo. Taigi šie duomenys buvo gauti neteisėtais būdais. Netgi jeigu šiuos dokumentus jis ir rado pas ieškovę, tai nereiškia, kad be ieškovės sutikimo jis gali jais naudotis. Į bylą atsakovas taip pat pateikė sutartį dėl dukros priežiūros (t. 1, b. l. 30), teisme davė išsamius parodymus apie tai, kaip V. Č. prižiūri vaiką tomis dienomis kai jis dirba, kad tuo metu šalių dukra leidžia laiką su dar keliais savo bendraamžiais, kuriuos vienu metu prižiūri V. Č., kad ten dukra miega pietų miego ir t. t. Į klausimą, ką valgo dukra, kai būna pas V. Č., atsakė, kad ne nuodus. Tačiau šiuos parodymus paneigė pati V. Č., kuri patvirtino, kad dukrą ji prižiūrėjo vos du kartus ne ilgiau kaip po dvi valandas ir kad ji auklės paslaugų neteikianti, sutartį pasirašė paprašyta atsakovo. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino atsakovo teiginiai, kad ieškovė muša dukrą, pateikus teismui nuotrauką, kurioje M. A. su mėlyne kaktoje, tačiau, kokiu metu ir prie kokių aplinkybių pas dukrą atsirado mėlynė, paaiškinti negalėjo, o pati dukra apklausos metu nurodė, kad mama jos nemuša. Tai, kad atsakovas laiko visiškai priimtinu ir kaip savaime suprantamu savo ir savo motinos poelgį, siekiant padaryti poveikį specialistei, kad ši duotų jo naudai palankias išvadas, kolegijos nuomone, tik patvirtina, kad atsakovas pirmiausia vadovaujasi savo užgautomis vyriškomis ambicijomis ir siekia jam asmeniškai labiausiai palankaus sprendimo. Ta aplinkybė, kad atsakovas, nepasitaręs su ieškove, užregistravo dukrą į vaikų darželį Birštone (į kurį nuvykti paranku tik jam arba jo mamai, kuri dirba Birštono sanatorijoje gydytoja, bet ne ieškovei), nors Prienuose prie ieškovės tėvų namų, kuriuose ieškovė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu gyveno su dukra, taip pat yra vaikų darželis, kolegijos nuomone, leidžia kritiškai vertinti atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovė savo iniciatyva, nepasitarusi su juo nuo 2011 m. gruodžio mėnesio mergaitę užrašė į vaikų darželį Neveronyse (į kurį dukrą leidžia iki pietų tomis dienomis, kai dukra būna pas ją) bei perrašė ją į arčiau namų esančią sveikatos priežiūros įstaigą. Nors liudytoja apklausta Z. V. (M. A. grupės auklėtoja Birštono daržely) patvirtino, kad M. A. daržely pasakoja tik apie tėvelį, kad atvažiuos, kad paims, kad nupirks kažką ir kad, žaisdama šeimą, nemini mamos, kolegija nemano, jog šie parodymai turėtų nulemti apeliacinio skundo patenkinimą. Žinant aplinkybę, jog į darželį Birštone mergaitė buvo užrašyta prieš ieškovės valią, kad į tą darželį ją atveža tik tėvas arba jo mama ir tik tomis dienomis, kai mergaitė pagal šalių susitarimą keturias dienas iš eilės būna su tėvu (su kuriuo mergaitę sieja pakankamai stiprus ryšys, išlikęs iš to laiko, kai ieškovė po 2009-02-22 patirtos traumos ilgą laiką gydėsi, o M. A., tuo metu neturėjusia nei dviejų metukų, rūpinosi tik tėvas ir seneliai), kolegijos nuomone, vien iš šitų parodymų negalima daryti išvados, kad motinos ir dukters glaudus dvasinis-emocinis ryšys, susiformavęs dar kūdikio laukimo ir jo auginimo pirmaisiais metais stadijoje, yra nutrūkęs ir po motinos visiško pasveikimo neatsinaujinęs, kad dukra ir motina nemyli viena kitos ir kad jų gyvenimas kartu mažiau atitinka mažametės mergaitės interesus, nei dukters gyvenimas su tėvu. Tai, kad ieškovė nesikreipė į Krizių centrą, neatvyko į paskirtą konsultaciją, kurios laikas buvo suderintas per atsakovą (2 t., b. l. 176) (teismo posėdyje paaiškindama, kad ji apie tai net nežinojo, atsakovo jai siųstos sms negavo, o vėliau viena važiuoti ir kalbėtis su psichologe nematė tam būtinumo), kolegijos nuomone, taip pat nepaneigia glaudaus emocinio ryšio buvimo tarp motinos ir dukros.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad ieškovė su E. K., gyvenančiu Neveronyse, 2011-10-08, t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės, sudarė santuoką (2 t., b. l. 143) ir pas jį apsigyveno, atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą būtina nustatyti tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (LAT senato nutarimas Nr. 35 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti ginčą dėl nepilnametės dukters N. A. gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant išsiaiškinti sutuoktinio požiūrį į vaiką, kolegija apeliacinės instancijos teisme ieškovės sutuoktinį E. K. apklausė liudytoju. Jis nurodė, kad su mergaite sutaria ir bendrauja puikiai, jai kartu gyventi patinka, turi žaislų krūvą, o kai jis grįžta po darbo – ji beveik visą laiką praleidžia su juo, žaidžia įvairius žaidimus, dėlioja dėliones. Maudo mergaitę mama, maitina, užsiima su ja daugiausiai mama. Be to, liudininkas E. K. patvirtino, kad ,kai reikia išvažiuoti pas tėvą - paskutinėm valandom būna ašarų, mergaitė sako, kad nenori ten važiuoti“. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog E. K. nuo 2002 m. dirba UAB ,,Baltic Pack“ operatoriaus-spaudėjo pareigose; darbe pasižymėjo kaip darbštus, kruopštus, atsakingas, nekonfliktiškas, ramus ir sąžiningas darbuotojas, su geru humoru jausmu, niekada nebaustas, tačiau ne kartą premijuotas už gerą darbą; entuziazmas ir pastovus žinių bei įgūdžių tobulinimas lėmė tai, kad jis, esant reikalui, skiriamas pavaduoti spaudos cecho vadovą (2 t., b. l. 148). Darbo užmokesčio pažyma (2 t., b. l. 149) patvirtina, jog E. K. per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba apie 4.000 Lt. Kaip matyti iš VĮ ,,Regitra“ pažymos (2 t., b. l. 153) E. K. vardu registruotos 6 transporto priemonės. VĮ Registrų centro pažyma (2 t., b. l. 155-159) patvirtina, jog E. K. nuosavybės teise priklauso ne tik butas, kuriame jis gyvena, bet ier ž1,8400 ha žemės sklypas, esantis kauno raj. sav. Lapių sen. Grąseikių k. Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniūnijos išduotoje charakteristikoje (2 t., b. l. 160) nurodyta, kad seniūnija nėra gavusi raštiškų nusiskundimų dėl E. K., gim. 1980-04-04 ir gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 35-13, Neveronys, Kauno raj. Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM pažyma (2 t., b. l. 145) patvirtina, kad įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011-10-17 duomenimis jis nėra teistas. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pažymos (2 t., b. l. 144) duomenimis, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į Karmėlavos policijos nuovados profilaktinę įskaitą nėra ir nebuvo įtašytas.

Be to, kolegija įtraukė Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kaip išvadą teikiančią instituciją, ir įpareigojo ją per 2 savaites pateikti išvadą apie nepilnametės M. A. dabartinės gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) g. 35-13, Neveronys, Kauno raj.) gyvenimo ir buities sąlygas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2011-11-24 pateikė išvadą (2 t., b. l. 171), kurioje nurodė, kad šeima gyvena E. K. priklausančiame 2 kambarių 49,7 kv. m ploto bute su patogumais, kuriame švaru, tvarkinga ir jauku. Mergaitė šiuo metu miega atskiroje lovoje viename kambaryje su mama ir E. K., nes, motinos teigimu, ji yra įpratusi miegoti su ja tame pačiame kambaryje. Ateityje, mergaitei paaugus, planuojama jai skirti atskirą kambarį, be to, šeima planuoja įsigyti didesnį būstą. Ieškovės teigimu, mergaitė gerai sutaria su jos sutuoktiniu, kuris pritaria tam, kad mergaitė gyventų kartu su jais. E. K. paaiškino, kad M. A. pažįsta virš metų laiko, daugiau laiko su ja praleidžia apie pusę metų. Jo nuomone, tarp jo ir vaiko susiformavo pakankamai stiprus ryšys, juos sieja geri tarpusavio santykiai. Bendraujant su M. A., stebėta pakankamai nesuvaržytas vaiko elgesys, mergaitė linkusi atsakyti tik į jai rūpimus klausimus, stebimas šiltas, geras ryšys su mama. Išvadoje konstatuota, jog buities sąlygos atitinka vaiko interesus. Tačiau esanti dabartinė vaiko bendravimo tvarka su tėvais neužtikrina vaiko pastovumo, stabilumo ir yra keistina. Vaikui paaugus, motina turėtų užtikrinti erdvę dukros privatumui, suteikiant vaikui atskirą kambarį ar kitokią erdvę. 2011-10-28 buities tyrimo akte (2 t., b. l. 161-162) taip pat nurodyta, jog šeima gyvena tvarkingame, saugiame dviejų kambarių bute su visais patogumais; namų aplinka atitinka sąlygas, reikalingas visapusiškam vaiko vystymuisi ir augimui.

Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, nustatytas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinėje instancijoje, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas nėra paneigtas, dėl ko naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo nėra jokio pagrindo (CPK 3256 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Kolegija taip pat pažymi, jog šiuo metu tarp šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nusistovėjusi ir dėl jos ginčas nekyla. Kadangi teismas bendravimo su vaiku tvarką nustato tik tuomet, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo (CK 3.170 str. 4 d.), kolegija nepritaria atsakovo atstovės teismo posėdyje išsakytam argumentui, kad teismas, savo iniciatyva išeidamas už apeliacijos ribų, turėtų tokią bendravimo tvarką nustatyti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteiktas teisines paslaugas 600,71 Lt išlaidų valstybei (VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas - 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.