Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2398-1181/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-19
Bylos Nr.
e1-2398-1181/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27571-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zina Vilnienė
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2398-1181/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27571-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 19 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 4 kartus, paskutinį kartą – Vilniaus rajono apylinės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi pasiųstas atlikti bausmės, 2013 m. gegužės 21 d. paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis 2022 m. liepos 23 d., apie 19.23 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia sugyventine E. G. metu, dešine ranka smogė jai į nosį, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nori paaiškinti, kad oficialiai niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, narkotinių medžiagų nevartoja, psichiškai yra sveikas, psichiatrinėse įskaitose neregistruotas, valstybinę kalbą supranta, jis yra teistas, neatsimena tiksliai, kiek kartų, bet prieš jį pradėti trys ikiteisminiai tyrimai pagal jo sugyventinės E. G. pareiškimus, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis vartojo fizinį smurtą prieš ją. Šiuo metu gyvena pas savo draugą (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jam yra skirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo savo sugyventinės E. G. Jo sugyventinė yra E. G., gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 23 d. jis buvo pas savo sugyventinę, kadangi ji pati pakvietė su ja gyventi, nors ir buvo paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium. Dienos metu jie gamino maistą, su sugyventine gėrė alų, vakare, apie 19.00 val., sugyventinei paskambino jos sūnus, pasakė, kad turi alkoholinių gėrimų ir kad atvažiuos su draugu. Kai jie atvažiavo, E. dar daugiau išgėrė, pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo prie jo be jokios priežasties kabinėtis, dėl to jis neapsikentęs sudavė jai dešine ranka į veidą, kad būtų bėgęs kraujas, jis nepastebėjo. Netrukus į butą užėjo policijos pareigūnai. Kada E. juos iškvietė, jis negirdėjo. Vienas iš pareigūnų jį nusivedė į savo automobilį, paklausė, kur gyvena, pasakė, kad pas draugą (duomenys neskelbtini), pareigūnas išrašė jam šaukimą. Kitą dieną, sekmadienį jis atvažiavo pas sugyventinę susidėti drabužių ir savo daiktų. E. dėl kažko suirzo, pradėjo mėtyti drabužius, apdraskė jam kaklą, nuplėšė jo grandinėlę, po to jis pradėjo dėtis maisto produktus iš šaldytuvo, E. pradėjo mėtyti maisto produktus iš šaldytuvo, šaukė ant jo. Susidėjo savo daiktus ir drabužius, kadangi pas E. daugiau neplanuoja gyventi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad vieną kartą ranka jai smogė į veidą, pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. G. parodė, kad 2022 m. liepos 23 d., apie 19.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), į jos butą atėjo sugyventinis S. K., kuriam uždrausta artintis prie jos. Ji norėjo išvaryti jį iš namų, tačiau jis trenkė jai dešine ranka į nosį, dėl to ji nugriuvo ant lovos ir jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Pareiškė, kad su S. negyvena jau apie metus, jokio bendro ūkio neveda. Medicininės pagalbos atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji E. G. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų norėtų pridurti ir juos papildyti, kad 2022 m. liepos 23 d. kartu su S. K. nuomojamame bendrabučio tipo bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo dviese, kartu su juo išgėrė alaus, po to tarp jų įvyko konfliktas ir S. jai dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į nosį. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nori paaiškinti, kad jos nosis yra labai jautri, reikia labai nedidelio smūgio, kad jai pradėtų bėgti kraujas. Kai ji rašė pareiškimą, jai buvo duotas siuntimas nuvykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl kūno sužalojimo masto nustatymo, tačiau ji nevyko, kadangi sužalojimai jai padaryti nežymūs. Taip pat dar nori paminėti, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas ir S. jai smogė, jie buvo kambaryje dviese, nei jos sūnaus, nei kitų asmenų bute nebuvo. Sūnui ji paskambino po įvykio ir jis atėjo, bet paties įvykio jis nematė. S. K. ir anksčiau prieš ją vartojo fizinį smurtą, prieš tai buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai prieš jį, paskutinio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium ir jam buvo uždrausta artintis prie jos, tačiau ji kartais leisdavo jam nakvoti pas ją, kadangi jis neturėjo kur gyventi ir jai buvo jo gaila, tačiau vėl įvyko konfliktas ir jis jai smogė. Dar kartą nori paaiškinti, kad dėl smūgio ji pajuto fizinį skausmą, prašo pripažinti nukentėjusiąja, tačiau civilinio ieškinio byloje nereikš.

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas „BODY“ kameros 1755 vaizdo įrašas. Pareigūnai 2022 m. liepos 23 d. 20.00 val. atvyksta adresu (duomenys neskelbtini), sutinka pareiškėją E. G., kuri pareigūnams nurodo vietą, kurioje yra nepageidaujamas asmuo. Pareigūnai prieina prie įtariamojo, nukentėjusioji E. G. nurodo jam, kad jis atiduotų raktus. Pareigūnas klausia, kokia įtariamojo pavardė, jis prisistato S. K. Pareigūnas klausia nukentėjusiosios, kas jai yra šis vyras, nukentėjusioji atsako, kad buvęs sugyventinis. Pareigūnas sako nukentėjusiajai, kad S. K. yra skirta probacija, kad jis neturi teisės čia būti. Nukentėjusioji sako, kad ji žino apie tai, bet ji jį dangstydavo, kadangi žmogus neturi kur gyventi. Taip pat paaiškina, kad S. K. sulaužė duris, pargriovė ją ant lovos ir trenkė į nosį, kad iš karto pradėjo bėgti kraujas. Pareigūnas dar kartą klausia, ar prieš ją buvo vartotas fizinis smurtas, nukentėjusioji atsako, kad S. K. jai smogė, kad ji pajuto fizinį skausmą. Netrukus koridoriumi ateina vyras, pareigūnas klausia, koks jo vardas, vyras atsako, kad R. Nukentėjusioji E. G. paaiškina, kad čia jos sūnus. Pareigūnas paaiškina, kad S. K. yra sulaikomas ir nuveda jį į tarnybinį automobilį. 20.17 val. pareigūnas grįžta pas nukentėjusiąją, klausia, kiek laiko ji su S. K. negyvena, E. G. sako, kad apie metus. Pareigūnas klausia, ar prieš tai buvo kokių nors ikiteisminių tyrimų S. K. atžvilgiu, E. G. sako, kad neseniai, taip pat dėl konflikto, kad jam yra skirta kardomoji priemonė – prie jos nesiartinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. S. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš buvusią sugyventinę – E. G., pas kurią pagal bylos duomenis fragmentiškai trumpais laikotarpiais tuo metu gyvendavo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. 2022 m. liepos 23 d., apie 19.23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su buvusia sugyventine E. G. metu, dešine ranka smogė jai į nosį, taip smurtaudamas prieš buvusią sugyventinę – E. G., sukėlė jai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo buvusiai sugyventinei – E. G. – fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei, pas kurią fragmentiškai ttrumpais periodais gyvendavo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokurorė nurodo, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra įrodyta. Įvykio metu kaltinamajam girtumas nebuvo nustatytas ir nėra duomenų, kad kaltinamasis veiką padarė dėl alkoholio įtakos, todėl ši sunkinanti aplinkybė nėra vertinama. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, administracine tvarka baustas 12 kartų, baudų nemoka. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. S. K. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, S. K. prieš nukentėjusiąją padarė ne pirmą kartą, jam visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis – uždraudžiama bendrauti su nukentėjusiąja E. G.

Prokurorė prašė kaltinamajam skirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį. Atsižvelgus į tai, kad, minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, S. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamajam neskirtinas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį.

S. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja E. G.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. K. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį uždraudžiant bendrauti su E. G.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

S. K. išaiškinti, kad:

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

S. K. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Zina Vilnienė