Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. eB2-92-945/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
eB2-92-945/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00683-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Pareiškėjas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2181-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00683-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.5.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Brunas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. yra priimtas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Brunas“ iškėlimo. Pareiškėjas VSDFV nurodo, kad atsakovės UAB „Brunas“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2018 m. birželio 18 d. buvo 4 975,37 Eur. Pareiškėjo VSDFV teigimu, jis taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas VSD įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skola padengta nebuvo. Nurodo, kad antstolei buvo perduotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 29 d. sprendimas, tačiau skola taip pat padengta nebuvo. Pažymi, kad atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Pareiškėjo teigimu, atsakovė UAB „Brunas“ yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, o bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balanso įrašyto turto vertės (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi įpareigojo UAB „Brunas“ vadovą pateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis.

Kauno apygardos teismui 2018 m. rugsėjo 5 ir 7 d. atsakovės UAB „Brunas“ vadovas T. B. pateikė įmonės finansinius duomenis (2017 m. gruodžio 31 d. balansą, prekių inventorizaciją, pirkėjų skolų sąrašą, skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas sąrašus), paaiškinamąjį raštą. Nurodė, jog UAB „Brunas“ turėjo vieną civilinę bylą pagal MB „Vertimų Karaliai“ pareiškimą, tačiau 2018 m. rugpjūčio 6 d. su kreditoriumi atsiskaitė. Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. liepos 4 d. vykdė mokestinį patikrinimą, kurio nebaigė. Nurodė, kad UAB „Brunas“ apskaitos duomenimis už 2017 metus grąžintinas PVM sudaro 16 982,74 Eur, kurio negalima susigrąžinti, kol nebus baigtas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas. Pažymėjo, kad UAB „Brunas“ pagrindinis pirkėjas Rusijoje bankrutuoja, todėl atsakovė ieško kitų rinkų. Nurodė, kad įmonė turi galiojantį 45 000 Eur vertės kontraktą su Vokietijos kompanija, jai yra pagaminusi naują gaminį, kurį tobulino, tačiau klientas atsisako jį nupirkti, todėl įmonė ieško, kam šį produktą realizuoti.

Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui pateikti nuomonę dėl T. B. paaiškinamojo rašto, o vadovą T. B. įpareigojo patikslinti atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, įsiskolinimo pradžią ir atsiskaitymo terminus, taip pat pateikti duomenis apie pagamintą naują gaminį ir jo vertę, kurį įmonė ieško, kam realizuoti, ir įrodymus apie grąžintiną pridėtinės vertės mokestį bei jo dydį, pasiūlė imtis priemonių dėl skolos (jos dalies) padengimo ar susitarti su pareiškėju dėl skolos atidėjimo/išdėstymo.

2018 m. rugsėjo 20 ir 21 d. atsakovės vadovas T. B. pateikė teismui raštą dėl grąžintino PVM ir pridėjo atsakovės pardavimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąrašus, 2017 m. gruodžio 31 d. pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams sąrašus, duomenis apie pagamintą aliuminę priekabą.

2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas VSDFV pateikė teismui nuomonę dėl atsakovės vadovo paaiškinamojo rašto ir nurodė, kad nuo 2018 m. vasario mėnesio įmonės įsiskolinimas VSDFV didėjo, 2018 m. rugsėjo 14 d. siekė 5 154,57 Eur, per visą laikotarpį atsakovė nesikreipė į VSDFV su prašymu atidėti skolos mokėjimą, o galimybė padengti skolą yra abejotina. Nėra aišku, per kiek laiko Valstybinė mokesčių inspekcija atliks patikrinimą ir grąžins PVM, taip pat neaišku, kokie bus tyrimo rezultatai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Šiuos duomenis teismas gauna iš įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovo (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), o tais atvejais, kai įmonės vadovas teismui duomenų, reikalingų įvertinti įmonės mokumą, neteikia arba pateikia nepakankamai, teismas turi teisę ir pareigą įmonės mokumą vertinti pagal byloje esančius ir teismo iniciatyva surinktus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-381/2016).

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui atsakovės UAB „Brunas“ administracijos vadovas Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. finansinių ataskaitų rinkinį. Atsakovės UAB „Brunas“ vadovas T. B. teismo įpareigojimą įvykdė tik iš dalies ir pateikė teismui 2017 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti, vadovaujasi vėliausiai prieinamais (t. y. atsakovės vadovo pateiktais) ir savo iniciatyva surinktais duomenimis apie atsakovės UAB „Brunas“ turtinę padėtį.

Iš VĮ Registrų centras atsakovės UAB „Brunas“ pateikto 2016 metų balanso matyti, kad įmonė turto apskaitė už 502 116 Eur sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įpareigojimai sudarė 488 520 Eur (e. b. l. 26). Iš UAB „Brunas“ vadovo pateikto atsakovės 2017 metų balanso matyti, kad įmonė turto apskaitė už 88 306 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 272 827 Eur (e. b. l. 62). Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai 2016 m. viršijo daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o 2017 metais į balanso įrašyto turto vertę viršijo tris kartus, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonė jau nuo 2016 m. buvo nemoki. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal atsakovės UAB „Brunas“ 2017 m. balanso duomenis didžiąją dalį atsakovės turimo turto sudaro trumpalaikis turtas – 88 091 Eur (atsargos – 63 233 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 23 673 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 186 Eur), o ilgalaikis turtas sudaro tik 160 Eur.

Atsakovės UAB „Brunas“ vadovas taip pat pateikė teismui 2017-01-01 – 2017-12-31 skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas, kitų skolų tiekėjams ir pirkėjų skolų sąrašus (e. b. l. 55-61, 93, 115). Pagal šių sąrašų duomenis pirkėjų skolos sudaro 179 105,83 Eur, o skolos tiekėjams – 49 707,59 Eur, t. y. minėti duomenys nesutampa su balanse nurodytais duomenimis. Tačiau, teismo vertinimu, minėti pirkėjų skolų ir skolų tiekėjams duomenys nepaneigia atsakovės UAB „Brunas“ vadovo pateiktame 2017 m. balanse nurodytų duomenų, pateiktas balansas yra sudarytas atsakovei buhalterines paslaugas teikiančio asmens, nei pats atsakovės vadovas, nei pareiškėjas VSDFV neginčijo jame nurodytų turimo turto ir įsipareigojimų verčių, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės (ne)mokumo, vadovaujasi atsakovės 2017 m. balanso duomenimis.

Iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 24). Pagal VĮ „Regitra“ išrašą UAB „Brunas“ transporto priemonių neturi (e. b. l. 25). Remiantis pateiktais VSDFV duomenimis, įmonėje yra 7 apdraustieji asmenys (darbuotojai) (e. b. l. 16).

Pagal pareiškėjo VSDFV pateiktus duomenis atsakovės UAB „Brunas“ padėtis nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos nepagerėjo, priešingai, UAB „Brunas“ 2018 m. rugsėjo 14 d. skola padidėjo ir sudarė jau 5 154,57 Eur sumą. Atsakovės vadovas per laikotarpį nuo pareiškimo pateikimo dienos nesikreipė į VSDFV su prašymu dėl skolos mokėjimo atidėjimo.

Atsakovės UAB „Brunas“ vadovas paaiškinamajame rašte nurodo, kad įmonė nėra susigrąžinusi iš Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžintino PVM, kuris 2017 m. gruodžio 31 d. sudaro 16 982,74 Eur. Šią sumą atsakovės vadovas grindžia nuo 2016 m. sausio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės vykdytų pardavimų sąrašu (e. b. l. 71). Teismas įvertina, kad byloje duomenų apie vykdomo Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pabaigą ir nustatytą grąžintino PVM sumą nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad 16 982,74 Eur dydžio PVM bus grąžintas įmonei (CPK 178 straipsnis).

Atsakovės vadovas taip pat nurodo, kad atsakovė yra pagaminusi gaminį – aliuminę priekabą, kurios planuojama pardavimo kaina yra 29 000 Eur - 30 000 Eur. Teismas pažymi, kad atsakovė nepagrindė realios šio daikto vertės, t. y. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šio daikto vertę ar pasiūlymų šį daiktą už tokią kainą nupirkti. Teismas vertina, kad atsakovės pateiktos daikto specifikacijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos raštas neįrodo, jog pagaminta priekaba yra 30 000 Eur vertės, o iš atsakovės vadovo pateikto paaiškinamojo rašto matyti, kad Vokietijos įmonė, kuriai šis gaminys buvo pagamintas, atsisako jį pirkti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pati atsakovė nurodo skirtingą gaminio vertę, pvz., paaiškinamajame rašte nurodyta vertė – 45 000 Eur, pateiktoje specifikacijoje – 29 000-30 000 Eur, o 2017 m. gruodžio 31 d. prekių inventorizacijoje – 16 800 Eur.

Teismas, įvertinęs 2017 m. atsakovės balanse įrašyto turto (88 306 Eur) ir skolų (272 827 Eur) santykį, konstatuoja, kad netgi įskaičius galimai grąžintiną 16 982,74 Eur PVM po Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo į atsakovės turto realią vertę bei pardavus turimą gaminį (priekabą) už tikėtiną gauti kainą, tai neturi lemiamos reikšmės išvadai dėl atsakovės nemokumo, nes atsakovės pradelsti įsipareigojimai vis tiek viršytų visą atsakovės turimo turto, nurodyto balanse, vertę. Teismo vertinimu, nustatytas įmonės pradelstų skolų ir turimo turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Teismas sprendžia, kad UAB „Brunas“ bankroto byla keltina ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, t. y. nustačius, kad įmonė yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų.

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Administruoti atsakovės UAB „Brunas“ bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius UAB „Finresta“, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus UAB „Brunas“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Brunas“, juridinio asmens kodas 304110582, buveinės adresas Draugystės g. 17-1, Kaunas, bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Brunas“ administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę „Finresta“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA131).

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Brunas“, juridinio asmens kodas 304110582, buveinės adresas Draugystės g. 17-1, Kaunas, nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Brunas“ valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis