Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pašymą suinteresuotiems asmenimis Ž. K., V. K. ir antstoliui Dariui Jonaičiui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo teismo nustatyti, kad skolininkui Ž. K. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. K. priklauso ½ V. K. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Nurodė, jog antstolis Darius Jonaitis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko Ž. K. vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00932, 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Gyventojų registrų duomenimis Ž. K. ir V. K. santuoka įregistruota nuo (duomenys neskelbtini), duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų nutraukta, nėra. Duomenų, kad sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto padalinimo negauta. Skundo dėl antstolio veiksmų nepateikta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ir intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad antstolis Darius Jonaitis vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00400 vykdo išieškojimą pagal Kauno teritorinės muitinės 2017 m. balandžio 20 d. Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėto turto Nr. 10000373609 dėl 6802,33 Eur išieškojimo iš Ž. K. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis Darius Jonaitis, vykdydamas išieškojimą, areštavo bendrąjį turtą, taip pat 2017 m. rugpjūčio 24 d. priėmė patvarkymą sustabdyti ½ V. K. darbo užmokesčio, gaunamo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė skolininkui Ž. K. bei skolininko sutuoktinei V. K. per dvidešimt dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas tokio sutikimo per nustatytą terminą antstoliui nepateikė, taip pat antstoliui nebuvo pateiktas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės V. K. nuosavybė, dalies nustatymo.

Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Byloje nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).

Ž. K. ir V. K. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Kaip jau minėta anksčiau, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų.

Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų Ž. K. ir V. K. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininko dalį taip, kad skolininkui tektų ½ dalis V. K. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos ar kitų pajamų. Nors suinteresuotas asmuo Ž. K. pateikė įrodymus apie tai, jog jis kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas, be kita ko, sustabdyti sprendimo priverstinį vykdymą, tačiau duomenų, jog priverstinis vykdymas vykdomojoje byloje vykdant Kauno teritorinės muitinės išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 10000373609 dėl skolos išieškojimo iš Ž. K. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai nėra sustabdytas ar nutrauktas, nėra, todėl konstatuotina, jog nepaneigta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkas nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 straipsnis) bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), teismas daro išvadą, kad tenkintinas pareiškėjos prašymas ir nustatytina, kad skolininkui Ž. K. priklauso ½ jo sutuoktinės V. K. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) Ž. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.