Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB “(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, kadangi vykdė ūkinę veiklą Gaižėnų kaime neturėdamas galiojančio TIPK leidimo, kaip tau numato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-14“, kuriuo pareiškėjai skirta 3 000 Eur ekonominė sankcija (el.b.l. 8-11), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 53-64). Minėtas TIPK leidimas buvo panaikintas (duomenys neskelbtini).

2018 m. gruodžio 19 d. buvo surašytas įspėjimas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. JA-KA-14, kuriame nurodyta, kad už padarytus teisės aktų pažeidimus numatyta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, kuri užtraukia atsakomybę baudą nuo 3000 iki 8000 Eur, be to, juridiniam asmeniui nustatomas terminas gera valia pašalinti pažeidimus iki 2019 m. sausio 18 d., t.y. nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą kiaulių auginimo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma neturint galiojančio TIPK leidimo (el.b.l. 92-93).

Departamento Kauno aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas, vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius K. Š. 2019 m. gegužės 17 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tai, jog vykdo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini) (ūkinė veikla - kiaulių auginimas) neturint T1PK leidimo (2018 m. lapkričio 16 d. Apžiūros aktas Nr. 22, el. b.l. 51-52). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas kiaulių auginimo veiklą be TIPK leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) komplekso tvartuose galimų auginti kiaulių vietų skaičius yra 4 707 vietos.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 8 d.) 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ir ūkio ministrais; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – ir Taisyklės, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.), 10 punkte numatyta, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklėse apibrėžtus įrenginius, įskaitant kurą deginančius įrenginius, atliekų deginimo įrenginius ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginius, privalo turėti leidimą; 1 priedo „Veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus“ 6.6.2 punkte numatyta, kad jei yra daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg) būtinas TIPK leidimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) komplekso tvartuose galimų auginti kiaulių vietų skaičius yra 4 707 vietos, todėl, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 6.6.2 punktu, pareiškėjai yra būtinas TIPK leidimas.

Iš Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. (30.1)-A4(e)-2928 (el. b.l. 105-106) matyti, jog minėta Agentūra, vadovaujantis TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-259 “Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių” nuostatomis pagal kompetenciją nėra išdavusi pareiškėjui leidimo ūkinei veiklai.

Pareiškėjos teigimu, jai TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išdavė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir šį leidimą Departamento pareigūnų atlikto patikrinimo metu pareiškėja turėjo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 66 punktas numato, jog TIPK leidimas panaikinamas jį išdavusio Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu. Leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, nurodant Leidimo panaikinimo priežastis. Pažymėtina, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas departamente gautas 2007 m. gruodžio 7 d.) (el. b.l. 12) prašydamas spręsti TIPK leidimo būtinumą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. KR 12-3381 “Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo” UAB “(duomenys neskelbtini)” nurodė, jog TIPK leidimas neprivalomas. Teismo vertinimu, minėtas raštas iš esmės atitinka sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo.

Kaip minėta, 2018 m. gruodžio 19 d. buvo surašytas įspėjimas juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. JA-KA-14, kuriame nurodyta, kad už padarytus teisės aktų pažeidimus numatyta ekonominė sankcija pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, kuri užtraukia atsakomybę baudą nuo 3000 iki 8000 Eur, be to, juridiniam asmeniui nustatomas terminas gera valia pašalinti pažeidimus iki 2019 m. sausio 18 d., t.y. nutraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą kiaulių auginimo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma neturint galiojančio TIPK leidimo (el.b.l. 92-93, toliau – ir Įspėjimas). Su šiuo įspėjimu buvo supažindinta pareiškėjos vadovė, kuri minėtą Įspėjimą pasirašė be pastabų. Į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – pareiškėjos 2019 m. sausio 17 d. prašymas, adresuotas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai, kuriuo UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovė prašo: „pratęsti terminą pažeidimui pašalinti, kadangi dokumentai TIPK leidimui yra ruošiami“. Taigi, minėto rašto turinys patvirtina, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” 2019 m. sausio mėnesį, t. y. iki pateikiant skundą teismui, žinojo ir suprato, jog reikalingo TIPK leidimo neturi ir ruošė dokumentus dėl šio leidimo išdavimo.

Taigi, teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 8 d.), kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę veiklą neturėdamas galiojančio TIPK leidimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint TIPK leidimo arba neįregistravus įrenginio. Minėto įstatymo 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą. Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Pagal įstatymo 51 straipsnio 1 dalį skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu (51 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridinis asmuo kliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą, nepaisydamas kompetentingos institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (51 straipsnio 3 dalis).

Ginčo atveju nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – UAB “(duomenys neskelbtini)” 2019 m. birželio 14 d. sudarė sutartį su UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacijos, įskaitant oro taršos, kvapų bei triukšmo vertinimo. Tuo tarpu pareiškėjos atžvilgiu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjai paskirta įstatymo sankcijos už padarytą pažeidimą minimali piniginė bauda. Pažymėtina, jog pareiškėja paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neginčija. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjos atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-14“, kuriuo pareiškėjai skirta 3 000 Eur ekonominė sankcija yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.