- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- 1S-491-493/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56158-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 13 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. A. (toliau – ir R. A.) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Be to, R. A. nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1, 2 dalis, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
1.2. Taip pat, R. A. nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartimi subendrintos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant galutinę bausmę – 7 metus laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 3 metai 5 mėnesiai 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 95-366 nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą padaręs išvadą, kad R. A. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis R. A. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde nurodoma, kad Komisija, nuteistojo atžvilgiu taikydama lygtinį paleidimą, atsižvelgė į visas šiam klausymui reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai ir teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, jau atsižvelgė į jo praeitį, prokuroro poziciją, todėl pakartotinai vertinti nuteistojo ankstesnius teistumus pagrindo nėra. Skunde taip pat akcentuojama, kad įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kaip turėtų būti vertinama nuteistojo padaryta pažanga. Svarbu kelti klausimą, ar iš tiesų visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti efektyvesnę nuteistojo socialinę reabilitaciją bei resocializaciją, ar efektyviau taisyti nuteistojo elgesį, taikant probaciją. Pasak skundo autoriaus, atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu su nuteistuoju nėra kryptingai dirbama, nuteistųjų integracijos į visuomenę programa pradedama taikyti tik likus keliems mėnesiams iki paleidimo. Tuo tarpu lygtinis paleidimas suteikia nuteistiesiems šansą sugrįžti į visuomenę bei motyvuoja juos pozityviems pokyčiams.
5.2. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu nuteistųjų, siekiančių lygtinio paleidimo, interesai gali būti nepakankamai ginami teismo proceso metu, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsniu, gynėjo dalyvavimas lygtinio paleidimo bylose nėra privalomas ir informacija apie būsimą teismo posėdį yra teikiama tik nuteistajam bei prokurorui. R. A. teigimu, galima kelti prielaidą, kad įkalinimo įstaigoje esantiems nuteistiesiems dėl lėšų stokos bei ribotos galimybės palaikyti ryšius su laisvėje esančiais asmenimis, gali būti sudėtinga susirasti advokatą, kuris atstovautų nuteistojo interesus, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.
5.3. R. A. teigimu, priimdami sprendimus dėl lygtinio paleidimo, teismai kai kuriais atvejais taip pat gali taikyti inkaro euristiką, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie gali susidurti su keliais jiems pateikiamais „inkarais“ – Komisijos bei prokuroro nuomone dėl lygtinio paleidimo taikymo. Prokuroro nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo dažnai gali būti negatyvi. O advokato, atstovaujančio nuteistojo interesus, nuomonė lygtinio paleidimo bylose dažnai nėra išsakoma.
5.4. Skunde taip pat akcentuojama, kad neatliktos bausmės dalies vertinimas, nurodant, kad likusi pernelyg didelė neatliktos bausmės dalis, iš esmės prieštarauja BVK nuostatoms. Teismai, vertindami asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, analizuoja ne mažai aplinkybių, kurios yra statiškos ir negali rodyti pažangos, tačiau jos akcentuojamos kaip turinčios reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką, motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, yra pagrindiniai nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai, kurių siekiant yra atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 111 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.
8. Nekyla abejonių dėl to, kad R. A. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
9. Nuteistajam R. A. 2022 m. gegužės 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-1184 (toliau – ir socialinio tyrimo išvada) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažangą ją mažinant. Konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad nuo 2019 m. sausio 25 d. atlikto vertinimo nuteistajam R. A. nustatyta rizika išliko nepakitusi, t. y. rizika priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jokių esminių elgesio pokyčių nenustatyta. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas 6 kartus, galiojančių nuobaudų neturi ir tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui nuteistojo R. A. atveju jos vis tik dar nėra pakankamos.
10. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų aplinkybių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis), bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi pastovios gyvenamosios vietos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: sutiko dirbti ir nuo 2019 m. gegužės 13 d. tęsia darbinę veiklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo pataisos įstaigose vykdomose programose: adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, dalyvauja projekte „Žalioji Oazė“. Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau didelio skaičiaus su nuteistojo smurtiniu, su alkoholio vartojimu susijusiu pavojingu, impulsyviu elgesiu, savitvardos problemomis ir jų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių nebuvimu, susijusių, nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos kriminogeninių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo.
11. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas su alkoholio vartojimu, smurtiniu elgesiu, savitvardos, emocijų valdymo problemomis susijusiose srityse, socialinio tyrimo išvadoje išskirtose kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo atveju yra itin aktualus, kadangi iš informacijos apie ankstesnius nuteistojo teistumus matyti, kad smurtiniai, taip pat apsvaigus nuo alkoholio, padaryti nusikaltimai yra nuteistajam būdingas elgesys. Nagrinėjamu atveju nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau jo atžvilgiu taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo asmeniui neturėjo. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai įtakojo ankstesnį nusikalstamą nuteistojo elgesį, darytina išvada, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Tuo labiau, kad šiuo metu, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nuolat kartoja tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo ir nusikalsta „pagautas momento“. Be to, nuteistasis, siekdamas, kad kiti paklustų, naudoja smurtą ar grasinimus smurtu, anksčiau bent 3 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, kuriuos padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis turi nuolatinių pykčio proveržių patirtį, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Toks savo elgesio vertinimas, esant pirmiau nurodytoms, su nustatytais kriminogeniniais veiksniais ir jų valdymu susijusioms, aplinkybėms, kelia pagrįstą abejonę, kad jau šiuo metu nuteistajam taikoma probacija gali būti sėkminga.
12. Tuo labiau, kad ir bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Iš pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytą vidaus įstaigos tvarką, už ką jam buvo paskirtos nuobaudos. Nors minėtos nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris ir būdamas prižiūrimas nesugeba laikyti jam nustatytų taisyklių ir leidžia manyti, kad R. A. dar nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo pažangą ir realias pastangas resocializuotis.
13. Būtina pažymėti, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant R. A. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
14. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė neteisingą sprendimą, kadangi Komisija įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė kitokį sprendimą. Be to, pasak skundo autoriaus, teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė jo anksčiau padarytam teisės pažeidimui, kadangi šio nusikaltimo pavojingumas jau buvo įvertintas skiriant bausmę. Atmetant šiuos skundo teiginius kaip nepagrįstus, pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Taigi, galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priima apylinkės teismas, todėl nuteistajam palankaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimas, savaime nesuponuoja apylinkės teismo pareigos tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Kartu pritartina, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos yra specifinis teisės institutas ir sprendžiant klausimą dėl jo taikymo tikslingumo yra vertinamas ir prognozuojamas asmens elgesys ateityje, tai yra, ar būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir jų nepažeis. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės gali būti daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tokiu būdu, vertinama ir tai, ar asmuo turi kriminalinio elgesio patirtį, į jam taikytų poveikio priemonių veiksmingumą. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Šiuo atveju apylinkės teismas išskirtinės reikšmės aptartoms, su praeityje buvusiu elgesiu susijusioms, aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, ir tokiu vertinimu baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo įstatymų nuostatų nepažeidė.
15. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti pakankamai išsamūs, bylos duomenimis pagrįsti Komisijos nutarimo nepatvirtinimo motyvai, su kuriais nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam nepalankus sprendimas buvo priimtas neužtikrinus jo gynybos ar turint išankstinį įsitikinimą. Tai, kad bylos duomenis, reikšmingus lygtinio paleidimo klausimui, teismas vertino kitaip, nei juos vertina nuteistasis, neįrodo, kad teismas buvo neobjektyvus (šališkas) ir nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą išsprendė neteisingai. Jokių kitų argumentų, pagrindžiančių teiginius dėl teisės į teisingą ir objektyvų teismą pažeidimo, apeliantas nenurodė, kaip ir nepagrindė teiginio dėl nubaudimo antrą kartą. BVK 157 straipsnis yra bausmių vykdymą reglamentuojanti norma ir jos taikymas nėra susijęs su nuteistojo nubaudimu ar naujos bausmės jam skyrimu. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, atitinkantys BVK 157 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau R. A. vienos iš jų neatitinka. Taigi, netaikydamas lygtinio paleidimo apylinkės teismas nei BVK, nei BPK normų nepažeidė ir nuteistojo nubaudimo klausimo dar kartą nesprendė.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai R. A. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.