Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui E. Z. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidų

Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo– pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.313 straipsnio nuostatas parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

CK 6.334 straipsnyje įtvirtinti bendrieji netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo civilinių teisių gynimo būdai (pakeisti daiktą, sumažinti jo kainą, pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti to išlaidas, grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti remonto išlaidas. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2021 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 5 000,00 Eur iš Lietuvos piliečio įsigijo 2007 metų gamybos ginčo automobilį ,,Audi A8“, (duomenys neskelbtini), kuris buvo techniškai tvarkingas, su galiojančia technine apžiūra. Atsakovas suprato, kad automobilis jam per galingas ir neekonomiškas, todėl nusprendė jį parduoti. 2022 m. vasario 16 d. ieškovas apžiūrėjęs automobilį, juo pavėžėtas, dėl matomo automobilio vieno šono pakrypimo, girdimo garsesnio variklio darbo ir išmetimo sistemos garso nusiderėjęs 100,00 Eur, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu ir nusipirko, ginčo automobilį už 4 900,00 Eur, jokie automobilio trūkumai sutartyje nenurodyti, pažymėta, kad techninė apžiūra galiojanti. Ieškovas paaiškino, kad 2022 m. vasario 18 d. automobilį įregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu, o 2022 m. vasario 19 d. nuvežė jį į automobilių remonto dirbtuves, kad būtų pakeistas atsakovo minėtas sugedęs dešinės pusės amortizatorius. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo parodymus, kad ieškovui apžiūrint automobilį, jis nurodė jam žinomus automobilio gedimus, ieškovas automobilį apžiūrėjo ir matė jį tokį, koks jis buvo iš tiesų. Pats ieškovas patvirtino, kad atsakovas netrukdė ir jis turėjo visas galimybes automobilį dar nuodugniau apžiūrėti, tačiau to padaryti nepanoro. Ieškovas aktyvių veiksmų ėmėsi tik 2022 m. vasario 19 d. apie tai nepranešęs atsakovui. Šią dieną nustatoma, kad pašalinti katalizatoriai, o 2022 m. vasario 23 d. UAB ,,A.“ nustato, kad išmetamųjų dujų sistema yra perdaryta ir pašalinti katalizatoriai, todėl būtina atlikti automobilio ardymo darbus ir detales pakeisti naujomis. Atsakovas SMS žinute buvo pakviestas sudalyvauti UAB ,,A. k. d. c.” tikrinant automobilį, kur buvo nustatyta defektų, kurių preliminari remonto darbų ir detalių kaina yra 3 800,00 Eur (išmetimo sistema perdaryta, stabdžių sistema netvarkinga, aušinimo skysčio nuotėkis variklio skyriuje, alyvos nuotėkis variklio skyriuje, kuro sistemos jungtys netvarkingos, oro įsiurbimo sistemos dalys netvarkingos, trūksta priekinių grotelių apdailinių dalių, automobilio galinio dangčio dažų sluoksnis didesnis, netvarkingi galiniai žibintai, variklio valdymo blokas turi klaidų, automobilio beraktė sistema turi klaidų, automobilio atstumo sistema neveikia, automobilio ratų slėgio sistema fiksuoja klaidas, automobilio stovėjimo stabdžio sistema fiksuoja klaidas, automobilio garso sistema fiksuoja klaidas, automobilio skydelis fiksuoja klaidas, automobilio pneumatinės važiuoklės sistema fiksuoja klaidas), tačiau tai netrukdo ieškovui naudotis automobiliu pagal paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,A. k.d.c.” automobilio patikrą atliko J. Ž. prašymu ir už šią paslaugą ji apmokėjo, bet ne ieškovas. Dar vėliau ieškovas pasitikrino automobilio istoriją per „carVertica“ ir sužinojo, jog šis automobilis turėjo ne vieną eismo įvykį 2020 m. JAV, buvo skirtas utilizuoti, 2008 metais buvo atsukta jo rida. Ieškovo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas apie tokių defektų atsiradimą ir buvimą žinojo, nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, todėl jis turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą ir jam sumokėti 3 800,00 Eur už būsimą automobilio remontą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Atsakovas kategoriškai paneigė, jog perdarinėjo dujų sistemą ir pašalino katalizatorius, ar kažką žinojo apie automobilio istoriją, nes jis automobilį pirko 2021 m. spalio 23 d. Lietuvoje registruotą ir su galiojančia technine apžiūra. Pažymėtina, kad ir ieškovo pateiki transporto priemonės apžiūros aktai nepatvirtino, jog katalizatoriai buvo pašalinti ir dujų sistema perdaryta laikotarpiu kuomet automobiliu naudojosi atsakovas. Taip pat šie dokumentai nepaneigia ir atsakovo teiginio, kad tai galėjo būti padaryta ieškovui nusipirkus automobilį. Tačiau jie patvirtina, kad automobilio išmetimo sistemos perdarymą išpjaunant katalizatorius ir įvirinant vamzdį galima pamatyti vizualiai, o tokią galimybę ieškovas turėjo.

Vadovaujantis pirmiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad atsakovas nežinojo ir (ar) neprivalėjo žinoti apie kokius nors automobilio trūkumus, priešingų neginčijamų įrodymų į bylą nepateikta, kad transporto priemonės įsigijimo metu, ji tiesioginę funkciją atliko – važiavo ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, draudžiančių dalyvauti eisme nebuvo, tai patvirtino ir pačios šalys. Įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas gerokai naudotas automobilis, jis pagamintas 2007 m., todėl ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigytos transporto priemonės tolesnio eksploatavimo momentu.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad buvusiam transporto priemonės savininkui – atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi ieškovo nurodyti automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl šių trūkumų, todėl ieškovo reikalavimas dėl paslėptų automobilio defektų šalinimo kaštų priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Atsakovas prašė priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3–6 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. K. 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. Z..

Priteisti iš ieškovo E. K. 13,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.