- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-47-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29893-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. Z.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. birželio 25 d.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant L. Z.:
- tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu L. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones dvejus metus.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuota J. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. Z. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus – „draudžiama vairuoti transporto priemonę (...) neblaiviems (...)“ – vairavo transporto priemonę – automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 2,46 (promilės) etilo alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų L. Z. kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti, o bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Inga Balkūnė skundžia Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti, t. y. vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu pripažinti L. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei panaikinti minėto nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsniu L. Z. buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai nemotyvavo, kodėl nebuvo patenkintas prokuroro prašymas pripažinti L. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir į tai neatsižvelgta skiriant bausmę. L. Z. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje po to, kai buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę (bausmė pabaiga – 2018 m. vasario 28 d.), paskirtą ankstesniu nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą, kurį jis įvykdė būdamas pilnamečiu ir šis teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas. Prokurorės manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog egzistuoja visos BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos nusikaltimų recidyvo (o tuo pačiu ir asmens pripažinimo recidyvistu) konstatavimui. Taip pat prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog duomenys apie ankstesnius L. Z. teistumus yra išdėstyti tiek pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek nuosprendyje, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, jog L. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė atidėti L. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą, tokį savo sprendimą grįsdamas šabloniškais motyvais ir nesivadovaudamas bylos medžiaga bei neatlikęs išsamios nuteistojo asmenybės analizės. Apeliaciniame skunde be kita ko pažymėta, jog L. Z. anksčiau buvo teistas net septynis kartus ir nors jis buvo baustas ne už analogiškų aptariamai nusikalstamai veikai nusikaltimų padarymą, tačiau visus ankstesnius nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, prokurorės manymu, gali būti daroma išvada, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą nuteistasis padarė neatsitiktinai ir, kad tai yra jo gyvenimo būdo pasekmė. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, į tai, jog nors L. Z. padaryta nusikalstama veika ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jos negalima laikyti nepavojinga, kadangi nuteistasis vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei drauge su juo automobiliu važiavusiai J. K., o nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog aptariamą nusikaltimą L. Z. padarė nejudrioje teritorijoje nepaneigia jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo.
3.3. Taip pat, apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors skundžiamame nuosprendyje ir konstatuota, jog L. Z. atlikęs laisvės atėmimo bausmę, pradėjo integruotis į visuomenę t. y. turi sugyventinę, nuolatinę gyvenamąją vietą ir oficialų pragyvenimo šaltinį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog visos šios aplinkybės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo ir alkoholio vartojimo. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino minėtas aplinkybes ir nepagrįstai rėmėsi jomis taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be to, iš aptartų aplinkybių matyti, jog taikant L. Z. paskirtos laisvės atidėjimo bausmė vykdymo atidėjimą, nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
4. Atsiliepimų į prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinį skundą negauta.
Atsiliepimas
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė J. P. prašė tenkinti apeliacinį skundą ir jame nurodytais argumentais pakeisti skundžiamą nuosprendį, o nuteistojo L. Z. gynėjas advokatas A. Jarašius prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
6. Prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju prašoma nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir netaikyti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
8. Teisėjų kolegija susipažinusi su L. Z. baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu ir apeliacinio skundo argumentais daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo L. Z. paskirtą bausmę ir todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendis keistinas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Dėl L. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės
9. BK 60 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos sunkinančios aplinkybės į kurias, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis privalo atsižvelgti teismas sprendžiantis nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės individualizavimo klausimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog L. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritarti negali.
10. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Pažymėtina ir tai, jog teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Z. praeityje teistas net šešis kartus, pastarąjį kartą – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu už nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą. Minėtu nuosprendžiu L. Z. buvo paskirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2018 m. vasario 28 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčio nuostatomis, pažymėtina, jog už nurodyto nusikaltimo padarymą atsiradęs teistumas L. Z. išnyktų tik 2021 m. vasario 28 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtas teistumas nuteistajam buvo panaikintas anksčiau nurodyto termino, bei į tai, kad L. Z. tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė 2018 m. birželio 23 d., sprendžiama, jog nusikaltimą, dėl kurio padarymo jis buvo pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, L. Z. padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ši aplinkybė yra pripažįstama L. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
12. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pabrėžiama, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
13. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas paskyręs L. Z. laisvės atėmimo bausmę, sprendė jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidedant minėtos bausmės vykdymą. Tokį sprendimą apylinkės teismas grindė tuo, jog L. Z. įvykdytas nusikaltimas yra nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei, be to jis buvo įvykdytas nejudrioje teritorijoje. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nors L. Z. praeityje buvo teistas, tačiau paskirtą bausmę yra atlikęs, be to ankstesni jo teistumai buvo ne už analogiškų nusikaltimų padarymą. Be to, spręsdamas bausmės vykdymo instituto taikymo galimybę nagrinėjamu atveju, žemesnės instancijos teismas įvertino ir tai, kad L. Z. prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl jos įvykdymo nuoširdžiai gailisi bei tai, kad po bausmės atlikimo, būdamas laisvėje jis pradėjo aktyviai integruotis į visuomenę, t .y. turi faktinę šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, oficialų pragyvenimo šaltinį. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant L. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
14. Skundžiamu nuosprendžiu L. Z. buvo pripažintas kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuris remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai bei nubaustas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog L. Z. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. Z. praeityje yra teistas šešis kartus. Pastarąjį nusikaltimą jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kas rodo, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtosios bausmės L. Z. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek aptariamą nusikalstamą veiką, tiek visus kitus nusikaltimus už kurių įvykdymą jis buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, L. Z. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir visais atvejais tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, o dauguma jo padarytų administracinių nusižengimų taip pat buvo susiję su alkoholio vartojimu (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje arba girto pasirodymas viešose vietose). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys įtakojantis nusikalstamą L. Z. elgesį, tačiau jis to nepripažįsta ir nesiima jokių veiksmų, tam, kad minėtas veiksnys būtų pašalintas ir jo elgesio modelis keistųsi.
15. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad L. Z. turi oficialų pragyvenimo šaltinį, tačiau išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuteistasis nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. neturi darbo. Ši aplinkybė ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet ir kartu su aplinkybe, jog po bausmės atlikimo praėjus mažiau nei keturiems mėnesiams jis įvykdė naują nusikaltimą, sudaro pagrįstą pagrindą nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad po bausmės atlikimo L. Z. pradėjo integruotis į visuomenę.
16. Be to, teisėjų kolegija pritaria ir apeliacinio skundo argumentui, jog vertinant L. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis būdamas neblaivus vairavo automobilį vietoje, kurioje nebuvo intensyvaus eismo, nemažina šio nusikaltimo pavojingumo, kadangi dalyvaudamas viešajame eisme būdamas neblaivus jis sukėlė pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir sau, o taip pat kartu su juo važiavusiai keleivei.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. Z. sistemingai daro nusikalstamas veikas, kas nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas neatitinka bausmės tikslų, aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcingas padarytos veikos pavojingumui.
18. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, tenkinant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti L. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu L. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems metams), įpareigojat L. Z. tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu L. Z. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. Z. sulaikymo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.