Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. K. ( pagal byloje esančią atstovavimo sutartį)

Dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui K. P. ( pagal byloje esančią atstovavimo sutartį)

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal ieškovo UAB “Lyderio grupė” pareikštą ieškinį atsakovui UAB “BSS grupė”, trečiąjam asmeniui Viešoji įstaiga “Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga” ir dėl 1/7 dalininko teisės VšĮ pirkimo-pardavimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal atsakovo UAB “BSS grupės” priešieškinį pareikštą ieškovui .

Aprašomoji dalis

N u s t a t ė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 17500,00 lt. sumą; 543,70 lt. palūkanas; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia VšĮ “Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” 1/7 dalinko teisės pirkimo-pardavimo sutartį 2010-12-13 Nr. LAKAĮV10-12-12-02.

Byloje yra atsakovo atsiliepimas į ieškinį ir ieškovo atsiliepimas į priešieškinį.

Teismui ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas iš ieškovo nupirko 1/7 dalį VšĮ Nešgaliųjų socialiniš įmonių sąjungos “ akcijų. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo apmokėti pirktą dalį, sumokėti ieškovui 17500,00 lt. Atsakovas nupirkęs, akcijas dalyvavo nupirktos VšĮ “Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” veikloje. Tačiau sutartų pinigų iki šiol nesumokėjo. Todėl pareikštą ieškinį prašo tenkinti. Su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad sutartis sudaryta atsakovo valia, jam realiai naudojantis akcijų pirkimu gautomis teisėmis. Todėl pareikštą priešieškinį prašo atmesti.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad ieškovas vykdo neteisėtą veiklą per VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungą”. Jų bendrovė saugo reputaciją, versle siekia teisingumo. Sudarydami akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nežinojo tikrųjų , nusikalstamų pirktos bendrovės tikslų. Vėliau gavus viešos informacijos duomenis apie neteisėtą trečiojo asmens veiklą, neketina ir nenori dalyvauti jos veikloje, realiai nebedalyvauja tokioje veikloje. Todėl sudarytą sutartį prašo pripažinti negaliojančia, ją nutraukti, patenkinti priešieškinį. Kadangi buvo apgauti dėl perkamos Viešosios įstaigos ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” veiklos, todėl mokėti 17500,00 lt. nesutinka.

Ieškinys yra tenkinamas , priešieškinys atmetamas dėl žemiau išdėstyto:

Ieškinys grindžiamas atsakovo neįvykdyta prievole, kilusia atsakovui iš 2010-12-13 sudarytos dalies pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LAKAĮV10/12/13-02. Atsakovas ginčija prievolės atsakovui mokėti pagrindą – prašo pripažinti sutartį negaliojančia.

Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą taikyti rungimosi principą. Pagal šį principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovas byloje neįrodė ( CPK 178 str.) pagrindų (CK 1.82 str. 1 d. ir 1.92 str. 1 d.) , leidžiančių teismui pripažinti 2010-12-13 dalies pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LAKAĮV10/12/13-02 negaliojančia.

Civilinio kodekso 1.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, tai yra žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Ši teisės norma nukreipia į būtinybę įrodyti ieškovo nesąžiningumą. Nesąžiningumo kriterijus sprendžiamas pagal Civilinio kodekso 2.74 straipsnio; 2.83 -2.85 straipsnių reglamentavimą.

Civilinio kodekso 2.74 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų teisnumą. Ginčo sutartį sudarė registruoti juridiniai asmenys, realiai veikiantys, abu ginčo sutartį sudarę juridiniai asmenys, tiek bylos ieškovas UAB ”Lyderio grupė”, tiek ir atsakovas UAB ”BSS grupė” turi juridinio asmens teisnumą. Ginčo sutarties objektas - trečiojo juridinio asmens VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” dalies pirkimo-pardavimo sandoris. VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga” irgi yra veikiantis juridinis asmuo, pagal viešos paieškos duomenis įregistruotas juridinių asmenų registre nuo 2002-12-11, jos veikla reglementuota įstatais ( b.l. 25-32). VšĮ ” Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” įstatais nenumatyta veikla, kuri prieštarautų įstatymams, būtų neteisėta. Byloje nenustatyti jokie konkretūs neteisėti VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” veiksmai, nenustatyta, kad pastaroji viešoji įstaiga neteisėtai, prieštaraujant steigimo dokumentams įgijo civilinės teisės ar pareigas. Ginčo sutarties objektas teisnumą turintis juridinis asmuo .

Bylos atsakovas nesiremia aplinkybe, kad ginčijamas sandoris – dalies pirkimas-pardavimas sudarytas pažeidžiant privačiojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją (CK 2.83 str.), kad jis sudarytas pažeidžiant viešojo juridinio asmens valdymo organų kompetenciją ( CK 2.84 str.). Tokių įrodymų byloje nėra. Pagal Civilinio kodekso 2.85 straipsnį kompetencijos paskelbimas neturi įtakos aukščiau įvardytoms aplinkybėms.

Taigi, byloje nenustatytas Civilinio kodekso 1.82 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas ginčijamai sutarčiai pripažinti negaliojančia.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia ir Civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu. Civilinio kodekso 1.91 straipsnis reglamentuoja sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Nei vieno iš šių pagrindų atsakovas neįrodė( CPK 178 str.). Viešojoje erdvėje duota informacija apie VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” dalyvių, jų vadovų veiklą neištirta. Konkretūs apgaulės faktai byloje neįvardyti. Menamos aplinkybės, kurias įvardijo atsakovas, nesuteikia teisės teismui pripažinti , kad tai yra įrodyti faktai. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kad tretysis asmuo VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga” įkurta tikslu vykdyti neteisėtą veiklą. Priešingai, 2010-12-15 VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” dalininkų susrinkimo protokolo Nr. PR-10.12.15 duomenys ( b.l. 13), dalininkų dalyvaujančių visuotiniame susirinkime registracijos sąrašas ( b.l. 16) rodo, kad atsakovui įgijus 1/7 dalį VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos”, likusių 6/7 dalių dalininkais buvo šeši savarankiški juridiniai asmenys: UAB ’Verslo bitė”( įm.k. 300531395) , UAB ”Socialinis institutas”( įm.k. 302497415), UAB”Faktumas” ( įm.k. 302254662), UAB ”Viremida”( įm.k. 141642244), UAB ”Statybų techniniai sprendimai” ( įm.k. 300590447) ir ieškovas - UAB ”Lyderio akademija” (įm.k. 300539253). Šių 6/7 dalių VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” dalininkų neteisėto santykio, ar šių juridinių asmenų tiesioginio neteisėto ryšio su ieškovu, šių dalininkų sukūrimo tikslu vykdyti neteisėtus veiksmus, nenustatyta. Atsakovo atstovo pateikti VĮ ”Registrų centro” duomenys apie trijų ūkio subjektų: VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos”, UAB ”Socialinės investicijos” ir UAB ”Lyderio grupė”veikloje dalyvaujantį G. L. irgi nerodo jokių apgaulės požymių, asmens dalyvavimas keliose bendrovėse nėra ribojamas įstatymu, nėra draudžiamas. Objektyvių duomenų , rodančių, jog G. L. dalyvavimas kelių bendrovių veikloje susijęs su apgaule vykdoma veikla, nėra. Taigi, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo sutartis sudaryta esant Civilinio kodekso 1.91 straipsnyje numatytoms aplinkybėms.

Ginčo sutartis sudaryta siekiant realių pasekmių. Atsakovas , ginčo sutartimi įgijęs 1/7 dalį VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” realiai joje vykdė veiklą. Antrą dieną po 2010-12-13 sudarytos sutarties, tai yra 2010-12-15 atsakovo vadovas direktorius D. P. dalyvavo VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” dalininkų susirinkime ( b.l. 13-15, 16), buvo išrinktas šio susirinkimo sekretoriumi ir valdybos nariu ( b.l. 14). Dar po poros dienų įvyko kitas VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos ” dalininkų susirinkimas ( b.l. 17-19) ir valdybos narių susirinkimas ( b.l.20-21). Šiuose trečiojo asmens VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” vadovaujančiuose organuose atskovas dalyvavo, buvo aktyvus, užėmė susrinkimo sekretoriaus pareigas, buvo skirtas įgaliotu asmeniu atsakingu už darbo santykius su įstaigos direktoriumi. Taigi, atsakovas, sudaręs ginčo sutartį ir įgijęs atitinkamą 1/7 dalininko teisių , jomis realai naudojosi. Turėdamas realius įgalinimus, jis galėjo ir privalėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, siekti, kad įgyta VšĮ ” Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga” veiktų sąžiningai ir teisingai, kad įgyta įstaiga turėtų gerą reputaciją ir patikimą vardą. Tokią teisę atsakovui suteikia ir Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnis, nustatantis viešosios įstaigos dalininko teises. Atsakovo nenoras dalyvauti įgytos dalies VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” veikloje nedaro įgijimo sandorį negaliojančiu.

Ieškovo ir atsakovo sudarytos ginčo sutarties galiojimą patvirtina ir konkliudentiniai atsakovo veiksmai. Atsakovas, būdamas ginčo sutarties šalimi, savanoriškai pasirašęs sutartį, savanoriškai sulygęs dėl 17500 lt. mokėjimo, nesikreipė nei į ieškovą, nei į teismą, nei į kitas institucijas dėl sudaryto sandorio teisėtumo. Ginčijo sudartytą sandorį tik tada, kai buvo pareikštas reikalavimas sumokėti sulygtą mokėjimą. Tokie atsakovo veiksmai nerodo, kad jis ieškovo atžvilgiu yra sąžiningesnis, kad jo tikslai įgyjant 1/7 dalį VšĮ ”Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos” buvo altruistiniai ar pagrįsti teisingumo versle siekiu.

Aukščiau išdėstyti motyvai nepatvirtina ginčo sutarties negaliojimo pagrindų. Todėl pareikštas priešieškinys, kaip neįrodytas ( CPK 178 str.) yra atmetamas.

Pagal ginčo sutarties 3 punktą atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 17500 lt. už parduodamą 1/7 dalininko teisę. Šio mokėjimo atsakovas nesumokėjo. Ginčo dėl to nėra. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalies pagrindu , atsakovui kyla sutartinė prievolė tinkamai įvykdyti prisiimtą 17500 lt. mokėjimo prievolę. Kadagi atsakovas gera valia šios prievolės neįvykdė, todėl iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiamas 17500 lt. mokėjimas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 543,70 lt. dydžio palūkanas kaip nuostolį už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Teisę gauti palūkanas ieškovui suteikia Civilinio kodekso 6.210 straipsnis, teismų praktika ( LAT 2006-03-29 Nr. 3K-3-233/2006) . Todėl pagrindo nepriteisti prašomų palūkanų nėra. 543,70 lt. palūkanų dydis apskaičiuotas už laiką nuo įsipareigojimo sumokėti ieškovui 17500,00 lt. mokėjimą dienos iki ieškinio pateikimo dienos. Apskaičiuotoje sumoje aritmetinių skaičiavimo klaidų nensutatyta. Todėl šios palūkanos yra priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai.

Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkinamas Civilinio kodekso 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio pagrindais, iš atsakovo priteisiamos prašomo dydžio palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo, tai yra nuo 2012-05-07 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas, tai iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio pagrindu iš atskovo yra pritreisiamas ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dydžio, tai yra 541,00 lt. bylilinėjimosi išlaidos. Byloje ieškovą atstovavo advokatas. Jo išlaidos, pagal byloje pateiktus įrodymus sudaro 3070,38 lt. Teismas mažina priteistiną advokato pagalbos išlaidų dydį. Byloje nebuvo sprendžiamas teisinio santykio naujumo ginčas, ieškovo iškeltas ginčas – skolos priteisimas, kuris remiasi sudarytos rašytinės sutarties vykdymu yra nesudėtingas. Pareikštam priešieškinio reikalavimui taip pat nebuvo reikalinga sudėtinga įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūra. Bylos nagrinėjimas neužsitęsė. Todėl pagrindo taikyti maksimalaus, ar artimo maksimalaus dydžio, nustatyto patvirtintose rekomendacijose atstovavimo išlaidų atlyginimą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau įvardytus kriterijus mažina priteistiną advokato pagalbos išlaidų dydį iki 1000,00 lt. ir jį priteisia iš atsakovo ieškovo naudai.

Bylos pašto išlaidos sudaro 46,00 lt. Šios išlaidos Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 42,185,268 str.

Rezoliucinė dalis

N u s p r e n d ė:

Ieškinį patenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB ”BSS grupė” , įm.k. 302307442, 17500,00 lt. ( septyniolika tūkstančių penkis šimtus litų) pagrindinio mokėjimo; 543,70 lt. ( penkis šimtus keturiasdešimt tris litus ir septyniasdešimt centų) palūkanų ; 6 ( šešių procentų) metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-05-07 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ; 541,00 lt. ( penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų; 1000,00 lt. ( vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų UAB ”Lyderio grupė”, įm.k. 300539 253 naudai ir 46,00 lt. ( keturiasdešimt šešis litus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 3 aspylinkės teismą.