Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį (2015-12-29 apie 23.15 val. veika) išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015-12-29 apie 23.00 val. veika) ir paskirta 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. P. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

A. P. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. sausio 11 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.A. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 29 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), sugriebė savo sugyventinei G. L. už plaukų ir kuokštą plaukų išpešė, po to smogė G. L. kumščiu ir spyrė koja, suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas G. L. kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, kairio kelio vidinėje pusėje, t. y. sužalojimus, sukėlusius G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip smurtaudamas jis savo veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – sugyventinei G. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. nesutinka su priimtu jo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teigia, kad jo kaltė grindžiama tik nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios G. L. parodymais, nesant kitų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. G. L. teismo posėdžio metu jog ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir dėl to daug ko nepamena. Ji atsakydama į prokuroro ir teisėjo klausimus nurodė, kad jis (A. P.) jos nemušė. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jis jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo. Taip pat nurodo, jog jis pats buvo sumuštas M. P., t. y. nukentėjusiosios sūnaus, todėl nukentėjusioji gindama sūnų parašė pareiškimą, jog jis ją sumušė.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiajai G. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

5. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis A. P., jo kaltė grindžiama ne vien nukentėjusiosios G. L. parodymais, tačiau ir liudytojo M. P. parodymais, specialisto išvadomis bei kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Netikėti nukentėjusiosios G. L. parodymais, jos nurodyta įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu G. L. nurodė, kad A. P. jai sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, iš galvos buvo išrautas plaukų kuokštas. Papildomos apklausos metu ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme, G. L. patvirtino ankstesnius savo parodymus ir parodė, jog ji su A. P. eidami namo prie turgelio susistumdė, abu nugriuvo ant žemės, jog A. P. tempdamas už kapišono jai iš galvos išrovė plaukų kuokštą, dėl to jai skaudėjo pakaušį. Tai, kad nukentėjusiosios kūne buvo rasti sužalojimai, jog šiems sužalojimas padaryti reikėjo trijų tiesioginių smūgių bukais kietais daiktais, jog rasti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei trauma, patvirtina specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Šios specialistų nustatytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad A. P. jai sudavė rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas. Tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu A. P. naudojo smurtą, patvirtina ir liudytojas M. P.. Liudytojas parodė, kad jis atsikėlė nuo didelio triukšmo, kai atidarė buto duris, pro jas įėjo mama ir A. P.. Abu buvo nubrozdinti, mama su sumušimo žymėmis, paakyje buvo mėlynė. Kai mamos paklausė, kas ją sumušė, mama pasakė, kad A. P.. Kambaryje matė išpeštą delno dydžio mamos plaukų kuokštą. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos (14 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo išrautas kuokštas plaukų. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka ištyrė ir įvertino nukentėjusios G. L. parodymus ir nei BPK 20 straipsnio, nei kitų įstatymų nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nuosprendyje nurodytais įrodymais, tarp jų ir minėtais nukentėjusios parodymais.

5.1. Dėl apelianto nurodomų liudytojų G. K., K. S. parodymų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šių liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, jog liudytojų G. K., K. S. parodymai prieštarauja tarpusavyje bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tai reiškia, kad teismas tokius liudytojų parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir priimant nuosprendį jais nesivadovavo.

5.2. Dėl nuteistojo A. P. nurodomų aplinkybių, kad jis buvo sumuštas nukentėjusiosios sūnaus, kad nukentėjusioji gindama sūnų parašė pareiškimą, jog jis ją sumušė, teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad A. P. susižalojo pats, t. y. būdamas neblaivus ir griūdamas susižalojo veido sritį, žandikaulį. O be to, anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad ne vien nukentėjusiosios parodymais yra grindžiama A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką.

6. Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. P. kaltės. Remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. P. kaltę, jog jis sugriebęs savo sugyventinei G. L. už plaukų išpešė kuokštą plaukų, po to smogė jai kumščiu ir spyrė koja, suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas G. L. kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, kairio kelio vidinėje pusėje ir šie sužalojimai sukėlė G. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir paneigia apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad nesurinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.