Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-143-167-08

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-02-01
Bylos Nr.: A-143-167-08
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Antanas Ablingis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas: A. T., A., G. T., L. Š., A. B., A. R., O. K., J. M.
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, A. P., V. P. K., A. M., E. B. B., V. K., Z. D., P.
Atsakovas: Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai

Kategorijos

14.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A143 – 167/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjoms A. T., A. B. ir J. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovui Evaldui Borisevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R., O. K. ir J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R., O. K. ir J. M. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., V. P. K., A. M., E. B. B., V. K., Z. D., P. C., Z. P., V. A., O. K., D. Š., I. B., V. P., M. B., P. J., S. D., V. P., A. S., P. V., B. V., R. R., V. B., V. J. P., J. S., E. F., I. S., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyriui, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos projektas“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ dėl sprendimo ir juo patvirtinto detaliojo plano panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. T., G. T., L. Š., A. B., A. R., O. K. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) skundu (T 1, b. l. 3 – 5), kurį patikslino (T 1, b. l. 54 – 57; T 2, b. l. 105 – 110), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. T2-285 ,,Dėl pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus plento, kelio Palanga – Šilutė, Lypkių gatvės ir geležinkelio detaliojo plano patvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtintą Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus plento, kelio Palanga – Šilutė, Lypkių gatvės ir geležinkelio detalųjį planą. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu atsakovo sprendimu buvo patvirtintas Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus plento, kelio Palanga – Šilutė, Lypkių gatvės ir geležinkelio detalusis planas. Pareiškėjų nuomone, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, padėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teigė, jog šiuo sprendimu patvirtinus ginčo teritorijos detalųjį planą be jų sutikimo buvo pakeistos turimų žemės sklypų ribos, nekilnojamojo turto ir žemės tvarkymo bei naudojimo režimas, todėl pažeidžiant Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką buvo nepagrįstai ir neteisėtai apribota jų teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektus ir jais disponuoti. Pažymėjo, jog Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvojoje ekonominėje zonoje neturi būti nuolatinių gyventojų, todėl kol jų gyvenamoji vieta yra ginčijamo detaliojo plano teritorijoje, bet kokie atsakovo veiksmai, suteikiantys prielaidas ir pagrindus vykdyti veiklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, yra prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, neteisėti ir negaliojantys. Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 333 patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos 11, 12 ir 15 punktuose nustatyta, kad užsakovas turi pateikti atsakingai institucijai informaciją apie vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, o atsakinga institucija turi pranešti savivaldybei (buvus tokiam jos reikalavimui) apie atrankos dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo atlikimą. Teigė, kad nors tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas), Klaipėdos visuomenės sveikatos centras buvo įpareigoję atlikti poveikio vertinimo aplinkai procedūras, šios procedūros nebuvo atliktos, todėl priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjai nurodė, jog Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš teikiant tvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti nustatyta tvarka apsvarstyti ir suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2005 m. spalio 29 d. raštu Nr. (7.31)-V4-1683 pranešė, kad atsisakė derinti ginčijamo detaliojo plano projektą. Klaipėdos nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumentų kompleksinio derinimo protokolas patvirtina, kad ginčijamo detaliojo plano projektas nesuderintas su Paveldosaugos skyriumi, nors pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ginčo teritorijoje buvo nustatyti kultūros paveldo objektai (senos kapinės, senovinio dvaro likučiai). Viešojo svarstymo su visuomene 2005 m. rugpjūčio 1 d. ataskaita parodo, kad pareiškėjai A. T. buvo užkirstas kelias viešo svarstymo metu teikti pasiūlymus. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bei ginčijamo detaliojo plano planavimo procese dalyvaujantys subjektai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. T2-225 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 13.6-2055 „Dėl žemės Lypkių kaime ir Švepelių kaime Klaipėdos rajone, paėmimo visuomenės poreikiams“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 13.6-3699 „Dėl žemės Klaipėdos mieste, buvusiuose Lypkių ir Švepelių kaime, paėmimo visuomenės poreikiams“, Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. 13.6-3680 „Dėl žemės buvusiame Lypkių kaime ir buvusiame Švepelių kaime, Klaipėdos mieste, paėmimo visuomenės poreikiams“ nurodo kaip pagrindą, suteikiantį teisę planuoti jiems priklausančius žemės sklypus. Tačiau Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2005 m. lapkričio 15 d. ir 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimais šį atsakovo nurodomą teisinį pagrindą panaikinus, turi būti naikinamas šiuo negaliojančiu teisiniu pagrindu suplanuotas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-258 patvirtintas detalusis planas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 104 – 106; T 3, b. l. 166 – 169) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, naudodamasi įstatymų suteiktomis teisėmis bei siekdama subalansuotos miesto plėtros, parengė Pramonės parko teritorijos detalųjį planą, kuriame derinami asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesai dėl teritorijos, kuri jau ne vieną dešimtmetį buvo numatyta pramonės plėtrai, naudojimo bei veiklos plėtojimo joje sąlygų. Už sprendimus dėl poveikio aplinkai vertinimo yra atsakinga Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos, o savivaldybė yra tik vienas iš šio vertinimo subjektų. Teigė, kad sutinka su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į skundą nurodytais argumentais dėl išbraukto reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto Nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolas Nr. D-33/96 įrodo, kad detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti su visomis institucijomis. Paveldosaugos skyrius yra tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, o teritorijų planavimo projektai savivaldybėje yra derinami kompleksiškai Nuolatinėje statybos komisijoje, kuriai tokiais atvejais vadovauja savivaldybės tarybos paskirtas komisijos pirmininko pavaduotojas Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika. Minėtame Nuolatinės statybos komisijos protokole yra Kultūros paveldo departamento, kuris atsakingas už valstybinę kultūros paveldo priežiūrą, Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės Audronės Puzonienės parašas su įrašu „Pritarta“. Buvusių kapinių vietoje yra konservacinė žemė ir jos lieka nepaliestos. Pažymėjo, kad detaliojo plano sprendinius patikrinusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. rugpjūčio 31 d. išdavė patikrinimo išvadą, jog detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimus ir siūlė detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. K. atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 89) su skundu sutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 90) su skundu sutiko.

Tretieji suinteresuoti asmenys P. V. ir B. V. atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 86 – 87) su skundu sutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 101; T 2, b. l. 180) nuomonės dėl skundo neišreiškė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 183 – 187) prašė skundo nepatenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad 2004 m. vasario 1 d išduodant planavimo sąlygas Pramonės parko teritorijos detaliajam planui rengti nebuvo patvirtintas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 967 tik 2004 m. rugpjūčio 18 d. Dėl šios priežasties išduotose planavimo sąlygose buvo įrašytas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Teigė, jog 2005 m. lapkričio 11 d. atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai privalomojo vertinimo nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės planuojamai ūkinei veiklai – Pramonės parko teritorijai – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Analogiškas nurodymas buvo ir galutinėje išvadoje. Uždaroji akcinė bendrovė „COWI Baltic“ (toliau – UAB „COWI Baltic“) pateikė papildomą informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros būtinumo, kadangi 2006 m. sausio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr. 13.1-180-(17.1.9) nurodė, kad minėtos teritorijos detaliojo plano projektui poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra nebūtinos. 2006 m. balandžio 5 d. Aplinkos ministerijoje įvyko posėdis, kuriame aptartos jo priimtos atrankos išvados dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Buvo nutarta, kad laisvajai ekonominei zonai turėjo būti taikomos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros. Departamente 2006 m. balandžio 25 d. įvykusiame posėdyje nutarta, kad savivaldybė pateiks prašymą dėl klaidos taisymo procedūros, bei paprašyta ekspertų išvados. 2006 m. gegužės 15 d. raštu Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi nustatyta tvarka atlikti klaidų taisymo procedūrą ir atšaukti atrankos išvadą bei galutinę atrankos išvadą. Departamentas, įvertinęs savivaldybės prašymą ir konsultanto Mindaugo Raulinaičio išvadas, kad planuojamai teritorijai turi būti taikomi strateginio pasekmių aplinkai vertinimą reglamentuojantys teisės aktai, atliko klaidos taisymo procedūrą ir pataisė 2004 m. vasario 1 d. išduotas planavimo sąlygas, išbraukiant reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 219 – 221) su skundu nesutiko.

Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai 2004 m. sausio 30 d. išdavė planavimo sąlygas detaliajam planui rengti bei Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje suderino Pramonės parko teritorijos projektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos projektas“ (toliau – UAB ,,Klaipėdos projektas“) atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 95 – 99) prašė skundą atmesti.

UAB ,,Klaipėdos projektas“ nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagrindiniai laisvosios ekonominės zonos teritorijos sprendiniai buvo nustatyti Klaipėdos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 27. Šiame teritorijų planavimo dokumente pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų teritorijos buvo suplanuotos kaip industrinės – gamybinės teritorijos, nustatyta tvarka paimant jas visuomenės poreikiams. Dabar nustatytas prioritetinis teritorijos naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Šių teritorijų naudojimo būdas faktiškai liko toks pat, išskyrus tai, kad ginčijamu detaliuoju planu yra numatytos privažiavimo kelių vietos, elektros tiekimo sprendiniai, teritorija suskirstyta sklypais, numatytas galimų įmonių teritorijų išdėstymas. Pareiškėjų padėtis nėra bloginama. Detalusis planas yra būtina ir privaloma sąlyga pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kurios metu yra išsprendžiami atlyginimo už turtą klausimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 222 – 223) nurodė, kad bylos išsprendimas jai įtakos neturės, todėl prašymų teismui neturi.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu (T 3, b. l. 233 – 242) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo panaikinti atsakovo sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą. Nagrinėjant ginčą turi būti aiškinamasi, ar yra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnyje numatyti pagrindai skundžiamiems administraciniams aktams panaikinti. Pagrindu jiems panaikinti nurodytos Konstitucijos 23, 24 straipsnių, CK 4.39 straipsnio 1 dalies, 4.98, 4.99 straipsnių, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos. Teismas, pasisakydamas dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai įvertinimo, vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 38.1 – 38.3 punktais, 40.1 – 40.8 punktais, 27.1 – 27.4.2 punktais. Teismas nurodė, jog rengiant detalųjį planą teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.3 p.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradedamos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 5 d. 1 p. (2005 m. birželio 21 d. įstatymo (nuo 2005 m. liepos 12 d.) Nr. X-258 redakcija)). Teismas pažymėjo, jog aptariamiems teisiniams santykiams taikytina 2005 m. birželio 21 d. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. X-258 redakcija, įsigaliojusi nuo 2005 m. liepos 12 d., nes poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui. Nurodė, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veikos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 1 d.). Ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suplanuota Pramonės parko teritorija, t. y. sprendžiamas būsimoms įmonėms skirtų sklypų suformavimas bei infrastruktūra. Jokia konkreti ūkinė veikla, įtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą, šiuo sprendimu minėtoje teritorijoje neplanuojama. Be to, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 2 d.). Šio įstatymo 2 priedo 11.15 punkte nustatyta, jog kai planuojamas pramonės objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas), taikoma atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2004 m. vasario 1 d. planavimo sąlygose ginčijamam detaliajam planui rengti nurodė, kad, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.15 punktu, reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo nustatymo. Teismas nustatė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2005 m. lapkričio 11 d. atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-V4-4045 ir 2005 m. gruodžio 16 d. galutinėje atrankos išvadoje Nr. (9.14.5)-V4-4652 nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės planuojamai ūkinei veiklai – Pramonės parko teritorijai – poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. birželio 16 d. ištaisė 2004 m. vasario 1 d. išduotas planavimo sąlygas detaliajam planui rengti – išbraukė reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Teisine klaida buvo įvertinta tai, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, nustatydamas planavimo sąlygose reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą, taikė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, nors turėjo vadovautis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. Nr.VIII-1234) 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų ištaisymo procedūras, suteikia teisę sprendimą priėmusiai institucijai, gavus suinteresuoto asmens pagrįstą prašymą apie neteisingą faktinių duomenų administraciniame sprendime įvertinimą arba teisinių klaidų jame buvimą, atlikti klaidų ištaisymo procedūrą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 ,,Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nurodė, jog ginčijamo detaliojo plano sprendinių konkretizavimo stadija iki paminėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo nebuvo pradėta, todėl šiam teritorijų planavimo dokumentui pagrįstai nutarta taikyti Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatas. Pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 7.1 punktą, vertinimą privaloma atlikti, kai planai ir programos skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, žemės naudojimui (paskirčiai) nustatyti ar teritorijoms planuoti ir lemia ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėlius, plėtros pagrindus. Ginčijamu teritorijų planavimo dokumentu suplanuota pramonės teritorijos plėtra, įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.15 punktą, t. y. planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 14 punktas numato, kad atlikdamas atranką plano ar programos rengimo organizatorius ar jo konsultantas parengia vertinimo atrankos dokumentą ir pateikia jį vertinimo subjektams pagal jų kompetenciją. Buvo atlikta motyvų dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos Pramonės parko detaliojo plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo būtinumo analizė ir pateikta vertinimo subjektams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pateikė išvadas, jog strateginis pasekmių aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. Pagrindiniai motyvai, dėl kurių vertinimo subjektai pateikė savo išvadas rengiamam detaliajam planui atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, buvo pramonės plėtros laisvosios ekonominės zonos teritorijoje prognozuojamas aplinkos oro kokybės žymus pablogėjimas, galimas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Išnagrinėjęs vertinimo subjektų išvadas, ginčijamo detaliojo plano organizatorius 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarė strateginio pasekmių aplinkai vertinimo neatlikti, nes neįmanoma prognozuoti, kokios pramonės šakos bus vystomos Pramonės parko teritorijoje, kokias technologijas būsimieji ūkinės veiklos vykdytojai pasirinks. Tam detaliojo plano sprendiniuose yra numatyti apribojimai, kad aplinkos oro teršalų koncentracijos už sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) ribų neviršytų leistinų normų. Pagal galiojančius teisės aktus ūkinės veiklos organizatoriai vienu ar kitu būdu turės vertinti poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, o pavojingų objektų – ir atlikti rizikos analizę. Nepageidaujamos ūkinės veiklos planavimas gali būti nutrauktas jau poveikio aplinkai vertinimo programos stadijoje. Teismas, įvertinęs šiuos atsisakymo argumentus, konstatavo, kad vertinimo subjektų išvadas rengiamam detaliajam planui atlikti strateginį pasekmių vertinimą detaliojo plano organizatoriaus atmetė motyvuotai (Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 16 p.). Teismas pažymėjo, jog apie priimtą sprendimą, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nebus atliekamas, detaliojo plano rengimo organizatorius pranešė, paskelbdamas spaudoje, todėl visuomenė apie šį sprendimą buvo informuota tinkamai, tačiau pareiškėjai šio sprendimo neginčijo. 2006 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos teritorijų planavimo dokumentų kompleksinio derinimo protokolu Pramonės parko teritorijos detalusis planas buvo suderintas su visomis teritorijų planavimo procese dalyvaujančiomis institucijomis. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius – 2006 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktu Nr. PL-296 pateikė teigiamą išvadą, kurioje nurodė, jog detaliojo plano projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas, sprendiniai atitinka planavimo normų sąvado reikalavimus ir pasiūlė detaliojo plano projektą tvirtinti nustatyta tvarka. Teismas, pasisakydamas dėl draudimo viešo svarstymo metu teikti pasiūlymus, nurodė, kad pareiškėja A. T. pasiūlymą teikė žodžiu, o ne raštu, tuo pažeisdama Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvią teikimo formą, todėl pagrįstai šis pasiūlymas viešo svarstymo su visuomene 2005 m. rugpjūčio 1 d. ataskaitoje nebuvo pripažintas planavimo pasiūlymu. Teismas, pasisakydamas dėl detaliojo plano prieštaravimo Konstitucijai, CK ir Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymui, pripažino nepagrįstu pareiškėjų argumentą dėl detaliojo plano prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnio (nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai) ir 24 straipsnio (žmogaus būstas neliečiamas), CK 4.39 bei 4.99 straipsnių nuostatoms, nes detaliuoju planu nesprendžiami nuosavybės teisės paėmimo ar apribojimo klausimai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisiniai pagrindai reglamentuojami Žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65 patvirtintoje Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkoje bei kituose teisės aktuose. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvojoje ekonominėje zonoje neturi būti nuolatinių gyventojų, tačiau jis nereglamentuoja detaliojo planavimo, todėl teiginį dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo teismas taip pat pripažino nepagrįstu. Teismas, pasisakydamas dėl detaliojo plano sprendinių nesuderinimo su Paveldosaugos skyriumi, pažymėjęs, jog šis skyrius yra tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, jog Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. rugpjūčio 16 d. protokole Nr. D-33/96 yra Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistės parašas (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. IX-2452) 5 str.), konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog detaliojo plano projektas nesuderintas su paveldosaugos specialistais. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo bei juo patvirtintas detalusis planas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nėra pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 246 – 253) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo motyvai, kad jų nurodytas argumentas dėl detaliojo plano prieštaravimo Konstitucijos 23, 24 straipsnių, CK 4.39, 4.99 straipsnių nuostatoms yra nepagrįstas, nes detaliuoju planu nesprendžiami nuosavybės teisės paėmimo ar apribojimo klausimai, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisės aiškinimo praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003) bei prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ginčijamas detalusis planas yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai žemės sklype plėtoti. Detaliuoju planu buvo pakeistos jų turimų žemės sklypų ribos, nekilnojamojo turto ir žemės tvarkymo bei naudojimo režimas, užkertant kelią nekliudomai disponuoti nuosavybe, pažeidžiant būsto neliečiamumo garantijas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jiems nebus leidžiama būstą rekonstruoti ar remontuoti, nebus leidžiama žemės bei gyvenamųjų namų parduoti. Tai yra akivaizdus Konstitucijos 23, 24 straipsnių pažeidimas.

2. Teismas netinkamai pritaikė Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnį, nes klaidų taisymo procedūrą pagal šią teisės normą sutapatino su viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo panaikinimu. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 m. gruodžio 16 d. galutinė atrankos išvada Nr. (9.14.5)-V4-4652, kurioje nustatytas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, pakartotinai nepersvarstoma ir yra privaloma.

3. Teismas netyrė aplinkybių, kodėl buvo vengiama atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kadangi atsakovas, būdamas planavimo organizatorius, neįvykdė pareigos atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, rengiant ir tvirtinant detalųjį planą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl detalusis planas yra neteisėtas (ABTĮ 89 str. 1 d.).

4. Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, tačiau šios pareigos nei atsakovas, nei teismas nevykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003).

5. Teismas neištyrė aplinkybių, susijusių su kultūros paveldo objekto apsaugos pažeidimais suplanuotoje teritorijoje. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šioje teritorijoje yra karo aukų kapavietės.

6. Teismas atsisakė kviesti specialistą (ABTĮ 61 str.), liudytojus, tyrė tik tas aplinkybes ir rinko tik tuos įrodymus, kurie pateisintų atsakovo ir planavimo procesą kontroliuojančių institucijų neteisėtus veiksmus, o jų pažeistų teisių negynė (ABTĮ 81 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-227/2007).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 7 – 8) su apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas, priimtas atsižvelgus į visas faktines aplinkybes. Apeliantų papildomai pateiktos laikraščių straipsnių kopijos nėra rimtas įrodymas peržiūrėti teismo sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 3) nuomonės dėl apeliacinio skundo neišreiškė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 5 – 6) nurodo, kad bylos išsprendimas jai įtakos neturės, todėl prašymų teismui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad visi pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) gyventojai. Iš skundžiamo detaliojo plano (jo aiškinamojo rašto), Klaipėdos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 27 patvirtinto detaliojo plano sprendinių matyti, kad skundžiamas detalusis planavimas yra vienas iš Klaipėdos miesto bendrojo plano numatyto laisvosios ekonominės zonos kūrimo (įsisavinimo) etapų, pareiškėjų gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) gyvenvietė) patenka į numatomos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Pagal nurodytos zonos įsisavinimo etapus, visi šioje teritorijoje gyvenantys asmenys (nuolatiniai gyventojai) bus iškelti, o jų nekilnojamasis turtas bus paimtas visuomenės poreikiams Žemės įstatymo ir CK 4.102 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindais.

Kolegija, pasisakydama dėl išvardintų aplinkybių reikšmės šiai bylai, pažymi, kad Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo taikymo požiūriu nurodytos (numatomos) laisvosios ekonominės zonos steigimas nėra pradėtas ir įvykęs (9 str.), todėl pareiškėjų argumentai dėl šio įstatymo 2 straipsnio (pagal kurį laisvojoje ekonominėje zonoje neturi būti nuolatinių gyventojų) nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi. Kolegija taip pat pažymi, kad šiai bylai nėra reikšmingi ir pareiškėjų argumentai dėl CK 4.39 straipsnio pažeidimo, nes: pirma, skundžiamame detaliajame plane (jo sprendiniuose) tokių apribojimų nėra; antra, (kaip pažymėta aukščiau) pareiškėjų turima nuosavybės teisė į nurodytoje teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą bus likviduota specialia teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad (kaip matyti iš pareiškėjų nurodytų Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimų bylose dėl sprendimų paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams panaikinimo) pareiškėjai iš esmės nekėlė ginčo dėl minėto poreikio buvimo ir būtinumo jį tenkinti (T.2, b. l. 111-113, 118-120).

Iš pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui, jų paaiškinimų teisme matyti, kad iš esmės pareiškėjai siekia apginti savo teises gyventi sveikoje aplinkoje, jų manymu, skundžiamo detaliojo plano sprendiniais ši jų teisė būtų pažeista. Iš to pareiškėjai kildina savo teisę apskųsti nurodytą atsakovo sprendimą ir juo patvirtintą detalųjį planą. Tačiau, kaip pažymėta aukščiau, skundžiamu detaliuoju planu yra planuojama būsimos laisvosios ekonominės zonos (Pramonės parko) teritorija, kurioje (įsteigus tokią zoną) neturi būti nuolatinių gyventojų (tuo pačiu ir pareiškėjų). Todėl pareiškėjų teisių ir interesų aplinkos apsaugos aspektu konfliktas nurodytu planu eliminuojamas. ABTĮ 5 straipsnio 3 straipsnio 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad skundžiamas detalusis planas (realizavus jo sprendinius ir įsteigus minėtą laisvąją ekonominę zoną) aplinkos apsaugos aspektu nepalies pareiškėjų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Pažymėtina, kad nagrinėjamas administracinis ginčas šiuo atveju nenagrinėjamas viešojo intereso gynimo aspektu.

Patikrinusi bylą pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų bei padarytų išvadų pagrįstumo aspektu, kolegija pripažįsta, kad materialinės teisės normos teismo išaiškintos bei pritaikytos teisingai. Teismo sprendime nurodyti motyvai ir padarytos išvados atitinka bylai reikšmingas (tarp jų ir aukščiau išvardintas) aplinkybes.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas iš esmės pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasStasys Gagys