- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 2-398-781/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00750-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRANSEIGA“
- Kategorijos
- 3.4.3.2.1.2Įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų
- 3.4.3.2.1.3Įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų
- 3.4.3.2.1.4Įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus
- 3.4.3.2.2.1Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TRANSEIGA“ vadovo D. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei „TRANSEIGA“ iškelti restruktūrizavimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TRANSEIGA“ vadovas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „TRANSEIGA“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad šiuo metu bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų ir yra reali tikimybė, kad jų turės artimiausiu metu. Sudėtingai bendrovės finansinei situacijai įtakos turėjo išoriniai ir vidiniai veiksniai: vilkikų prastovos dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, netinkami užsakovai ir maršrutai, kuriais važinėjo bendrovės vilkikai. Dėl šių priežasčių bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, pasidarė sunku laiku atsiskaityti su kreditoriais. Laiku neatsiskaitant su kreditoriais, skaičiuojamos baudos ir delspinigiai dar labiau pablogino situaciją. UAB „TRANSEIGA“ nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Ji nėra nutraukusi ūkinės veiklos, šiuo metu ir toliau teikia krovinių vežimo paslaugas tarptautiniais maršrutais. Nurodė, kad pagrindiniai bendrovės užsakovai yra UAB „Finėjas“ ir UAB „Hegelmann transporte“. Atsižvelgiant į UAB „TRANSEIGA“ ir minėtų bendrovių bendradarbiavimo patirtį, planuojama per 2019-2022 metus gauti apie 2 100 000 Eur pajamų. Aplinkybę, kad bendrovės sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, patvirtina tai, kad UAB „TRANSEIGA“ 2018 m. uždirbo 30 000 Eur grynojo pelno ir per 2017–2018 metus ženkliai sumažino įsipareigojimus kreditoriams. UAB „TRANSEIGA“ pradelstos skolos sudaro tik 40 proc. į balansą įrašyto turto vertės. UAB „TRANSEIGA“ atitinka visus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nurodytus kriterijus, todėl jai keltina restruktūrizavimo byla. Per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą UAB „TRANSEIGA“ atsiskaitys su kreditoriais, išsaugos ir plėtos veiklą, išvengs bankroto ir su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių.
2. Ieškovė UAB „EIVORA“ (toliau – ir ieškovė) 2018 m. spalio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „TRANSEIGA“ bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „EIVORA“ yra UAB „TRANSEIGA“ kreditorė, bendrovė jai iš viso yra skolinga 2 909,42 Eur, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-21265-294/2018, 2016 m. spalio 27 d. transporto priemonės nuomos sutartimi Nr. 16/10/27-2 ir jos pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra. Skola už suteiktas transporto priemonės nuomos paslaugas nebuvo sumokėta nei teismui priėmus teismo įsakymą, nei jį perdavus priverstinai vykdyti antstolei. Nurodė, kad antstolė A. A. 2018 m. spalio 16 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-18-36-24816 ir užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0036/18/02054, kadangi nustatė, kad UAB „TRANSEIGA“ neturi piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, areštuotos bendrovei priklausančios transporto priemonės, tačiau jos įkeistos hipoteka, todėl jų realizavimas yra negalimas. Dėl to yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 5 punkte numatytas pagrindas iškelti bankroto bylą UAB „TRANSEIGA“ dėl jos nemokumo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi civilinės bylos dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylų UAB „TRANSEIGA“ iškėlimo sujungtos į vieną bylą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ 2018 m. lapkričio 15 d. pateiktu atsiliepimu prašė bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „TRANSEIGA“ klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad su UAB „TRANSEIGA“ 2017 m. gegužės 5 d. sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. O_270222, kuria UAB „Medicinos bankas“ suteikė UAB „TRANSEIGA“ 13 000 Eur banko sąskaitos kredito limitą; taip pat 2015 m. rugsėjo 29 d. lizingo sutartį Nr. LIZ_250935, kuria UAB „Medicinos bankas“ 27 969 Eur suma finansavo lizingo objekto (vilkiko (duomenys neskelbtini)) kainos dalį. UAB „TRANSEIGA“ neįvykdė savo įsipareigojimų nurodytų sutarčių pagrindu jose numatytais terminais, gera valia nemoka skolos, negrąžina lizinguotos transporto priemonės, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Medicinos bankas“. UAB „TRANSEIGA“ skola pagal nurodytas sutartis 2018 m. lapkričio 14 d. iš viso sudarė 5 300,60 Eur. Pažymėjo, kad UAB „TRANSEIGA“ pateikta informacija apie jos turtinę būklę, turimą turtą ir skolos UAB „Medicinos bankas“ likutį yra neteisinga. Be to, UAB „TRANSEIGA“ nepateikė informacijos apie savo skolininkus, duomenų kada tiksliai susidarė skolos, ar UAB „TRANSEIGA“ skolos prisiteistos ir kokia perspektyva jas išieškoti. Taip pat nurodė, kad abejonių kelia restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyti planuojami pinigų srautai.
5. UAB „TRANSEIGA“ 2018 m. lapkričio 28 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl padarytos klaidos buvo nurodytas netikslus UAB „TRANSEIGA“ skolos UAB „Medicinos bankas“ dydis. Skolos likutis yra 5 300,60 Eur, todėl bendra UAB „TRANSEIGA“ pradelstų skolų suma yra 104 580 Eur, tačiau šis netikslumas yra nežymus ir neturi reikšmės restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Dėl lizinguotos transporto priemonės paaiškino, kad nors ji nuosavybės teise priklauso UAB „Medicinos bankas“, o UAB „TRANSEIGA“ ją valdo ir naudojasi lizingo sutarties pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad likusi neišmokėta dalis už lizingo objektą yra 2 330,43 Eur, todėl UAB „TRANSEIGA“ padengs skolos likutį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir įgis nuosavybės teisę į vilkiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laiko, kad vilkikas neturi būti išbrauktas iš UAB „TRANSEIGA“ turto sąrašo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė UAB „TRANSEIGA“ kelti restruktūrizavimo bylą ir bendrovei iškėlė bankroto bylą.
7. Teismas, įvertinęs UAB „TRANSEIGA“ finansinius duomenis, kreditorių sąrašą ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį, sprendė, kad bendrovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis yra didesnis nei nurodoma pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas, įvertinęs UAB „TRANSEIGA“ mokumą 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. atsižvelgęs į nurodytas ir padidėjusias pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sumas, nustatė, kad pradelsti UAB „TRANSEIGA“ įsipareigojimai kreditorių sąraše nurodytiems kreditoriams sudaro 138 171,42 Eur sumą.
8. Teismas, iš UAB „TRANSEIGA“ turto išskaičiavęs jos debitorės, kuri išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir skolos atgavimas iš jos nėra realus, skolą, ir lizingo sutarties pagrindu įsigytos transporto priemonės neišpirktą vertę, nustatė, kad iš viso UAB „TRANSEIGA“ turimo turto vertė yra 244 790,82 Eur.
9. Teismas, nustatęs, kad UAB „TRANSEIGA“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatavo, kad bendrovė yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
10. Teismas nustatė, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytos konkrečios priemonės UAB „TRANSEIGA“ veiklai stabilizuoti ir atkurti, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Teismo vertinimu, UAB „TRANSEIGA“ vadovo pateiktos restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nerealios restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Pelnas planuojamas gauti iš tos pačios veiklos, kurią vykdant atsakovės finansinė padėtis tapo itin sunki, metmenyse nenumatyta atsisakyti konkrečios nuostolingos veiklos, įvairinti veiklą, atlikti tam tikrus struktūrinius pertvarkymus, nėra duomenų, kad būtų imtasi priemonių debitorinėms skoloms išieškoti. Restruktūrizavimo plano metmenyse tarp planuojamų gauti pajamų nurodytos 38 000 Eur lėšos, išieškotinos iš debitorių (neskaičiuojant beviltiškų skolų), nors iš pateikto debitorių sąrašo, pavadinto suvestine pagal kontrahentus, teismas nustatė, jog visos debitorių skolos sudaro 31 295 Eur. Dėl to neaišku, kaip planuojama išieškoti daugiau skolų nei jų turima. Taip pat tarp planuojamų gauti pajamų yra numatytas 69 000 Eur paskolos susigrąžinimas, tačiau nepateikti paaiškinimai dėl šios paskolos atgavimo aplinkybių, kas leido teismui abejoti šių pajamų realumu.
11. Teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano metmenyse esantį preliminarų verslo planą, darė išvadą, kad iš jame pasiūlyto veiklos modelio matyti, jog jis nesudarys pakankamų sąlygų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atkurti normalios veiklos. Teismas nurodė, kad vien veiklos tęsimas nėra pakankamas pagrindas iškelti restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad UAB „TRANSEIGA“ važinės tik Europos viduje, todėl jos pelningumas išaugs, tačiau taip pat nurodo, kad šiuo metu bendrovės vilkikai važinėja maršrutu Lietuva–Vokietija–Olandija–Lietuva, t. y. taip pat Europos viduje. Taip pat numatyta didinti teikiamų vežimo paslaugų kainą, įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių, taip sutaupant nemažai lėšų darbo užmokesčio, tačiau neaišku, ar padidinus teikiamų vežimo paslaugų kainą, šias paslaugas kas nors pirks, nėra duomenų, ar ketinimai samdyti pigesnę darbo jėgą realiai įgyvendinami. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovė ir toliau planuoja vykdyti tą pačią veiklą, iš esmės jos neįvairins, neatliks struktūrinių pertvarkymų. Teismo vertinimu, tik prielaidomis ateityje uždirbti pelną iš veiklos, kurią vykdant UAB „TRANSEIGA“ finansinė padėtis tapo itin sunki, paremtas bendrovės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas nėra realiai įgyvendinamas.
12. Teismas nustatytą UAB „TRANSEIGA“ skolų ir turto vertės santykį laikė atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Bendrovės sunkią finansinę padėtį laikė patvirtinančiais antstolės A. A. 2018 m. spalio 16 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-18-36-24816.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Pareiškėjas UAB „TRANSEIGA“ direktorius D. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas klaidingai įvertino UAB „TRANSEIGA“ mokumą. Teismo nustatytas skolų dydis skundžiamos nutarties priėmimo dieną neatitiko tikrosios bendrovės finansinės situacijos. Kreipiantis į teismą dėl UAB „TRANSEIGA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, mokėjimo terminai UAB „Arvima“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Garliavos gelžbetonis“, UAB „Gariva“, UAB „Jargala“, UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“, UAB „STATETA“ ir UAB „Ukojas“ nebuvo suėję, todėl neturėjo būti vertinami ir traukiami kaip pradelsti. Teismas neatsižvelgė, kad UAB „TRANSEIGA“ atsiskaičius su UAB „STATETA“ bendrovės įsiskolinimai sumažėjo 22 322,95 Eur suma, o pradelsti įsiskolinimai skundžiamos nutarties priėmimo metu tesudarė 115 848,47 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė UAB „TRANSEIGA“ kelti restruktūrizavimo bylą ir bendrovei iškėlė bankroto bylą. Teisme 2018 m. gruodžio 12 d. gautas pareiškėjo atskirasis skundas (Nr. DOK-35834) dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Kauno apygardos teisme 2018 m. gruodžio 21 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2019 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „TRANSEIGA“ direktoriaus D. T. prašymo dėl termino pratęsimo; laikė nepaduotu atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Kauno apygardos teisme 2019 m. sausio 9 d. gautas pareiškėjo UAB „TRANSEIGA“ direktoriaus D. T. atskirasis skundas (Nr. DOK-813) dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) atnaujinti / pratęsti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti; 3) priimti patikslintą 2018 m. gruodžio 12 d. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties; 4) panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria laikytas nepaduotu pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui; atnaujino terminą atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties trūkumams pašalinti; priėmė pareiškėjo atskirojo skundo (Nr. DOK-813) dalį dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2018 m. lapkričio 30 d. nutarties.
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „TRANSEIGA“ kelti restruktūrizavimo bylą ir nutarta bendrovei iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
18. Apeliantas su pareikštu atskiruoju skundu pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. kreditorės UAB „STATETA“ pranešimą, kad UAB „TRANSEIGA“ yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „STATETA“ ir pretenzijų jai neturi. Minėtu įrodymu apeliantas grindžia atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „TRANSEIGA“ mokumą netinkamai nustatė atsakovės finansinę būklę, kadangi minėto įrodymo apeliantas nespėjo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo.
19. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su UAB „TRANSEIGA“ pradelstų įsipareigojimų dydžiu, kuris yra reikšmingas sprendžiant dėl apelianto (ne)mokumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).
Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo
20. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017, ir joje nurodytą teismų praktiką). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „TRANSEIGA“ yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, bendrovės vardu piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir kito registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra, o bendrovei priklausančių transporto priemonių atžvilgiu yra pritaikytas areštas, tačiau jos įkeistos hipoteka, todėl jų realizavimas nėra galimas, bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma auga. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje kaip bankroto iškėlimo teisinis pagrindas yra nurodytas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šią bankroto iškėlimo sąlygą, kuri užkerta kelią kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
22. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto realia verte. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).
23. Byloje nėra ginčo, kad UAB „TRANSEIGA“ tik iš dalies vykdo savo įsipareigojimus, nes turi pradelstų skolų, iš kurių didžiausia yra Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pradelsta mokėti suma. Tačiau vien įsipareigojimų nevykdymas nesudaro pagrindo įmonę pripažinti nemokia, nes tam dar turi būti nustatyta ir kita ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta sąlyga – pradelsti įmonės įsipareigojimai, kurie viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
24. Nustatyta, kad UAB „TRANSEIGA“ 2018 m. spalio 5 d. kreditorių sąraše, pašalinus kreditorės UAB „Medicinos bankas“ nurodyto pradelsto įsipareigojimo dydžio klaidą, iš 180 923,96 Eur įsipareigojimų kaip pradelstos skolos sudarė 104 580 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės mokumo, siekdamas tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, vertino aktualiausius duomenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusiais faktiniais duomenimis, aiškinosi realių pradelstų įsipareigojimų dydį, kadangi įmonės mokumo vertinimas nėra savitikslis.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, ne tik pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo metu pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ir visų pradelstų įsipareigojimų dydį skundžiamos nutarties priėmimo metu (2018 m. lapkričio 30 d.), todėl nustatė, kad papildomai yra suėję prievolių įvykdymo terminai ir kreditorėms UAB „Arvima“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Garliavos gelžbetonis“, UAB „Gariva“, UAB „Jargala“, UAB „Mobiliųjų sprendimų centras“, UAB „STATETA“ ir UAB „Ukojas“. Taip pat teismas įvertino padidėjusius įsiskolinimus VMI bei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) Atitinkamai pradelstų įsipareigojimų dydis padidėjo 33 591,42 Eur ir sudarė 138 171,42 Eur.
26. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad UAB „TRANSEIGA“ skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo atsiskaičiusi su kreditore UAB „STATETA“ ir įvykdžiusi 22 322,95 Eur dydžio įsipareigojimą, jį įtraukdamas į bendrą bendrovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie šios prievolės įvykdymą. Kaip antai, minėta, kad šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka bendrovei, kuri žinodama, kad jos restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo klausimai bus nagrinėjamai 2018 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje, šiuos duomenis teismui pateikė iš esmės praėjus mėnesiui (2019 m. sausio 10 d.). Todėl skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismui tokie duomenys nebuvo žinomi, todėl ir nebuvo įvertinti dėl objektyvių priežasčių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pritartina apeliantui, kad visgi dėl naujai byloje pateiktų įrodymų, iš tikrųjų UAB „TRANSEIGA“ pradelsti įsipareigojimai 2018 m. lapkričio 30 d. buvo ne 138 171,42 Eur, o 115 848,47 Eur (138 171,42 – 22 322,95).
27. Nepaisant to, vertinant bendrovės (ne)mokumą, svarbi ne pradelstų įsipareigojimų suma pati savaime ar pradelstų įsipareigojimų dinamika, o pradelstų įsipareigojimų santykis su įmonės turimo turto verte. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos UAB „TRANSEIGA“ priklausančio turto vertės – 244 790,82 Eur – nėra. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat nenustatė, kad bendrovei priklausančio turto vertė būtų nustatyta netinkamai. Be to, šiuo konkrečiu atveju turto vertės nustatymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto UAB „TRANSEIGA“ nemokumo, neturi (nedaro) lemiamos įtakos teismo priimtam procesiniam sprendimui.
28. Šiuo atveju įvertinus UAB „TRANSEIGA“ turto vertę ir skundžiamos nutarties priėmimo metu pradelstų įsipareigojimų santykį, pastarieji bendrovės turimo turto vertės neviršijo, kadangi iš tiesų sudarė 47,33 proc. ((115 848,47 / 244 790,82) x 100). Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali neatkreipti dėmesio, kad daugiau nei vienerius metus UAB „TRANSEIGA“ nesugeba vykdyti prievolių, bendrovė 2016-2017 m. dirbo nuostolingai, nors nurodo, kad 2018 m. dirbo pelningai. Šiuo atveju iš bendrovės 2018 m. spalio 5 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nors ir matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 5 d. bendrovė generavo 30 836 Eur dydžio pelną, tačiau jos nepaskirstyti nuostoliai vien tik iš ankstesnių metų sudaro 24 002 Eur sumą. Be to, jau ne kartą minėta, kad UAB „TRANSEIGA“ tik iš dalies vykdo savo įsipareigojimus, nes turi pradelstų skolų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VMI pradelsta mokėti suma padidėjusi iki 76 156,81 Eur (2019 m. vasario 14 d. duomenimis), VSDF biudžetui iki 15 567,63 Eur (2019 m. vasario 12 d. duomenimis). Taip pat papildomai yra suėję įsipareigojimų įvykdymo terminai kreditorėms UAB „Finėjas“ – 3 735,90 Eur (2018 m. gruodžio 31 d.), UAB „Luminor lizingas“ – iš viso 8 955,86 Eur (2019 m. vasario 1 d.), V. P. – 4 004,40 Eur (2018 m. gruodžio 30 d.), UAB „VFS LT“ – 9 736,94 Eur (2018 m. gruodžio 31 d.), kurių bendra suma sudaro 26 433,10 Eur. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, UAB „TRANSEIGA“ pradelstų įsipareigojimų dydis yra 146 503,93 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų apie UAB „TRANSEIGA“ vykdytus atsiskaitymus su kreditoriais pagal pateiktą 2018 m. spalio 5 d. kreditorių sąrašą.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiuo metu UAB „TRANSEIGA“ įsipareigojimų, kuriems suėję įvykdymo terminai, dydis (146 503,93 Eur) sudaro 59,85 proc. ((146 503,93 / 244 790,82) x 100) bendrovės turimo turto vertės (244 790,82 Eur). Be to, bendrovė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškoma skola ieškovei, dėl ko antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą ir grąžino jai vykdomąjį dokumentą. Todėl visos šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „TRANSEIGA“ ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu keltina bankroto byla. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog apeliantė neatitinka mokios įmonės būklės, nes jos pradelstos skolos yra daug didesnės nei yra nustatyta pusė jos realiai egzistuojančio turto vertės.
30. Šiuo atveju konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai yra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai žalingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes šiuo atveju tiek valstybė negaus pajamų mokesčių pavidalu, tiek išaugs kreditorių apimtis ir jų finansiniai reikalavimai.
31. Nors apeliantas atskirajame skunde ir neginčija skundžiamos nutarties dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėjo restruktūrizavimo bylos UAB „TRANSEIGA“ kėlimo sąlygas, tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis remiantis byloje surinktais įrodymais, įskaitant restruktūrizavimo plano metmenų analizę, kad restruktūrizavimo proceso taikymas UAB „TRANSEIGA“ nėra tikslingas, kad nepateikta nei ekonomiškai pagrįstų priemonių visumos, nei įrodymų apie jų įgyvendinimo realumą. Dėl to skundžiama nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „TRANSEIGA“ ir bendrovei iškelta bankroto byla, paliktina nepakeista.
32. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, bankroto byla yra nutraukiama, todėl, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, UAB „TRANSEIGA“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.