Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, sutuoktinių - ieškovo Z. A., dirbusio kolūkyje „Gulbinai“, ir trečiojo asmens J. A. - šeimai dar sovietiniais metais buvo suteita asmeninio ūkio žemė, kuria jie faktiškai naudojosi nuo 1978 m. iki šiol. Tokios asmeninio ūkio žemės suteikimas bei naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas Vilniaus rajono D. R. kadastro vietovėje buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-28 įsakymu Nr. 2.3-10615-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“, kurio priede nurodyta, jog Z. A. yra 1,43 ha ploto dviejų asmeninio ūkio žemės sklypų – 0,88 ha ploto žemės sklypo, pažymėto Nr. 88-1, esančio Vilniaus r. D. R. k. Raudondvario kaime, bei 0,55 ha ploto žemės sklypo, pažymėto Nr. 88-2, esančio Vilniaus r. D. R. k. Jadvygiškių k., naudotojas (b.l. 9-11, 47-49). Šie ieškovo šeimos naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. 88-1 ir Nr. 88-2 figūruoja ir Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. 2.3-12606-41 patvirtintame Vilniaus rajono D. R. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (b.l. 12-13, 42-46). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-12-28 Pažymoje Nr. 538 taip pat nurodoma, kad ieškovui Z. A. Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-28 įsakymu Nr. 2.3-10615-41 suteikta 1,43 ha asmeninio ūkio žemės (b.l. 14). 2007-10-11 ir 2008-01-08 buvo parengti aukščiau nurodytų žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotų 0,55 ha bei 0,88 ha ploto žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktai (b.l. 15-20).

Kaip paaiškino ieškovo ir trečiojo asmens atstovė S. S., kaip iš esmės neneigė atsakovas ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovas visą laiką tikėjosi ir siekė aukščiau nurodytus jo šeimos ilgą laiką naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus nupirkti iš valstybės įstatymų nustatyta tvarka, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-04-26 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1910 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio apskrities žemės sklypą“ buvo nuspręsta neparduoti ieškovui minėtų žemės ūkio apskrities žemės sklypų Nr. 88-1 ir Nr. 88-2, esančių Vilniaus r. Riešės sen. Raudondvario ir Jadvygiškių kaimuose (b.l. 24), apie ką ieškovui pranešta ir detaliai paaiškinta 2012-04-26 raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4192 (b.l. 86-87). Ieškovui pakartotinai – 2014-05-14 kreipusis su prašymu dėl asmeninio ūkio žemės privatizavimo, atsakovo raštu Nr. 48S-(14.48-104)-4728 (b.l. 23) jam buvo pakartotinai paaiškinta, kad žemės sklypai ieškovui negali būti parduodami, jie gali būti tik nuomojami. Atsakovo atsisakymai motyvuojami tuo, kad suteikus asmeninio ūkio žemės sklypus šeimai – santuokoje esantiems asmenims, ši naudojimosi teisė tapo abiejų sutuoktinių turtu, priklausančiu jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ieškovo sutuoktinė J. A. 1996-09-23 sutartimi perleido S. S. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atkūrimą į 6,56 ha plotą, tuo tarpu pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 11 d. piliečiams, kurie pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šio teisės kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemės neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

Kaip paaiškino ieškovo ir trečiojo asmens atstovė S. S. ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo sutuoktinė J. A., turėjusi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį po savo tėvo K. J. nekilnojamąjį turtą, iš tikrųjų 1996-09-23 Sutartimi, reg. Nr. 3833, perleido dukrai S. S. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą į 6,56 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus r. Riešės sen. D. G. k. (b.l. 51), ir ši teisė vėliau buvo realizuota: S. S. Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-23, 2003-06-25 ir 2006-11-28 sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės bendrai į 6,56 ha ploto žemę Vilniaus r. Riešės sen. Jadvygiškių k. bei Vilniaus m. D. G. k. (b.l. 97-111).

Ieškovas savo nesutikimą su atsakovo atsisakymu parduoti jam naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus iš esmės grindžia tuo, kad jis neturėjo ir neturi teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tokią teisę turėjo tik jo sutuoktinė, todėl ieškovo atžvilgiu negalėjo būti taikoma LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 11 d. nuostata, ir asmeninio ūkio žemės jam gali būti parduodama. Šie ieškovo argumentai iš dalies yra pagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos A. T. 1990-07-26 nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ ir LR Vyriausybės 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“, kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams apylinkės tarybos sprendimu buvo suteikiama asmeniniam ūkiui iki 2 ha žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Kadangi Z. A. ir J. A. šeimai dar 1978 m. buvo suteikta 1,43 ha žemės ūkio žemės asmeniniam ūkiui, kas vėliau buvo patvirtinta jau minėtu Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-28 įsakymu Nr. 2.3-10615-41, t.y. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta ieškovui ir jo sutuoktinei esant šeimai tuo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso bei kitų teisės aktų prasme, darytina išvada, kad turtinio pobūdžio teisė naudotis Z. ir J. A. šeimai suteikta 1,43 ha ploto žeme asmeniniam ūkiui, o tuo pačiu ir turtinė teisė įsigyti šią asmeninio ūkio žemę LR Žemės reformos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įgyta santuokos metu, priklausė abiems sutuoktiniams Augunams, t.y. tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, teisė įsigyti (pirkti) naudojamą asmeninio ūkio žemę laikytina turtine teise, turtu (LR CK 1.97 str.), kuriuo, kaip ir kitomis turtinėmis teisėmis gali būti atitinkamai disponuojama (pvz., ji gali būti perleidžiama, paveldima, padalinama nutraukiant santuoką ir pan.). Tokią išvadą leidžia daryti ir loginis bei sisteminis atitinkamus žemės klausimus reglamentuojančių teisės aktų, pvz., aiškiai įtvirtinančių galimybę paveldėti LR CK nustatyta tvarka asmens, turėjusio teisę iš valstybės pirkti, nuomoti ar gauti neatlygintinai jo naudotą asmeninio ūkio žemę, tokią turtinę teisę (LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 10 d.), aiškinimas, taip pat ir Lietuvos teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog santuokoje esantys asmenys bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali įgyti bet kokį civilinių teisių objektu galintį būti turtą (daiktus, turtines teises, pinigus, vertybinius popierius ir kt.), o kadangi žemės naudojimo teisė, kaip turtinė teisė, taip pat gali būti civilinių teisių objektas, jei jos apyvarta nėra ribojama ir ji nėra asmeninio pobūdžio turtinė teisė, kaip kad, pavyzdžiui, uzufrukto teisė, todėl žemės sklypą suteikus naudotis santuokoje esantiems asmenims, ši naudojimosi teisė tampa abiejų sutuoktinių turtu, priklausančiu jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (žr. pvz. LAT 2010-12-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2010).

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d. numato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d. numato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško ar perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10 p. numato, kad į sugrąžinamos žemės plotą įskaitomas tokio pat dydžio žemės sklypas, nustatyta tvarka skirtas piliečio asmeniniam ūkiui, išskyrus skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatytąja tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos. Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė, arba kurie turi teisę sugrąžinti daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų toje kadastro vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki apskrities viršininko sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į sugrąžinamos žemės plotą.

Kadangi už Z. A. šeimai skirtus ir naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus nustatyta tvarka ir sąlygomis nebuvo įmokėtos įmokos, šie asmeninio ūkio sklypai ar jų dalys turėtų būti įskaitomi į atkuriant nuosavybės teises į išlikusią nekilnojamąjį turtą grąžinamą natūra žemės plotą. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, teisė naudotis Z. ir J. A. šeimai suteiktais asmeninio ūkio žemės sklypais, o tuo pačiu ir teisė įgyti asmeninio ūkio žemę iš valstybės, buvo įgyta santuokos metu, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo J. A. metu ji buvo ir tebėra santuokoje su Z. A., jų turtas, įskaitant turimą turtinę teisę, nėra padalintas ir kiekvieno iš sutuoktinių dalys šioje bendrojoje nuosavybėje nėra nustatytos, tačiau vadovaujantis LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad į J. A. (ar jos teises parėmusiai dovanojimo būdu S. S.) grąžinamos natūra, atkuriant nuosavybės teises, žemės plotą (6,56 ha) galėjo būti įskaitoma tik jai skirta ir naudojama asmeninio ūkio žemės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. 0,72 ha (1,43 ha:2), tuo tarpu Z. A. turtinė teisė įgyti jam skirtą ir naudojamą asmeninio ūkio žemės dalį, išlieka ir negali būti paneigta ar sumažinta, juo labiau, kad Z. A. niekada nebuvo ir nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, grąžinant žemę natūra, jis apskritai nėra pretendentas ir neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, tad jo atžvilgiu apskritai negali būti taikomas įkaitymas. Priešingas aiškinimas, visą Z. A. ir J. A. šeimai (o ne vien J. A. asmeniškai) skirtą ir jų bendrai santuokos metu naudotą asmeninio ūkio žemės plotą (1,43 ha) įskaitant vien į J. A. (jos teisių perėmėjai S. S.) asmeninėn nuosavybėn grąžinamą žemės plotą (6,56 ha), jai taip realizuojant teisę į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, paneigtų Z. A., kaip lygiaverčio valstybės skirtos asmeninio ūkio žemės naudotojo bei teisės ją iš valstybės įgyti įstatymų nustatyta tvarka turėtojo, teises bei teisėtus interesus, pažeistų jo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Juk tokiu atveju Z. ir J. A. šeimos naudojamo asmeninio ūkio įskaitymas pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d. bei LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d., būtų atliktas išimtinai J. A. ar jos teisių perėmėjos S. S.), kuri įgytų/ įgijo žemės sklypą vien asmeninės nuosavybės teise naudai. Ieškovo Z. A., neturinio teisės į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ar teisės kitu būdu įgyti valstybinę žemę, turtinė teisė negalėjo ir negali būti paneigta ir eliminuota ar iš esmės sumažinta vien dėl to, kad jo sutuoktinė J. A. (šiuo atveju – jos teisių perėmėja S. S.) jos dalį „realizavo“ įskaitymo būdu, grąžinant asmeninėn nuosavybėn žemę Vilniaus m. D. G. k. ir Vilniaus r. Jadvygiškių k. pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia ir į suformuotą teismų praktiką analogiškose ar panašius teisinius klausimus sprendusiose civilinėse bylose, kuriose taip pat buvo prieita identiškų, kaip šiuo atveju, išvadų dėl sutuoktinio, neturinčio teisės į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atkūrimą LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, teisės įgyti iš valstybės Vyriausybės nustatyta tvarka atitinkamą dalį jo šeimai suteikto asmeninio ūkio žemės net ir tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir buvo ją realizavęs, įgydamas žemę asmeninėn vien savo paties nuosavybėn. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2011-10-12 nutartyje c.b. G.K. v Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Nr. 2A-9109-302/2011, kurioje buvo iš esmės sprendžiamas identiškas, kaip šioje byloje, teisės klausimas dėl vieno iš sutuoktinių teisės įgyti šeimai suteiktą asmeninio ūkio žemę, teismų buvo išaiškinta, jog į vienam iš sutuoktinių atkuriamą nuosavybės teise pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą žemės plotą (sklypą), remiantis LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d., gali būti įskaitoma tik ½ dalis šeimai skirto asmeninio ūkio žemės ploto (sklypo), jeigu turtinė teisė įgyti asmeninio ūkio žemę buvo įgyta santuokos metu ir priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovas Z. A. turi teisę išpirkti iš valstybės 0,72 ha plotą naudojamos asmeninio ūkio žemės, o valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsisakymas jam parduoti tokio ploto žemę yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas nuostatas, ieškovo Z. A. skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012-04-26 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1910 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės paskirties žemės sklypą“ toje dalyje, kuria atsisakoma parduoti ieškovui 0,72 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės Vilniaus r. Riešės sen., laikytinas neteisėtu, o ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą paduoti jam 0,72 ha asmeninio ūkio žemės laikytinas pagrįstu.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad jis praleido ieškinio senaties terminą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM skyriaus vedėjo 2012-04-26 įsakymui nuginčyti.