Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2059-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
1-2059-957/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10303-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
R. M.
Nukentėjusysis
S. A., K. K.
Advokatai
Edmundas Kisielius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2059-957/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10303-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; (S) 1.2.4.6.2.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei,kaltinamajam R. M. (R. M.), jo gynėjui advokatui Edmundui Kisieliui,nukentėjusiesiems S. A. (S. A.), K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. 2020 m. kovo 11 d. apie 1.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių girtumas), smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent, žodinio konflikto su sutuoktine V. M. metu, pagriebęs pastarąją už plaukų, juos pešė, sudavė jai keletą smūgių kumščiu į veidą ir nustūmė ant grindų; V. M. nubėgus į antrame namo aukšte esantį kambarį pas savo dukrą K. K., jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, antrame namo aukšte esančiame kambaryje pagriebęs K. K. už plaukų, juos pešė, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms V. M. ir K. K. fizinį skausmą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Be to, R. M., 2021 m. kovo 6 d. apie 21.30 val., gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažo patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,02 promilių girtumas), žodinio konflikto su žentu S. A. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu smogė jam į apatinį žandikaulį, nuo smūgio S. A. nugriuvus ant grindų, spardė į įvairias kūno vietas, S. A. atsistojus ir tęsiantis žodiniam konfliktui, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam 3 smūgius į veidą, nuo smūgių S. A. vėl nugriuvus, smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bendrai suduodamas ne mažiau 9 smūgių, ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiu, galvos (užausių), veido (lūpų), kaklo, krūtinės ląstos, alkūnių ir riešų poodinės kraujosruvos, nosies ir lūpų muštinėmis žaizdomis ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

3. Kaltinamasis R. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl dviejų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad kovo 11 d. apie 00.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš darbo ir nelabai prisimena, kaip buvo tą dieną. Jis nerado raktų, gal pagalvojo, kad jo į namus neįleidžia. Galėjo būti 1.10 val. nakties. Pradėjus belstis, duris atidarė turbūt žmona ir ką su ja darė, jis neprisimena. Prisimena, kad atvažiavus policijai, jis laikė savo mažą dukrą ant rankų, iki tol nelabai ką prisimena. Jis yra susipažinęs su byla, su paaiškinimais. Negali tiksliau nurodyti savo veiksmų, turbūt tampė už plaukų, negali pasakyti kuriame aukšte. Pasak kaltinamojo, nepamena, kaip į jo veiksmus reagavo nukentėjusiosios, tačiau jis pripažįsta visas aplinkybes nurodytas kaltinime dėl kovo 11 d. įvykio. Prisimena antrąjį epizodą, tai buvo per jo gimtadienį. Kovo 6 d. pas juos namuose (duomenys neskelbtini), susirinko tėvai, pusbrolis. Apie 15.00 val. atvažiavo žentas S. su dukra K.. Visi šventė, vartojo alkoholį, paskui dukra pradėjo kalbėti kaip S. ją muša, tyčiojasi. Kaltinamojo teigimu, po to jis miglotai prisimena, bet išėjo į garažą. Gali būti, kad viskas buvo 21.30 val. Tiksliai nepamena ką darė garaže. Kažką pradėjo žodžiais bartis, gal jam pasirodė, kad žentas jam už rankos griebė, prasidėjo konfliktas ir turbūt jis (R. M.) sudavė dešine ranka į veidą. Galėjo būti 3 smūgiai. Nepamena, nukentėjusysis buvo nukritęs nuo smūgių ar jis spyrė. Galėjo būti viso 9 smūgiai. Pasak kaltinamojo, jis neprisimena kraujo, kraują matė tik kitą dieną, kai jį paleido iš areštinės. Tai greičiausiai nukentėjusiojo kraujas, nes jis nebuvo sužalotas. Jo dukra ištekėjusi 5 metus, gyvena su S. (duomenys neskelbtini). Ten gyvena tiek, kiek yra susituokę. Aplanko dukrą iki 10 kartų per metus. Pas juos dabar namuose vyksta statybos, tai dukra nelabai ilgiau apsistoja, bet būna apsistoja. Kaltinamojo teigimu, tą kartą dukra nebuvo apsistojusi. Žino, kokius sužalojimus padarė žentui, kad sulaužė nosį, padarė kraujosruvas. Po įvykio jie abu bendravo, atsiprašė, sumokėjo žalą už gydymą ir neturtinę žalą. Jis savo veiksmus vertina labai blogai. Žinojo kokios pasekmės laukia dėl tokių veiksmų. Kaltinamojo manymu, jį (R. M.) išprovokavo dukros žodžiai, kad ją muša vyras. Jei nebūtų išgėręs, nors dažnai negeria, keletą kartų į metus, tačiau nebūtų nei pirmo, nei šio atvejo.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Nukentėjusioji V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 1.10 val. jos vyras R. M. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vyras neturėjo raktų nuo namų, o durys buvo užrakintos, todėl jis ėmė smarkiai belsti į duris. Jai iš antro aukšto nusileidus atidaryti durų, tik atidarius jas, R. M. iškart tyčia rankomis griebė jai už plaukų, juos pešė, laikydamas ją už plaukų rankos kumščiu keletą kartų trenkė į veidą ir nustūmė ją ant grindų. Tuo metu R. M. nuolat kartojo, kad yra piktas, nes negali įeiti į savo namus bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji prašė vyro nusiraminti ir nesimušti. Atsistojusi nubėgo į antrą aukštą, į dukros kambarį ir kartu su dukra laikė kambario duris, kad iš paskos bėgantis R. M. negalėtų patekti į vidų. Kol jos abi laikė duris, R. M. sulaužė durų rankeną bandydamas atidaryti jas. Įėjęs į kambarį R. M. tyčia griebė K. K. už plaukų. Ji pradėjo ginti dukrą, bandydama vyrą patraukti. Jai su dukra pavyko išbėgti į kiemą ir paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu. Nukentėjusiosios teigimu, R. M. įvykio metu būdamas neblaivus sukėlė jai fizinį skausmą. Anksčiau R. M. niekada nėra smurtavęs. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį 6 metus. Papildomai apklausiama nukentėjusioji parodė, kad po įvykio į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, į teismo medicinos institutą nevažiavo. Po įvykio vyras jos atsiprašė, ji atleido ir jie susitaikė. Jokios žalos vyras jai nepadarė, pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 18, 40).

6. Nukentėjusioji K. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 1.10 val. (duomenys neskelbtini), būdama savo kambaryje ir išgirdusi kaip kažkas garsiai beldžia į duris, nuėjusi pranešė savo mamai. Mama nusileido į pirmą aukštą ir nuėjo prie durų. Atidarius duris, ji išgirdo savo patėvio balsą, smūgių garsus ir mamos prašymą jos nemušti. Visą laiką ji buvo kambaryje su sese, kuri miegojo. Mamai atbėgus į jos kambarį, ji padėjo priremti duris ir klausė ką daryti toliau. R. M. visą laiką bandė atidaryti duris ir būdamas už jų šaukė, kad jas sudaužys. Jai su mama durų išlaikyti nepavyko ir R. M., išlauždamas durų rankeną, jas atidarė. Iškart užėjęs į kambarį, patėvis tyčia rankomis ėmė pešti jai plaukus ir pešdamas pargriovė ją (K. K.) ant grindų, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Vėliau jai su mama pavyko pabėgti į kiemą ir paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu. Anksčiau R. M. nebuvo prieš ją smurtavęs, su juo sutarė gerai. Kartu vienuose namuose gyvena 6 metus. Papildomai apklausiama nukentėjusioji parodė, kad po įvykio ji nesikreipė į jokią gydymo įstaigą ir teismo medicinos institutą. Nukentėjusiosios teigimu, įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė. Po įvykio patėvis jos atsiprašė, ji atleido, jie susitaikė. Jokios žalos jis jai nepadarė. Su patėviu toks konfliktas buvo pirmą kartą, su juo sutaria gerai (1 t., b. l. 45-46, 48).

7. Nukentėjusysis S. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 6 d. apie 14.00 val. kartu su žmona atvažiavo pas jos tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. uošvis pasikvietė jį į garažą, kur tarp jų prasidėjo konfliktas, tačiau dėl ko, neprisimena. Konflikto metu uošvis dešinės rankos kumščiu trenkė jam į žandikaulį, po smūgio jis krito ant grindų, užsidengė rankomis galvą, o uošvis kojomis ir rankomis sudavė jam nemažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Nustojęs jį mušti, R. M. pasakė, kad šis gali atsistoti ir daugiau nemuš. Jam atsikėlus, uošvis pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis buvo sumušęs savo žmoną, nors prieš žmoną niekada fizinio smurto nenaudojo. Uošvis, išreikšdamas savo pretenzijas, 3 kartus kumščiu sudavė jam į veidą, po smūgių jis vėl krito ant grindų. Pargriuvęs uždengė rankomis galvą, o uošvis vėl pradėjo jam smūgiuoti kojomis bei rankomis į įvairias kūno vietas, jam buvo suduota ne mažiau kaip 5 smūgiai. Kai R. M. nustojo jį mušti, jis vėl atsikėlė ir prašė, kad daugiau nemuštų, tačiau tęsiantis smūgiams, pargriuvo ant grindų ir į įvairias kūno vietas jam kojomis ir rankomis buvo suduota nemažiau kaip 10 smūgių. Prisimena, kai į garažą užėjo policijos pareigūnai ir sulaikė R. M., o jį, atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyti daugybiniai galvos, kūno sumušimai ir nosies kaulo lūžimas. Nukentėjusiojo teigimu, dėl tokių R. M. veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą. Papildomai apklausiamas nukentėjusysis parodė, kad su uošviu aptarė įvykusį konfliktą, R. M. jo atsiprašė, jie susitaikė, finansiškai atlygino už sužalojimus. Pretenzijų R. M. neturi, turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl jam padarytų kūno sužalojimų nesikreips. Neatsimena, kad konflikto metu būtų R. M. sugriebęs už rankų ir bandęs jas užlaužti. Dėl neblaivumo konfliktą jis atsimena labai miglotai. R. M. pripažino, kad buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio ir neadekvačiai reagavo į podukros skundą dėl kažkokių jos ir vyro tarpusavio nesutarimų. Pripažįsta, kad tarp jo ir žmonos būna nedideli nesutarimai, tačiau jie juos išsprendžia gražiuoju (1 t., b. l. 97-99, 105-106).

8. Liudytoja G. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad. jos tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), su šeima. Ji su vyru gyvena atskirai nuosavame būste. Tiek jos, tiek sutuoktinio santykiai su jos tėčiu ir jo žmona yra geri. 2021 m. kovo 6 d apie 14.00 val. su sutuoktiniu nuvažiavo švęsti tėčio gimtadienio. Visų buvo gera nuotaika, nebuvo kilę jokių konfliktų. Vyrai gėrė degtinę, ji šiek tiek išgėrė trauktinės. Vakare jau abu vyrai buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Vienu metu matė, kaip jos tėtis ir sutuoktinis buvo nuėję į garažą, tačiau ką veikė, nežino. Užtruko apie 10-15 min., po to abu grįžo į kambarį, nesijautė, kad tarp jų būtų kas nors įvykę. Apie 21.30 val. tėtis ir jos sutuoktinis dar kartą nuėjo į garažą, o maždaug po 2-3 min. išgirdo triukšmą garaže. Ji tuoj pat nubėgo į garažą ir pamatė, kaip tėtis dešine ranka smūgiavo jos sutuoktiniui į veidą. Nukentėjusysis nuo smūgio nugriuvo ant grindų. Žinodama, kad yra bejėgė nutraukti konfliktą, nubėgo į kambarį ir pasakė tėčio žmonai, kad vyksta konfliktas. Ką pasakė, tiksliai neatsimena, nes buvo šoke. Tėčio žmona paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Policijai atvykus, tuo metu abu vyrai buvo antrame namo aukšte. Abu vyrai stovėjo skirtinguose kampuose. Jos vyras verkė. Matėsi, kad yra sumušta S. nosis, lūpa, taip pat matėsi smulkios kraujosruvos ant veido, dešinėje pusėje už ausies, buvo kruvini rūbai. Atvykus medicinos pagalbai S. buvo išvežtas į ligoninę. Dėl kokių priežasčių susimušė tėtis ir S., nežino. Anksčiau yra tėčiui minėjus, kad tarp jos ir S. kyla konfliktai, bet to labai nesureikšmindavo, jos supratimu, konfliktai būna kiekvienoje šeimoje ir jie išsprendžiami tarpusavyje. Neatsimena, kad tą dieną būtų skundusis tėčiui, jog S. prieš ją smurtauja. Ji pati šio įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 129-131).

9. Liudytoja V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 6 d. apie 14.00 val. į svečius atvažiavo dukra su savo sutuoktiniu. Šventė vyro gimtadienį, vyrai išgėrė litrą brendžio ir 2 butelius degtinės po 0,7 l, vyrai buvo stipriai apsvaigę. Visi bendravo gražiai, nebuvo jokių konfliktinių situacijų. Vakare dukra nuėjo atskirai pabendrauti su savo tėvu R. M., kalbėjo daugiau nei pusvalandį. Ji nežino apie ką jie kalbėjo, tačiau jie ilgą laiką nesimatė. Vėliau, po jų pokalbio, apie 21.00 val. R. M. pakvietė žentą išeiti pasikalbėti. Abu jie buvo nusiteikę draugiškai. Staiga ji išgirdusi iš garažo triukšmą suprato, kad kažkas įvyko tarp vyrų. Dukra tuoj pat nuskubėjo į garažą ir netrukus grįžusi pasakė, kad „vyrai susikibę“, tačiau kas ten buvo, nedetalizavo. Kadangi jos vyras stambaus kūno sudėjimo, o žentas liesas, neaukštas, ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė, kad vyksta muštynės tarp jos sutuoktinio ir giminaičio. Ji nėjo į garažą ir nebandė vyrų skirti dėl savo pačios saugumo, o su vaikais išėjo į lauką. Policijai atvykus, abu vyrai buvo antrame namo aukšte, kur nuėjo kartu su pareigūnais. Ji nematė jokių sužalojimų ant vyro, o žentui buvo pabrozdinimų ant veido, sutinusios lūpos, matėsi kruvini rūbai. Jis verkė ir klausė „už ką, už ką“. Jos vyras stovėjo ramiai, tačiau akys buvo kaip stiklinės, atrodė, kad jis net nesupranta, kas vyksta. Vyras nieko nepaaiškino. Atvykus medicinos pagalbai, žentas buvo išvežtas į ligoninę. Kitą dieną vyras paaiškino, kad sukonfliktavo su žentu, nes dukra pasiskundė, kad S. prieš ją smurtauja. Pasak liudytojos, jai to dukra nebuvo minėjusi. Ji žentą gali apibūdinti kaip rūpestingą šeimos žmogų. Neteisina savo vyro dėl šio incidento, tačiau jai sunku patikėti, kad jis taip agresyviai pasielgė (1 t., b. l. 135-137).

10. Liudytojas Ž. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 6 d. apie 21.48 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp giminaičių. Lauke pasitikusi pranešėja V. M. su vyro dukra nurodė namą ir paaiškino, kad pranešėjos sutuoktinis sumušė savo dukros sutuoktinį. Užlipus į antrą aukštą, kambaryje dešinėje pusėje buvo nukentėjusysis S. A.. Jo veidas, drabužiai buvo kruvini, ant veido matėsi mušimo žymės. Nukentėjusysis buvo priklaupęs, atrodė vidutinio kūno sudėjimo. Priešais juos stovėjo įtariamasis R. M., stambaus kūno sudėjimo. Ant jo veido, kūno sumušimo žymių nesimatė. Akivaizdžiai matėsi, kad abu vyrai stipriai neblaivūs. Nukentėjusysis buvo labai susijaudinęs, verkė, sunkiai galėjo paaiškinti, kas įvyko, kartojo, kad jis buvo sumuštas. Aprimęs paaiškino, kad jo žmonos tėvas, pakvietęs jį į garažą, pradėjo kumščiais jam smūgiuoti į veidą, detaliau nieko nepaaiškino. Įtariamasis paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir žento įvyko dėl to, kad kažkada žentas mušė jo dukrą. Apžiūrėjus garažą, matėsi išvartyti daiktai, ant grindų matėsi kraujo dėmės. Nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę (1 t., b. l. 141-143).

11. Iš policijos įvykio registrų išrašų matyti, jog 2020 m. kovo 11 d., apie 1.22 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. M. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras mušasi, girdėjosi didelis triukšmas. Be to, 2021 m. kovo 6 d. 21.47 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. M. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose vyksta muštynės tarp giminių, dalyvauja pranešėjos vyras ir kitas (duomenys neskelbtini) metų giminaitis, kuris yra sumuštas, sąmoningas (1 t., b. l. 15-16).

12. 2020 m. kovo 11 d. V. M. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 1.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras R. M. tyčia rankomis pešė jai plaukus, suėmęs už plaukų stūmė ją ant grindų, dėl to ji parkrito, taip pat rankų kumščiais trenkė jai į veidą. Šie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar (1 t., b. l. 17-34).

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. A. 2021 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad smurtą patyrusiam S. A. užfiksuota kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva, asmuo patyrė šoko būseną, didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę. Užfiksuotas smurtu įtariamas asmuo R. M., ant kurio kūno matomų sužalojimų užfiksuota nėra. Taip pat S. A. pateikė paaiškinimą, kad jį sumušė žmonos tėvas, kuris pasikvietė jį į garažą ir pradėjo rankomis smūgiuoti į veidą, taip sukeldamas stiprų fizinį skausmą (1 t., b. l. 58-64).

14. Iš 2021 m. kovo 7 d. įvykio vietos, patalpų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garažo patalpos, esančios gyvenamojo namo viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, ant garažo betonuotų grindų, arčiau pakeliamų garažo durų matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, kurios yra nufotografuojamos bei nuo jų paviršiaus yra paimama nuoplova; raudonos spalvos skysčio dėmės taip pat aptinkamos ant patalpoje esančio baltos spalvos kibiro paviršiaus, pridedamos fotonuotraukos (1 t., b. l. 69-90).

15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. G 827/2021(01) matyti, kad remiantis S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyti galvos (užausių), veido (lūpų), krūtinės ląstos, alkūnių ir riešų poodinės kraujosruvos, nosies ir lūpų muštinės žaizdos, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 6 d., galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2021 m. kovo 6 d. pilvo sienos sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateiktas sužalojimų makromorfologinis aprašymas, todėl pasisakyti, ar visi sužalojimai padaryti vienu metu, ar skirtingu – nėra galimybės. Sužalojimai visumoje, dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžio yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos yra vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateiktas sužalojimų makromorfologinis aprašymas, kuriame būtų užsifiksavę individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Neatmetama galimybė, kad visi sužalojimai galėjo atsirasti tiriamajam griuvinėjant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktai) ir /ar paviršiumi (paviršiais). Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami tiriamojo rankomis. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų S. A. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 120-121).

16. Iš 2021 m. kovo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. A. savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašą (1 t., b. l. 122-123).

17. Iš 2021 m. kovo 7 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pacientas S. A. skundėsi tuo, jog 2021 m. kovo 6 d. apie 23.00 val. namuose sumušė giminaitis. Jis nebuvo be sąmonės, paskauda galvą. Jam nustatyta diagnozė galvos, krūtinės ląstos, abiejų alkūnių, abiejų riešų sumušimas, abiejų lūpų žaizdos, nosies žaizda (1 t., b. l. 125-126).

18. Iš 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 161,25 Eur žalą dėl nukentėjusiojo S. A. gydymo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų ir prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 149-152).

19. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė raštą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad turtinė žala buvo atlyginta ir jie atsisako civilinio ieškinio (1 t., b. l. 173).

20. 2021 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. kovo 6 d. pranešėjos V. M. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras smurtauja prieš dukros vyrą. Pranešėja nurodo aplinkybes, kad giminėms atvažiavus į svečius ir susimušus pareiškėjos vyrui bei dukros vyrui, reikalinga skubi medicinos pagalba. Taip pat užfiksuotas pakartotinis pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, pranešėja V. M. nurodo, jog greičiau atvažiuotų, jie užmuš vienas kitą (2 t., b. l. 4-6).

21. Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 11 d. 3.47 val. R. M. nustatytas 1,30 promilių girtumas, o 2021 m. kovo 6 d. jam nustatytas 2,02 promilių girtumas (2 t., b. l. 25, 42).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl 2020 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos prieš V. M. ir K. K.

22. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

23. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

24. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kovo 11 d. apie 00.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš darbo. Jis nerado raktų, gal pagalvojo, kad jo į namus neįleidžia. Galėjo būti 1.10 val. nakties. Pradėjus belstis, duris atidarė turbūt žmona ir ką su ja darė, jis neprisimena. Prisimena, kad atvažiavus policijai, jis laikė savo dukrą ant rankų, iki tol nelabai ką prisimena. Nors kaltinamasis ir tikslesnių įvykio detalių neprisiminė, tačiau tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, jie atitinka ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymų turinį bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Antai nukentėjusioji V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 1.10 val. jos vyras R. M. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas raktų nuo namų, ėmė smarkiai belsti į duris. Jai atidarius duris, R. M. iškart tyčia rankomis griebė jai už plaukų, juos pešė, laikydamas ją už plaukų rankos kumščiu keletą kartų trenkė į veidą ir nustūmė ją ant grindų. Tuo metu vyras nuolat kartojo, kad yra piktas, nes negali įeiti į savo namus bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji prašė vyro nusiraminti ir nesimušti. Atsistojusi nubėgo į dukros kambarį ir kartu su dukra laikė kambario duris, kad iš paskos bėgantis vyras negalėtų patekti į vidų. Kol jos abi laikė duris, R. M. sulaužė durų rankeną bandydamas atidaryti jas. Įėjęs į kambarį R. M. tyčia griebė dukrai už plaukų. Ji pradėjo ginti dukrą, bandydama vyrą patraukti. Joms pavyko išbėgti į kiemą ir paskambinti pagalbos telefono numeriu. Nukentėjusiosios teigimu, R. M. įvykio metu būdamas neblaivus sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 18). Analogiškas aplinkybes apie R. M. jai sukeltą fizinį skausmą nukentėjusioji nurodė ir 2020 m. kovo 11 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 17-34), kurias detalizuoja prie pareiškimo pridėtos fotonuotraukos. Tuo tarpu, nukentėjusioji K. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 11 d. apie 1.10 val. namuose, būdama savo kambaryje ir išgirdusi kaip kažkas garsiai beldžia į duris, pranešė savo mamai. Mamai atidarius duris, ji išgirdo savo patėvio balsą, smūgių garsus ir mamos prašymą jos nemušti. Mamai atbėgus į jos kambarį, ji padėjo priremti duris, tačiau joms durų išlaikyti nepavyko ir R. M., išlauždamas durų rankeną, jas atidarė. Iškart užėjęs į kambarį, patėvis tyčia rankomis ėmė pešti jai plaukus ir pešdamas pargriovė ją (K. K.) ant grindų, dėl to ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 45-46, 48). Pirmiau nurodytas nukentėjusiųjų aplinkybes patvirtina bei detalizuoja byloje esantis policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad išties, 2020 m. kovo 11 d., apie 1.22 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. M. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras mušasi, girdėjosi didelis triukšmas (1 t., b. l. 15). Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką R. M. padarė būdamas neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad praėjus kelioms valandoms po aptariamo įvykio, 2020 m. kovo 11 d. 3.47 val. R. M. nustatytas 1,30 promilių girtumas (2 t., b. l. 25). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad R. M. 2020 m. kovo 11 d. prieš nukentėjusiąsias V. M. ir K. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, t. y. panaudojęs fizinį smurtą, sukėlė joms fizinį skausmą.

25. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. smurtavo prieš savo sutuoktinę V. M. ir kartu gyvenančią sutuoktinės dukrą K. K., tai jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį.

26. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad R. M. 2020 m. kovo 11 d. prieš nukentėjusiąją V. M. panaudojęs fizinį smurtą, t. y. pagriebęs ją už plaukų, juos pešė, sudavė jai keletą smūgių kumščiu į veidą ir nustūmė ant grindų, sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat prieš nukentėjusiąją K. K. panaudojęs fizinį smurtą – pagriebęs K. K. už plaukų, juos pešė, taip pat sukėlė fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl 2021 m. kovo 6 d. nusikalstamos veikos prieš S. A.

27. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimo giminaičio ar šeimos nario nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

28. Šioje baudžiamojoje byloje R. M. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad 2021 m. kovo 6 d. apie 21.30 val., gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažo patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,02 promilių girtumas), žodinio konflikto su žentu S. A. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu smogė jam į apatinį žandikaulį, nuo smūgio S. A. nugriuvus ant grindų, spardė į įvairias kūno vietas, S. A. atsistojus ir tęsiantis žodiniam konfliktui, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam 3 smūgius į veidą, nuo smūgių S. A. vėl nugriuvus, smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bendrai suduodamas ne mažiau 9 smūgių, ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiu, galvos (užausių), veido (lūpų), kaklo, krūtinės ląstos, alkūnių ir riešų poodinės kraujosruvos, nosies ir lūpų muštinėmis žaizdomis.

29. Teismas, įvertinęs byloje pirmiau surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad R. M. kaltė, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo S. A. sveikatą visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

30. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad R. M. 2021 m. kovo 6 d., apie 21.30 val., gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažo patalpoje, žodinio konflikto su žentu S. A. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu smogė jam į apatinį žandikaulį, nuo smūgio pastarajam nugriuvus ant grindų, spardė į įvairias kūno vietas, o S. A. atsistojus ir tęsiantis žodiniam konfliktui, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam 3 smūgius į veidą, nuo kurių S. A. vėl nugriuvo, o po to smūgiavo rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip bendrai suduodamas ne mažiau 9 smūgių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. A. sveikatą.

31. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. ir dėl šios veikos savo kaltę pripažino bei parodė, kad per (duomenys neskelbtini) kovo 6 d. pas juos namuose (duomenys neskelbtini), susirinko tėvai, pusbrolis. Apie 15.00 val. atvažiavo žentas S. su kaltinamojo dukra K. Visi šventė, vartojo alkoholį, paskui dukra pradėjo kalbėti kaip S. ją muša, tyčiojasi. Kaltinamojo teigimu, po to jis miglotai prisimena, bet išėjo į garažą. Gali būti, kad viskas buvo 21.30 val. Tiksliai nepamena, bet pradėjo žodžiais bartis, gal jam pasirodė, kad žentas jam už rankos griebė, prasidėjo konfliktas ir turbūt jis (R. M.) sudavė dešine ranka į veidą, galėjo būti 3 smūgiai. Nepamena, nukentėjusysis buvo nukritęs nuo smūgių ar jis spyrė. Galėjo būti viso 9 smūgiai. Pasak kaltinamojo, jis neprisimena kraujo, kraują matė tik kitą dieną. Tai greičiausiai nukentėjusiojo kraujas, nes jis nebuvo sužalotas. Jo dukra ištekėjusi 5 metus, gyvena su S. (duomenys neskelbtini). Ten gyvena tiek, kiek yra susituokę, tačiau aplanko dukrą iki 10 kartų per metus. Žino, kokius sužalojimus padarė žentui, kad sulaužė nosį, padarė kraujosruvas. Po įvykio jie abu bendravo, atsiprašė, sumokėjo žalą už gydymą ir neturtinę žalą.

32. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina kitų apklaustų asmenų parodymų turinys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Antai nukentėjusysis S. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 6 d. apie 14.00 val. kartu su žmona atvažiavo pas jos tėvus į namus, kur visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. uošvis pasikvietė jį į garažą, kur tarp jų prasidėjo konfliktas, kurio metu uošvis dešinės rankos kumščiu trenkė jam į žandikaulį, po smūgio jis krito ant grindų, užsidengė rankomis galvą, o uošvis kojomis ir rankomis sudavė jam nemažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Nustojęs jį mušti, R. M. pasakė, kad šis gali atsistoti ir daugiau nemuš. Jam atsikėlus, uošvis pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis buvo sumušęs savo žmoną ir 3 kartus kumščiu sudavė jam į veidą, po smūgių jis vėl krito ant grindų. Pargriuvęs uždengė rankomis galvą, o uošvis vėl pradėjo jam smūgiuoti kojomis bei rankomis į įvairias kūno vietas, jam buvo suduota ne mažiau kaip 5 smūgiai. Kai R. M. nustojo jį mušti, jis vėl atsikėlė ir prašė, kad daugiau nemuštų, tačiau tęsiantis smūgiams, pargriuvo ant grindų ir į įvairias kūno vietas jam kojomis ir rankomis buvo suduota nemažiau kaip 10 smūgių. Nukentėjusiojo teigimu, dėl tokių R. M. veiksmų jis patyrė didelį fizinį skausmą (1 t., b. l. 97-99).

33. Pirmiau paminėtas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes detalizuoja liudytojos G. A. parodymai. Nors pastaroji viso konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 21.30 val. tėtis ir jos sutuoktinis nuėjo į garažą, o maždaug po 2-3 min. išgirdo triukšmą garaže. Ji tuoj pat nubėgo į garažą ir pamatė, kaip tėtis dešine ranka smūgiavo jos sutuoktiniui į veidą. Nukentėjusysis nuo smūgio nugriuvo ant grindų. Žinodama, kad yra bejėgė nutraukti konfliktą, nubėgo į kambarį ir pasakė tėčio žmonai, kad vyksta konfliktas, kuri paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Policijai atvykus, jos vyras verkė. Matėsi, kad yra sumušta S. nosis, lūpa, taip pat matėsi smulkios kraujosruvos ant veido, dešinėje pusėje už ausies, buvo kruvini rūbai (1 t., b. l. 129-131). Šiuos liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojos V. M. parodymai. Antai V. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tą dieną, apie 21.00 val. R. M. pakvietė žentą išeiti pasikalbėti. Abu jie buvo nusiteikę draugiškai. Staiga ji išgirdusi iš garažo triukšmą suprato, kad kažkas įvyko tarp vyrų. Dukra tuoj pat nuskubėjo į garažą ir netrukus grįžusi pasakė, kad „vyrai susikibę“, tačiau nedetalizavo. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė, kad vyksta muštynės tarp jos sutuoktinio ir giminaičio. Policijai atvykus, ji nematė jokių sužalojimų ant vyro, o žentui buvo pabrozdinimų ant veido, sutinusios lūpos, matėsi kruvini rūbai. Jis verkė ir klausė „už ką, už ką“. Jos vyras stovėjo ramiai, tačiau akys buvo kaip stiklinės, atrodė, kad jis net nesupranta, kas vyksta. Vyras nieko nepaaiškino. Atvykus medicinos pagalbai, žentas buvo išvežtas į ligoninę (1 t., b. l. 135-137).

34. Be kita ko, pirmiau paminėtas liudytojų, o kartu ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas-liudytojas Ž. A., kuris parodė, kad pasitikusi pranešėja V. M. su vyro dukra paaiškino, jog pranešėjos sutuoktinis sumušė savo dukros sutuoktinį. Antro aukšto kambaryje buvo nukentėjusysis S. A., kurio veidas, drabužiai buvo kruvini, ant veido matėsi mušimo žymės. Priešais stovėjo įtariamasis R. M., ant kurio veido, kūno sumušimo žymių nesimatė. Liudytojo teigimu, nukentėjusysis buvo labai susijaudinęs, verkė, sunkiai galėjo paaiškinti, kas įvyko, kartojo, kad jis buvo sumuštas. Aprimęs paaiškino, kad jo žmonos tėvas, pakvietęs jį į garažą, pradėjo kumščiais jam smūgiuoti į veidą, detaliau nieko nepaaiškino. Įtariamasis paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir žento įvyko dėl to, kad kažkada žentas mušė jo dukrą. Apžiūrėjus garažą, matėsi išvartyti daiktai, ant grindų matėsi kraujo dėmės (1 t., b. l. 141-143). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir jo 2021 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 58-64). Štai iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog išties, 2021 m. kovo 6 d. 21.47 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. M. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose vyksta muštynės tarp giminių, dalyvauja pranešėjos vyras ir kitas (duomenys neskelbtini) metų giminaitis, kuris yra sumuštas, sąmoningas (1 t., b. l. 16). Šio pokalbio turinys detalizuotas ir užfiksuotas 2021 m. balandžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kaip V. M. informuoja apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras smurtauja prieš dukros vyrą. Pranešėja nurodo aplinkybes, kad giminėms atvažiavus į svečius ir susimušus pareiškėjos vyrui bei dukros vyrui, reikalinga skubi medicinos pagalba. Taip pat užfiksuotas pakartotinis pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, pranešėja V. M. nurodo, jog greičiau atvažiuotų, jie užmuš vienas kitą (2 t., b. l. 4-6). Minėtus duomenis kartu patvirtina 2021 m. kovo 7 d. įvykio vietos, patalpų ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame matyti, kad apžiūrėjus garažo patalpas, ant grindų matomos raudonos spalvos skysčio dėmės, kurios matomos ir ant baltos spalvos kibiro paviršiaus (1 t., b. l. 69-90).

35. Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, jog ir šią veiką R. M. padarė būdamas neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 6 d. jam nustatytas 2,02 promilių girtumas (2 t., b. l. 42).

36. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš nukentėjusiojo S. A., liudytojų G. A., V. M., Ž. A. parodymų matyti, kad tuoj pat po kaltinamojo R. M. atliktų smurtinių veiksmų, S. A. buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatyti galvos, krūtinės ląstos, abiejų alkūnių, abiejų riešų sumušimas, abiejų lūpų žaizdos, nosies žaizda (1 t., b. l. 125-126). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 827/2021(01) matyti, kad remiantis S. A. medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyti galvos (užausių), veido (lūpų), krūtinės ląstos, alkūnių ir riešų poodinės kraujosruvos, nosies ir lūpų muštinės žaizdos, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 6 d., galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2021 m. kovo 6 d. pilvo sienos sumušimas nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateiktas sužalojimų makromorfologinis aprašymas, todėl pasisakyti, ar visi sužalojimai padaryti vienu metu, ar skirtingu – nėra galimybės. Sužalojimai visumoje, dėl nosikaulių ir nosies pertvaros lūžio yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl pastarojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Atskirai poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos yra vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra pateiktas sužalojimų makromorfologinis aprašymas, kuriame būtų užsifiksavę individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Neatmetama galimybė, kad visi sužalojimai galėjo atsirasti tiriamajam griuvinėjant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktai) ir /ar paviršiumi (paviršiais). Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami tiriamojo rankomis. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų S. A. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 120-121).

37. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo R. M. dešinės rankos kumščiu smogimas nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį, o nuo smūgio S. A. nugriuvus ant grindų, spardymas į įvairias kūno vietas, S. A. atsistojus ir dešinės rankos kumščiu sudavus jam 3 smūgius į veidą, po to nuo smūgių S. A. vėl nugriuvus, kaltinamojo smūgiavimas rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bendrai suduodant ne mažiau 9 smūgių, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šių veiksmų nukentėjusiajam S. A. kilusiais padariniais, t. y. nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiu, galvos (užausių), veido (lūpų), kaklo, krūtinės ląstos, alkūnių ir riešų poodinės kraujosruvos, nosies ir lūpų muštinėmis žaizdomis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

38. R. M. prieš nukentėjusįjį S. A. padaryta veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinime tiesiogiai nenurodyta, ar valstybinis kaltintojas S. A. vertina kaip kaltinamojo artimą giminaitį, ar kaip šeimos narį. Visgi pažymėtina, kad BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta artimojo giminaičio sąvoką, į kurią S. A. akivaizdžiai nepatenka, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. M. kaltinamas kaip BK 248 straipsnio 2 dalyje numatytas šeimos narys, kadangi yra kaltinamojo dukros sutuoktinis (žentas). Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už nesunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

39. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokas apibrėžia šiek tiek skirtingai. Antai BK 248 straipsnio 1 dalyje įvardinti artimieji giminaičiai, tarp jų ir vaikai (įvaikiai), apibrėžiami nustačius jų faktinį giminystės ryšį su kaltininku, todėl baudžiamoji atsakomybė už smurtavimą prieš šiuos asmenis kyla tiek be papildomų sąlygų, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys patenka į BK 248 straipsnio 1 dalies, ar į 2 dalies apibrėžtį, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys gyvena, ar negyvena kartu su kaltinamuoju. Tuo tarpu artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių, seserų) sutuoktiniai nelaikomi artimaisiais giminaičiais BK 248 straipsnio 1 dalies prasme, o pripažįstami nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais ir tik nustačius, kad jie gyvena kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu (BK 248 straipsnio 2 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamojo R. M. dukros sutuoktinis, nukentėjusysis S. A. negyveno kartu su kaltinamuoju, o tik tą dieną buvo atvykęs pas pastarąjį į svečius. Tokių aplinkybių, jog veikos padarymo metu gyveno kartu nenurodė nei kaltinamasis, nei pats nukentėjusysis ar liudytojos, tai matyti ir iš S. A. asmens duomenų, kad dabartinė jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o deklaruota vieta (duomenys neskelbtini). Apibendrinant tai kas išdėstyta, R. M. ir S. A. negali būti laikomi šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl kaltinamajame akte kaltinamojo R. M. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atitinkamai pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą kaltinamojo R. M. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

41. Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo R. M. padaryta veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Tokia veikos kvalifikavimo pozicija išsakyta gynėjo pateiktame prašyme ikiteisminio tyrimo metu prokurorei, kuri gynybos prašymą atmetė, taip pat išdėstyta baigiamųjų kalbų metu, kurių metu valstybinis kaltintojas išsakė atsikirtimus, todėl veikos perkvalifikavimas nėra proceso dalyviams netikėtas ir jų teisių nevaržo.

IV. Dėl skirtinos bausmės

42. Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

43. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai vienu atveju sukėlus fizinį skausmą sutuoktinei ir podukrai, kitu atveju padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą dukros sutuoktiniui, veikos baigtos, nulemtos staiga susiformavusio pykčio dėl menkaverčių priežasčių, būnant neblaiviam. Teismas nustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog R. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino padarytą žalą (1 t., b. l. 168) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

44. Teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajam R. M., taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 79), neteistas (2 t., b. l. 87-89), per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 85). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, matyti, jog kaltinamasis R. M. iš esmės nėra išskirtinai neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos dar nėra susiformavusios, teismas šiuo metu dar negali daryti vienareikšmės išvados apie jo polinkį nusikalsti. Vis tik akivaizdu, jog alkoholio vartojimas daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui, tą nurodė ir pats kaltinamasis. Nepaisant to, šiuo atveju R. M. priešingas teisei elgesys vis tik daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas neapgalvoto elgesio ir neatsakingo alkoholio vartojimo.

45. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį R. M. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymų sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą, kurių dydžiai nustatytini artimi vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu taikant BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 Punkte numatytus įpareigojimus ir draudimą be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį R. M. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, laisvės apribojimo bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

46. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

47. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, pridėdamas bausmės dalį, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 4 dalyje, jog bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, plačiau nesikartoja ir pridėdamas dalį švelnesnės bausmės atsižvelgia į 44 nuosprendžio punkte išvardintas aplinkybes.

48. Kaltinamasis R. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 11 d., 2.10 val. iki 2020 m. kovo 12 d., 13.15 val. ir nuo 2021 m. kovo 6 d., 21.50 val. iki 2021 m. kovo 7 d., 15.39 val. (2 t., b. l. 29, 40, 44, 74). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

49. Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 41, 75-76) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

50. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. (R. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam skirti jam keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje ir skirti jam subendrintą šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 11 d., 2.10 val. iki 2020 m. kovo 12 d., 13.15 val. ir nuo 2021 m. kovo 6 d., 21.50 val. iki 2021 m. kovo 7 d., 15.39 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. M., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Marijus Kursevičius