Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Damskytei, dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei, kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Albertui Kruminui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas:

1997-05-22 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 310 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., vadovaujantis LR BK 471 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėn.;

2002-06-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK (galiojusio iki 2003-05-01) 2321 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., vadovaujantis LR BK 43 str., paskirta bausmė subendrinta su 1997-05-22 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, pritaikius 2000-04-11 LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais;

2003-11-26 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d., paskirta bausmė subendrinta su 2002-06-26 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams;

2009-06-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 2 d. 4 p., 146 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. - laisvės atėmimu 2 metams;

2012-04-17 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 150 str. 1 d. - laisvės atėmimu 7 mėn.;

2012-08-08 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-17 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 1 mėn.;

2013-12-05 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 641 str. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.; 2014-03-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2013-12-05 nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams;

2013-12-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 150 str. 1 d., 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p. – laisvės atėmimu 6 metams 9 mėn.; 2014-04-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2013-12-17 nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; 2014-05-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., pagal 2014-04-10 Kauno apygardos teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėn.;

2016-03-21 paleistas iš Vilniaus pataisos namų pagal 2016-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį lygtinai neatlikus 2 metų 3 mėn. 23 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (bausmės vykdymo pabaiga 2018-07-13);

2017-04-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi patenkintas 2017-03-02 Šiaulių apygardos Probacijos skyriaus teikimas ir nuteistajam V. G. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-08 nutartį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. kaltinamas tuo, kad

2016 m. liepos mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, sugriebęs viena ranka V. Č. už kaklo jį smaugė, o kita ranka trenkė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, padarydamas V. Č. apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį ir kraujosruvą dešiniame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, t.y. sužalojimus, sukėlusius V. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2017-04-19 vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika nepripažino, tačiau sutiko teisme duoti parodymus. Pažymėtina, kad 2017-04-19 teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių. 2017-04-19 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2016 metų liepos mėnesio pabaigoje jis atvykęs pas draugę S. S. į dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), su drauge S. S. ir jos seserimi D. S. sėdėjo viename kambaryje, o nukentėjęs V. Č. buvo kitame kambaryje. Eidamas į tualetą kaltinamasis matė, kaip V. Č. pats krito veidu į priekį ir tokiu būdu pats susižalojo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė visai kitas aplinkybes, apie V. Č. kritimą jis visiškai neužsiminė.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas M. K. parodė, kad jis atliko liudytojos D. S. parodymų patikrinimą vietoje, tačiau nebuvo pagrindo manyti, jog D. S. yra neblaivi, nuo jos nesklido alkoholio kvapas, ji mintis dėstė aiškiai, sklandžiai, suprantamai.

2016-08-24 Akmenės rajono PK tyrėjo Modesto Klovo tarnybinis pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Akmenės rajono PK Veiklos skyriaus viršininko pranešimai, Akmenės rajono PK tyrėjo MModesto Klovo 2016-08-06 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2016-08-06, 17.15 val. Akmenės rajono PK užregistruotas pranešimas, jog į Naujosios Akmenės ligoninę kreipėsi V. Č., kuriam po apžiūros įtariamas apatinio žandikaulio lūžis, V. Č. ligoninės darbuotojams paaiškino, kad 2016-08-04 jį sumušė V. G., 2016-08-06. D. S. patvirtino, kad V. Č. atėjęs į jo butą adresu (duomenys neskelbtini), sumušė V. G.. V. Č. išvežtas į Kauno miesto klinikas. (1 t., b.l. 1-6).

2016-08-29 nutarimu V. Č. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2016-09-07 – 2016-09-08 išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam V. Č. buvo padaryti kūno sužalojimai: apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis, kraujosruva dešiniame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu; rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (2017-08-04); kūno sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą; V. Č. sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio metu; V. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes apatinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 19).

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. Č. ir liudytojos D. S. duoti parodymai buvo rišlūs, nuoseklūs, neprieštaringi kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismo vertinimu, teisiamojo posėdžio metu duoti tiek nukentėjusiojo V. Č., tiek liudytojos D. S. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusysis V. Č. teisiamojo posėdžio metu parodymus pakeitė ir parodė, kad jis to įvykio neprisimenantis, apie tą įvykį jam papasakojusi D. S., gal pats nugriuvo, tačiau kategoriškai neigė, jog jį sužalojo V. G., kelis kartus pakartojo, kad jis V. G. jokių pretenzijų neturi. Nukentėjęs teismo posėdžio metu parodė, kad po sužalojimo jam V. G. davė 300,00 Eur vaistams ir gydymui, šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Liudytoja D. S. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodymus pakeitė, nurodydama, jog V. Č. pats nukrito ir susižalojo. Pažymėtina, kad tarnybiniai pranešimai (1 t., b.l. 1-4), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 5), 2016-08-10 liudytojos D. S. duoti parodymai, 2016-08-10 liudytojos D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b.l. 28-32) patvirtina, jog D. S. netrukus po įvykio, t. y. 2016-08-10 paliudijo, jog V. Č. atėjęs į jo butą adresu (duomenys neskelbtini) sumušė V. G.. Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos dvi liudytojos D. S. apklausos, 2016-08-10 buvo atlikta pirmoji apklausa, 2016-09-09 atlikta antroji apklausa, kurios metu liudytoja D. S. patvirtino aplinkybes, nurodytas pirmoje apklausoje, apie jokį nukentėjusiojo kritimą ji viso ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė. Apie nukentėjusiojo kritimą ir paties susižalojimą liudytoja D. S. pradėjo kalbėti tik teismo posėdžio metu, tame pačiame posėdyje panašias aplinkybes nurodė kaltinamasis V. G., nors ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamasis nebuvo užsiminęs apie V. Č. kritimą ir paties susižalojimą. Pažymėtina, kad būtent tame pačiame teismo posėdyje ir nukentėjusysis V. Č. viską pamiršo, neprisiminė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tik kelis kartus pakartojo, kad jokių pretenzijų neturi V. G.. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (tarnybinis pranešimas, pranešimai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą), V. Č. 2016-08-06 dieną kreipėsi į Naujosios Akmenės ligoninę dėl patirtų sužalojimų ir ligoninės medikams paaiškino, jog jį prieš kelias dienas sumušė V. G., šią aplinkybę patvirtino ir 2016-08-29 vykusioje apklausoje. Aplinkybę, kad kitą rytą po V. Č. sužalojimo jai pats V. Č. pasakė, jog jį sumušė V. G., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja S. S..

Teismas atmeta liudytojos D. S. parodymus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ją pareigūnai apklausinėjo neblaivią, kaip nepagrįstus. Teismui nėra pagrindo abejoti tinkamu pareigūnų darbu, juolab, kad vienas iš pareigūnų – Modestas Klovas, atlikęs D. S. parodymų patikrinimą vietoje, teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas ir parodė, kad nebuvo pagrindo manyti, jog D. S. yra neblaivi, nuo jos nesklido alkoholio kvapas, ji mintis dėstė aiškiai, sklandžiai, suprantamai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs tiek kiekvieną įrodymai atskirai, tiek visų įrodymų visumą, pripažįsta, kad nukentėjusiojo V. Č. ir liudytojos D. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai buvo duoti siekiant padėti išvengti V. G. baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas, remdamasis paties kaltinamojo prisipažinimu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo V. Č. ir liudytojos D. S. parodymai, teisiamojo posėdžio metu duotais liudytojų S. S., Modesto Klovo parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną V. G. (duomenys neskelbtini), kambaryje, V. Č. kartą ranka trenkė į veidą, padarydamas V. Č. apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį ir kraujosruvą dešiniame skruoste ties apatinio žandikaulio kampu, t. y. sužalojimus.

Nors kaltinime yra inkriminuota aplinkybė, kad kaltinamasis paėmęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį V. Č., tačiau kaltinamasis šios aplinkybės nepripažino, kitų šią aplinkybę neabejotinai pagrindžiančių įrodymų nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Pašalinus nurodytą aplinkybę, konstatuotina, jog tai neturi esminės reikšmės apkaltinamajai išvadai.

BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Nagrinėjamu atveju Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam V. Č. padaryta padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes apatinio žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad dėl kaltinamojo V. G. tyčinių smurtinių veiksmų (smūgio sudavimo nukentėjusiajam į veidą), kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. G. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, mušdamas nukentėjusįjį V. Č. ir suduodamas jam smūgį ranka į veidą, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str.1 d. 2 p.).

V. G. Šiaulių apygardos teismo 2014-03-20 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, o Kauno apygardos teismo 2014-04-10 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi V. G. minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtinus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 52-59 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G., V. G. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą, bei nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: iki bausmės pabaigos neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 2 mėnesius nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos pradėti dirbti ir tęsti darbą iki bausmės vykdymo pabaigos; per 5 mėnesius nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti. Šiaulių apygardos teismo 2017-04-25 nutartimi buvo tenkintas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas ir nuteistajam V. G. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2014-05-08 nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje V. G. tyčinę veiką padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir nepraėjus pusmečiui po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrindas pripažinti nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau padaryta veika yra smurtinė, tyčinė, ji padaryta prieš neįgalų asmenį, kaltinamasis nenurodė jokių motyvų, dėl ko taip pasielgė. Kaltinamasis yra teistas už ne vieną smurtinį nusikaltimą, tai rodo kaltinamojo abejingumą žmogaus orumui, sveikatai ir net gyvybei. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis lygtinio paleidimo metu pažeidinėjo probacijos sąlygas, nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų – neišeiti iš namų nustatytu laiku, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neinformavo apie savo darbo vietą.

Aukščiau minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjamas nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tai rodo kaltinamojo socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu baudžiamojo įstatymo pažeidinėjimu. Akivaizdu, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neturėjo efektyvaus poveikio, V. G. nepadarė teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas neturės tinkamo teigiamo poveikio V. G. elgesiui ir nesulaikys jo nuo nusikalstamų veiksmų, todėl už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui ir paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

Kaltinamasis V. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas nuteistas laisvės atėmimu Šiaulių apygardos teismo 2014-03-20 nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2014-04-10 nuosprendžiu už kitas tyčines nusikalstamas veikas per lygtinio paleidimo laikotarpį, yra pagrindas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi subendrinta ir nebaigta atlikti bausme pagal minėtus nuosprendžius, iš dalies bausmes sudedant, prie neatliktos bausmės (lygtinio paleidimo metu kaltinamasis buvo neatlikęs 2 metų 5 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, panaikinus lygtinį paleidimą kaltinamas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017-05-12) pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 t., b.l. 75, 78-82) (BK 64 straipsnio 1,3 dalys).

Sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 66 str.).

2016-09-09 nutarimu V. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2016-09-09 nutarimu V. G. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje naikintinos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš V. G. 363,02 Eur už nukentėjusiojo V. Č. gydymą, jei atsakovas bus pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2016-12-08 teismo nutartimi civilinis ieškinys priimtas, Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 135-136).

Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka.

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo V. Č. gydymo išlaidas buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo V. Č. gydymo išlaidos sudaro 362,02 Eur (1 t., b.l. 134). Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu, 34 straipsnio 1 punktu, darytina išvada, kad yra pagrindas iš V. G. priteisti 363,02 Eur išlaidų už nukentėjusiojo V. Č. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis paskirtąją bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014-05-08 nutartimi subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme pagal Šiaulių apygardos teismo 2014-03-20 nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2014-04-10 nuosprendį, bausmes iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės pridėjus dalį paskirtos bausmės, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią laikyti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalį į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2016-09-08 d. 13.20 val. iki 2016-09-09, 14.51 val. (2 paras).

2016-09-09 nutarimu V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2016-09-09 nutarimu V. G. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje panaikinti įsiteisėjus šiam nuosprendžiui.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį. Priteisti iš V. G. 363,02 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur 02 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, Europos aikštė 1, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.