Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – V. B. – gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

neviešame teismo posėdyje spręsdamas klausimą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) priverčiamųjų pobūdžio medicinos priemonių skyrimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. iš asmeninių paskatų 2021m. spalio 10d., laikotarpiu nuo 17:00 val. iki 18:00 val., (duomenys neskelbtini), V. B. (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. K. į dešinį skruostikaulį, vieną smūgį į kairį petį bei vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nukentėjusiajai L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. K. parodė, kad V. B. pažįsta 5-6 metus, su pastaruoju susipažino per draugę. Susitikdavo pakalbėti. Konfliktų iki to įvykio tarp jų nebuvo. Serga (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną geria vaistus, būna, kad sveikata pablogėja. Įvykio metu buvo pablogėjusi sveikata. Gyvena viena ir ne visada važiuoja į ligoninę. Būna , kad geria vaistus, nieko nedaro, guli ir pagerėja. Nuėjo į vaistinę. Joje pasakė, kad vaistai bus rytoj. Kitą dieną, jai buvo dar blogiau, nemiegojo ir bijojo eiti, labai blogai jautėsi. Paskambino mamai, ji buvo išvažiavusi, paskambino pažįstamai, ji buvo ligoninėje, paskui galvojo, gal reikia V. paprašyti. Jam paskambino ir paklausė, ar nenueitų į vaistinę. Jis sutiko. Atėjo pas ją. Jam padavė 100 eurų ir pasą. Jis parėjo už kurio laiko. Padavė maišiuką ir pasą. Žiūri ir sako „čia tik vieni vaistai“. Atsakė, kad kiti vaistai bus rytoj. Galvojo gal ir rytoj. Tuo metu nieko nesuvokė. Jis pasiliko vaistus sau, nes jie yra stiprūs, nuo miego, nuo nerimo, nuo kaustymo. Jos vaistus pardavė didelėmis kainomis. Jai turėjo atnešti šešių rūšių vaistus, atnešė tik vienus, rytinį antidepresantą. Pinigų neatidavė, atidavė tik pasą. Kitą rytą jam skambino, jis nebekėlė ragelio, tada suprato, kad ją apgavo, nes vaistai išduodami iškart visi. Jai nebebuvo, ką daryti, išvažiavo į ligoninę gydytis, nes buvo labai blogai. Apie mėnesį gulėjo ligoninėje. Grįžo pasveikusi. Vėl skambino V., jis nekėlė ragelio, sugalvojo nueiti pati. Žinojo, kur jis gyvena, bet nežinojo tikslaus adreso, namo, laiptinės numerio. Prieš einant, paskambino policijai ir pasakė, kad iš jos pavogė 100 eurų ir negrąžino vaistų. Pasakė, kad eina atsiimti pinigų ir vaistų. Paklausė, ar negalėtų atvažiuoti. Atsakė, kad atvažiuos. Pasižiūrėjo, koks yra namo numeris. Laiptinės numerio nežinojo. Toks vyras rūkė lauke, pasakė durų kodą ir ji įėjo. V. atidarė duris. Pasakė jam labas, kodėl neatiduodi vaistų. Įėjo į vidų. V. atsakė, kad neturi jokių vaistų. Tada žiūri ant stalo pridėta daug vaistų. Puolė žiūrėti tuos vaistus, bet visi buvo nematyti ir nežinomi, jos vaistų nebuvo. Vėl paklausė „kur mano vaistai“ pakėlusi toną. Jis prilėkė ir davė į veidą, trenkė į dešinį žadą su kumščiu vieną kartą. Antrą kartą norėjo trenkti, bet pakėlė ranką ir pataikė į krumplį. Paskui davė į kairį petį su kumščiu. Ji pavirto, atsistojo ir išbėgo lauk. Išėjo kaimynė, sako kas čia vyksta. Sako reikia kviesti policiją, atsakė, kad, kuo greičiau kvieskit policiją, bet ji taip ir neatvažiavo. Tada parėjo namo, išgėrė vaistų, nes labai skaudėjo. Policija jai paskambino ir pasakė, kad buvo pas jį. Pasakė, kad ji atvažiuotų kitą dieną ir parašytų pareiškimą, bet ji kreipėsi pas šeimos gydytoją. Gydytojas siuntė peršviesti žandą, ar jis nėra skilęs. Skilęs žandas nebuvo, bet buvo visas sutinęs. Išrašė vaistų nuo skausmo ir tepaliuko. Lankosi „(duomenys neskelbtini) kur yra socialinės darbuotojos. Jos matė, kad jos žandas patinęs. Ji su jomis antradieniais susitinka ir bendrauja, užsiima įvairia veikla. Pasakė, kad ji gali kreiptis, asmeniškai pasikalbėti. Tada paprašė pagalbos. Socialinė darbuotoja R. ją pasikvietė, jai viską papasakojo, ji ją palydėjo į policiją Purienų gatvėje. Nuvažiavo abi į policiją, ten viską smulkiai išdėstė. Žandas buvo patinęs, todėl jai skyrė ekspertizę, bet jau buvo praėjusios dvi savaitės. Taip pat ir tyrėja matavo su liniuote. Kiti sužalojimai buvo ant rankos, paraudimai, gal ir plaštakai kliuvo. Trenkė pečiui, buvo neseniai padaryta operacija, jį labai skaudėjo. Tepė tepalu, gydėsi. Labai skaudėjo, kai smogė į veidą, ranką, petį. Didžiausias skausmas buvo veido srityje. Nebuvo nuėjusi į vaistinę paklausti ar visi vaistai buvo paimti, apie tai nepagalvojo. Po įvykio, nebendrauja su V..

Be teisme apklaustų proceso dalyvių parodymų, V. B. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

2021-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu matome prieškambarį, kuriame yra dujinė viryklė, nedidelis baltos spalvos šaldytuvas, baltos spalvos, medinė taburetė bei kiti namų apyvokos daiktai. Iš prieškambario einame į šalia esantį kambarį, kurio dešinėje yra skalbimo mašina, viengulė lova, medinė spinta, kurios skyriuose yra sudėti įvairūs vaistai bei kiti daiktai. Šalia spintos yra baltos spalvos medinė taburetė. Kambario viduryje yra ovalo formos medinis stalas, ant kurio netvarkingai sudėti įvairūs daiktai. Kambario kairėje pusėje yra kampinė sofa, du pufai rudos spalvos, medinė spinta. Ant kampinės sofos yra netvarkingai sudėti įvairūs drabužiai. Kambario grindys medinės. Kambario aplinka netvarkinga. Įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų objektų neaptikta. Apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 79-89);

2021-10-27 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad L. K. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Dešinio skruosto sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. L. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 73-74);

BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama nuspręsti, jog V. B. padarė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. iš asmeninių paskatų 2021 m. spalio 10 d., laikotarpiu nuo 17:00 val. iki 18:00 val., (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. K. į dešinį skruostikaulį, vieną smūgį į kairį petį bei vieną smūgį į dešinės rankos plaštaką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nukentėjusiajai L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina teismo nustatytos ir ištirtos aplinkybės: teisiamuosiuose posėdžiuose nukentėjusiosios ir liudytojos nurodytos aplinkybės, rašytinėje bylos medžiagoje: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, BIRT žiūrylėje, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros bei asmens apžiūros protokoluose, reikalaujamų daiktų, specialisto išvadoje ir kituose dokumentuose nurodytos ir užfiksuotos bylai svarbios aplinkybės ir duomenys.

Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smurtavimu, nukentėjusiajai sukeliant fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Tačiau V. B. padarytoje veikoje nėra subjektyvinės pusės požymių, t. y. kaltės, nes V. B. dėl esamo psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl esamo psichikos sutrikimo šiuo metu V. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi V. B. paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (1 t., b. l. 162-163).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. B. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini). V. B. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu V. B. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), dėl kurios negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. B. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. B. yra nepilnavertis proceso dalyvis, jis negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (1 t., b. l. 170-176).

Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. paaiškino, kad V. B. teismo psichiatrijos ekspertizę atkliko kartu su kolege S. B. šių metų gegužės-birželio mėn. Iš surinktų duomenų, nustatė, kad V. B. nuo (duomenys neskelbtini) įskaitoje dėl psichikos sutrikimo. (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo šio laikotarpio iki šiol jis gydėsi virš 30 kartų įvairiose psichiatrijos ligoninėse. Du kartus jam buvo atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės. Buvo skirtas priverstinis gydymas pagal gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta ekspertizė, taip pat konstatuota, kad serga (duomenys neskelbtini). Jis serga ta liga. Artimu laikotarpiu buvo konsultuotas telefonu gydančio psichiatro, buvo parašyta, kad jo būklės nežymus pablogėjimas. Ekspertizės metu, jis taip pat sirgo (duomenys neskelbtini), aktyvios psichopatalogijos nebuvo, buvo stebimas jo prognozuojamas defektas ir tuo pagrindu, konstatavo, kad baudžiamo įstatymo veikos padarymo metu, tiek šiuo metu, serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), dėl kurios, uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir šiuo metu negali suprasti. Yra nustatytas ir žalingas alkoholio vartojimas. Rekomenduoja skirti V. B. ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal jo gyvenamąją vietą. Stacionarinio priverčiamojo gydymo neskyrė. Šiuo metu jis gydosi pastoviai ambulatoriškai ir tas pasikeistų skiriant asmeniui priverčiamas medicinos priemones. Jis turėtų atvykti, nebūtų konsultacijų telefonu. Savanoriškas gydymas yra toks, kai dažniausiai būna pratęsiamas medicininis gydymas telefonu, pakonsultuojant ir išrašant vaistus. Šiuo atveju jis turėtų lankytis ir būtų stebimas, kad nebūtų ir to žalingo alkoholio vartojimo. Dirbtų su juo socialinė darbuotoja, psichologai. Tas pokytis toks būtų, kad jis gavęs priverčiamąsias daugiau nevykdytų nusikaltimų. Stacionarinis gydymas būtų perteklinis, nusikaltimas įvyko jo namuose, nebuvo taip, kad jis kažko ieškojo. Atsižvelgiant į uždraustos veikos pobūdį, nėra ryškūs rizikos požymiai, kad būtų nebeįmanomas ambulatorinis gydymas, pakanka priverstinio ambulatorinio gydymo. Šiuo metu gydosi savanoriškai. Su karantinu atėjusi ta problema, kad gydytojai telefonu pakalba, pratęsia vaistus, o prie priverstinio ambulatorinio gydymo jis turės lankytis. Jis tą patį ir jiems pasakė, kad suvokia ką padarė. Jis formaliai supranta, kad negerai padarė ir nori nukentėjusiosios atsiprašyti. Jam yra (duomenys neskelbtini), prie progresuojančio defekto, yra nusilpusi valia, pakitęs kritiškumas, tuo metu jis negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Tai yra toks sutrikimas, dėl kurio, toj būsenoj, kokioj buvo, jis negalėjo suprasti veiksmų dėl ligos, nes liga pažeidžia valią, emocijas, mąstymą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, V. B. pripažįstamas nepakaltinamu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 17 straipsnį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytas išvadas, jog V. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas. Dėl šio psichikos sutrikimo, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, teisiamojo posėdžio metu eksperto duotus paaiškinimus, sprendžia, kad V. B. negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką, nes yra pripažintinas nepakaltinamu. Jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 str. 2 d. 1 p., BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Dokumentas, turintis reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus: CD kompaktas – paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 318, 401 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,-

nutaria:

pripažinti, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, V. B. padarė būdamas nepakaltinamas.

V. B. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Dokumentą ir daiktus, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nutarčiai įsiteisėjus: CD kompaktą – palikti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.