- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- AN2-36-245/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01621-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Egidijus Milašius, Egidijus Milašiusa
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiųjų A. Z. ir A. Z. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) vyr. postinio 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas dėl D. A. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje ir Institucija įpareigota atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato vyr. postinio V. V. 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu D. A. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje padarymą nubausta 30 Eur bauda, už tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 1 d. 00.00 val. iš anksto neinformavusi A. Z., užrakino įėjimo į valdą adresu (duomenys neskelbtini), vartus bei kitais būdais apribojo patekimą į valdą, t. y. savivaliaudama, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, neturėdama teisinio pagrindo vykdė ginčijamą tariamą teisę.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su tokiu Institucijos priimtu nutarimu, D. A. skundė jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, prašė jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino minėtą Institucijos nutarimą ir įpareigojo Instituciją atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą.
3. Nukentėjusiųjų A. Z. ir A. Z. atstovas advokatas Egidijus Milašius apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį ir atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamos D. A. skundą.
3.1. Skunde keliamos abejonės dėl 2018 m. lapkričio 13 d. apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir nurodoma, kad teismas reikiamai neištyrė administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų, vienašališkai, tik administracinėn atsakomybėn patrauktos D. A. naudai vertino byloje surinktus įrodymus ir aiškino aplinkybes, dėl ko buvo priimta neteisėta nutartis. Apylinkės teismas netyrė nukentėjusiųjų pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, juose išdėstytų reikšmingų duomenų, pagrindžiančių D. A. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje įrodymų, pagrindžiančių D. A. kaltę nėra surinkta.
3.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino byloje esančių dokumentų - pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir prie jo pridėtų priedų, t. y. D. A. patikslinto ieškinio dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos plano (duomenys neskelbtini). Įvertinus šiuos duomenis, teismas būtų nustatęs, kad tarp D. A. ir A. Z. yra kilęs ginčas dėl žemės naudojimosi tvarkos ir šis ginčas yra sprendžiamas civilinėje byloje, tačiau D. A., nelaukdama civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo joje įsiteisėjimo, iš kurio galėtų atsirasti jos teisė naudotis asmeniškai 450 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, pradėjo savavališkai įgyvendinti teisme tebeginčijamą jos teisę asmeniškai naudotis žemės sklypo dalimi „C“. Ji savo valia užrakino išorinius kiemo vartus, užstūmė šiukšlių konteineriu vidinius kiemo vartus ir atvežusi smėlio išpylė jį kaip papildomą kliūtį, kad žmogus su negalia iš prigimties A. Z. ar jo įstatyminis atstovas, didžiąja dalimi regėjimo negalią turintis A. Z., apskritai visi kiti asmenys, einantys pas A. ir A. Z., negalėtų net pajudinti šiukšlių konteinerio ir negalėtų patekti tiesiausiu būdu per D. A. prisiskirtą sau žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“. Šiuos neteisėtus D. A. veiksmus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas, manydamas, kad trūksta papildomų įrodymų, turėjo būti aktyvus ir naudotis ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, išsireikalauti tame pačiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą ir prijungti reikiamus dokumentus prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos. Tačiau teismas pats byloje buvo neaktyvus, įrodymų nerinko ir nevertino netgi tų, kurie buvo surinkti bylos medžiagoje.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nekvietė į teismo posėdį nukentėjusiųjų A. Z. ir A. Z., neapklausė jų nei raštu nei žodžiu, nors šių nukentėjusiųjų apklausa dėl įgimtų ir įgytų sveikatos problemų ir būtų sudėtinga, ir tokiu būdu pažeidė ANK 571 straipsnį. Teismas nepagrįstai neinformavo šių asmenų apie D. A. pateiktą skundą dėl Institucijos nutarimo ir neišsiuntė jiems šaukimų, taip pažeidžiant ANK 573 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkė J. D. atsiliepime prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn traukiamos D. A. skundą atmesti, o Institucijos nutarimą palikti galioti. Atsiliepime pabrėžiama, kad D. A. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta objektyviai, įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad policijos pareigūnai nebandė aiškintis tariamo administracinio nusižengimo aplinkybių, tik formaliai konstatavo, kad D. A. veiksmuose yra tyčia, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių dėl valdomo turto yra tik civiliniai teisiniai santykiai, kurie yra sprendžiami jau civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nukentėjusiųjų A. Z. ir A. Z. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti yra teisėtas ir pagrįstas.
9. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. R. ir A. ir A. Z. atstovas advokatas Egidijus Milašius kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį. Institucijos vyriausioji tyrėja M. M. 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamų veikų požymių, tačiau nustatė, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Institucija D. A. už tai, kad ji 2018 m. rugsėjo 1 d. iš anksto neinformavusi A. Z., užrakino įėjimo į valdą, adresu (duomenys neskelbtini), vartus, bei kitais būdais apribojo patekimą į valdą, tai yra savivaliaudama, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, neturėdama teisinio pagrindo vykdė ginčijamą tariamą teisę, paskyrė 30 eurų baudą. Nesutikdama su tokiu Institucijos sprendimu administracinėn atsakomybėn patraukta D. A. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismą, kuris skundžiama nutartimi panaikino Institucijos sprendimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą papildomam tyrimui. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. A. galimai ne tik užrakino vartus, tačiau ir kitais būdais apribojo patekimą į valdą, tačiau šie kiti būdai nepatikslinti, neaišku kokiais veiksmai pasireiškia D. A. savivaliavimas. Institucija, priimdama nutarimą pripažinti D. A. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, apsiribojo tik pareiškimo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų analize, tačiau nebuvo apklausti nei asmenys pateikę prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei administracinėn atsakomybėn patraukta D. A. Be to, Institucija nenustatė, kokiu pagrindu buvo užrakinti vartai, kas vartais naudojosi iki jų užrakinimo ir ar toks užrakinimas buvo teisėtas ar ne. Kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo byloje yra pateiktas sklypo planas ir nuotraukos, kuriose matyti statinė, ja galimai buvo užstatyti vartai, tačiau nenustatyta kurioje vietoje yra ši statinė ir ar ji tikrai trukdo Z. naudotis jų sklypu. D. A. atstovo teigimu, nukentėjusieji Z. vartais, per kuriuos yra patenkama į D. A. sklypą ir kurie buvo užrakinti iki civilinės bylos pradėjimo, iš viso nesinaudojo ir tik po D. A. kreipimosi į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, pradėjo reikalauti jais naudotis, vaikščiojant per D. A. sklypo dalį, nors patys turi galimybę į savo sklypą patekti per kitus vartelius, tačiau šios aplinkybės nebuvo tikslinamos ir jos nebuvo paneigtos. Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju neištyrus visų galimai padarytos nusižengimo aplinkybių, objektyviai ir išsamiai neapklausus liudytojų, nesurinkus visų tyrimui reikšmingų duomenų, negalima objektyviai spręsti, ar asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių.
11. Pažymėtina, jog kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. ˮ<...> Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą <...>ˮ (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Šiuo atveju Institucija, priimdama sprendimą pripažinti D. A. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje ir skirdama baudą, nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis, įrodančius, kad D. A. padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.
12. Nustačius Institucijos sprendimo panaikinimo pagrindą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinant Institucijai papildomam tyrimui atlikti, aukštesnės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentas dėl jų teisių dalyvauti nagrinėjant D. A. skundą, teikti dokumentus ir kitus įrodymus bei dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, pažeidimo yra pagrįstas. ANK 640 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas išsiunčia šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo, prireikus ir jo priedų, kopijas (nuorašus), tačiau apylinkės teismas šių veiksmų neatliko, skundo kopijos nukentėjusiems A. Z. ir A. Z. neišsiuntė, neinformavo jų apie tai, jog D. A. skundas bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tokiais veiksmais teismas pažeidė nukentėjusiojo asmens procesines teises, įtvirtintas ANK 579 straipsnyje. Tačiau šiuo atveju aukštesnės instancijos teismo nuomone, įvertinus apylinkės teismo priimto sprendimo pobūdį, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, kadangi panaikinus Institucijos nutarimą ir grąžinus administracinio nusižengimo bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti, visi proceso dalyviai yra grąžinami į pradinę padėtį, buvusią iki minėto pažeidimo ir nukentėjusieji turės galimybę įgyvendinti visas įstatymu jiems garantuojamas teises.
13. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti pripažintina teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą ir A. Z. ir A. Z. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.