Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-293-485/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-05-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-109-903/2015Nutartis · 2015-05-12Klaipėdos apylinkės teismas
  3. T-269-537/2017Nutartis · 2017-09-05Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-06Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-19Kauno apygardos teismas
  6. T-568-564/2018Nutartis · 2018-09-18Marijampolės apylinkės teismas
  7. T-385-482/2019Nutartis · 2019-07-23Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1S-293-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00295-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-293-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00295-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. vasario 15 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. K. nuteistas 2012 m. gegužės 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Pagal 2012 m. liepos 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, subendrinta su 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiais ir galutinė bausmė paskirta 8 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalims, pridėta neatliktos bausmės dalis pagal 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir nustatyta galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 12 d. 2018 m. vasario 15 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 7 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmės.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojant, jog nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad D. K. daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Pareiškėjas D. K. skunde nurodė, kad nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą nebuvo atsižvelgta į jo gyvenimo elgesį atliekant bausmę, nors ir Komisija sprendė taikyti paleidimą, nuobaudų neturėjo, lankė visas įmanomas programas susijusias su alkoholiu, reabilitavosi pas psichologus, sumažino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nuo 95 balų iki 78. Supranta savo padaryto nusikaltimo esmę, jog tam turėjo įtakos vartotas alkoholis, be jo jis išbūna visą bausmės atlikimo laiką, paleistas lygtinai sutarė, jog su šiuo žalingu įpročiu jam mediciniškai padės jo sesuo bei reabilituotis į visuomenę. Pareiškėjo skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl jis teisėtas ir pagrįstas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą sprendimą įvertintų reikšmingų šiam klausimui duomenų visumoje.Analizuojant šio klausimo pagrįstumą ir teistumą aukštesniojo teismo vertinimu Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos formaliai teisingas, nes D. K. jau atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei įvykdė individualiame plane numatytas visas socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, pareiškėjas, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, kuri apylinkės teismo vertinimu nėra visiškai pagrįsta dėl teismo išvados taikyti lygtinį paleidimo institutą patvirtintus Komisijos nutarimą.Kadangi formalieji pagrindai nustatyti teisingai ir teismo sprendimas grįstas materialaus šio instituto taikymo pagrindo stoka, todėl, atsižvelgus į skundo argumentus ir į skundžiamos nutarties motyvus, tikrinamas šio sprendimo pagrįstumas. Materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžiama vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Iš teismui pateiktų bylos duomenų nustatyta, jog D. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, ankstesnė jo kriminalinė praeitis taip pat turi smurto apraiškų, todėl toks elgesio modelis, kuris grįstas neteisėtumu nuo ankstyvaus asmens amžiaus, nėra itin teigiamas aspektas šio klausimo nagrinėjime, tačiau tai tik veiksnys apibūdinantis, bet nenulemiantis teismo išvados šiuo klausimu. Analizuojant ne tik jo asmenybę, bet ir elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu nustatyta, kad motyvacija darbui yra pastebima, pareiškėjas dirba (tvarko stadioną ir teritoriją aplink stadioną), pataisos namuose neįdarbintas, mokėsi, yra įgijęs suvirintojo elektra specialybę, šiuo metu ne tik dirba, bet ir mokosi. Savimi pasirūpina savarankiškai, materialinės pagalbos neprašo. Pareiškėjas apibūdinantis kaip atviras, noriai kalbantis ir bendraujantis asmuo. Taip pat nustatyti du atvejai kuomet bandė kelti prieš save ranką, elgesio vertinime pastebimas impulsyvumas, lengvai pasiduodantis konflikto kilimui ir jo metu linkęs naudoti smurtą, prarandantis savitvardą. Gyvenime tikslai yra, tačiau jie migloti, nėra gailestingas ar užjaučiantis savo aukas, o tai tik formuoja manymą, kad savo elgesio pakankamai kritiškai neįvertina. Kaip ir pats nurodė, dalyvavo programose, nuobaudų neturi, skatintas 7 kartus ir laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje.Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, pareiškėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 78 balai, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą kito teigiama linkme, t. y. sumažėjo, bet vis tik išliko vidutinė. Nesant aplinkybės dėl žemos minėtos rizikos grupės, teismas itin preciziškai vertina visas kitas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, kuomet jis atlikinėja bausmę, kad būtų galima pagrįsti išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo įvertintų duomenų visete. Pareiškėjo tinkamas elgesys, paskatinimai nėra absoliutūs pagrindai teismui daryti išvadą, jog bausmės paskirtis ir teisingumo principas yra pakankami užtikrinti ir D. K. jau yra patyręs suvaržymus, kas leistų daryti neabejotiną išvadą dėl jo veiksmų ateityje tik teisėtumo kontekste. Kadangi darant atitinkamus sprendimus pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikšmingų aplinkybių visete įvertinti ir pareiškėjo atžvilgiu nustatyti rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, nes akivaizdu, jog jo darbinė patirtis būnant laisvėje yra maža (5 metai), jam nustatytas 50 proc. darbingumas ir įsidarbinimas gali būti keblus; lėšų tvarkymas ir pajamos, kadangi jis gauna neįgalumo pensiją, kurios pakankamai menkos pajamos pragyvenimui; nustatytas ir tas pats alkoholio vartojimas, nors pareiškėjas tvirtina, kad šią problemą išspręs su sesers pagalba, tačiau tai kol kas tik siekiai, neatsispindintys darbų kontekste; emocinė gerovė - praeityje turėjęs psichologinių problemų, kėlęs ranką prieš save ir pan.; išlikęs mąstymas ir elgesys, lengvai išprovokuojamas konfliktui, naudojantis smurtą, prarandantis savitvardą; nuostatos. Tai išanalizuota ir įvertinta. Reikšmingų aplinkybių vertinimas teismui iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, šio proceso nuostatų nepažeidė, šio klausimo bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, nurodė kodėl suponavo jo išvada dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto, grindė savo išvadą teisingumo principo tinkamo įgyvendinimo aspektu, patikrino Komisijos sprendimo pagrįstumą pagal faktines bylos aplinkybes bei tuo klausimu padarytas išvadas.Sutinkamai su apylinkės teismo motyvais, susijusiais bausmės paskirties įgyvendinimo bei jos užtikrinimo kontekste, yra pagrįstai nurodyta, jie vienodai svarbūs resocializacijos procesui, taikytų suvaržymų nuteistajam kontekste, jo galimai pasirinkto elgesio modeliavimui. Teisingumo principas santykyje su vyraujančiais bausmių vykdymo principais įvertintas teisingai ir nepažeidžiant nei vieno iš jų. Teisėjų nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, su jais sutinkant, darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas teisingas ir motyvuotas sprendimas. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga nagrinėjamu klausimu leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį ir nenusikalstamumą. Skunde nurodytos pareiškėjui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje aiškiai išdėstyta kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi, apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas teismo pagrįstas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Komisijos galutinė išvada taikyti lygtinį paleidimą pareiškėjui suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, ją pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas