- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 1S-625-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00111-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. G. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria netenkino R. G. prašymo ir nepanaikino teistumo pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamąjį įsakymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 201 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
Motyvuojamoji dalis
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 201 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas R. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-02-17 iki 2014-02-18 (imtinai), BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčio pagrindu vieną arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda.
2015 m. spalio 16 d. R. G. kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti jam teistumą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamąjį įsakymą.
Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino R. G. prašymo ir nepanaikino teistumo pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamąjį įsakymą.
Skunde apygardos teismui R. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti jam teistumą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamąjį įsakymą. Nurodo, kad jis paskirtą baudą sumokėjo, yra praėję pusė teistumo termino, teistumo laikotarpiu jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, savo elgesiu įrodė, kad yra vertas pasitikėjimo, visuomenėje charakterizuojamas teigiamai. Pažymi, kad jam yra atsiradusi galimybė išvykti gyventi į JAV ir ten dirbti, tačiau tam, kad gautų vizą, trukdo teistumas. Be to, jis yra medžiotojų būrelio narys, tačiau negali medžioti, nes negali gauti leidimo ginklo laikymui. Nuteistojo nuomone, tokie suvaržymai yra pertekliniai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismas, inter alia (be kita ko), yra valstybės institucija, kuri vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).
Skundas atmestinas.
Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. BK 97 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Nagrinėjamu atveju teistumą R. G. sąlygojo jam priimtas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas galutine bausme – 18 MGL (2340 Lt) dydžio bauda dėl dviejų tyčinių – nesunkaus, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkio, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimų padarymo bei už pasikėsinimą padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 201 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, laikomi turinčiais teistumą, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Asmuo pripažįstamas teistu nuo teismo nuosprendžio, šiuo atveju baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo paskirta bausmė – bauda, įsiteisėjimo. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d.
BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Šių nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja bei detalizuoja Lietuvos Respublikos BPK 363 straipsnis.
Nuteistasis R. G. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą sumokėjo 2014 m. balandžio 16 d. (b. l. 75). 2015 m. spalio 16 d. R. G. kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti jam teistumą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. baudžiamąjį įsakymą. Pažymėtina, kad pusė teistumo termino, kai R. G. kreipėsi į teismą, dar net nebuvo suėję, šis terminas suėjo tik 2015 m. spalio 24 d. Savo prašymą R. G. motyvavo tuo, kad paskirtą baudą yra sumokėjęs, klasės draugas, gyvenantis Čikagoje, pasiūlė jam įsidarbinti užsienyje, tačiau teistumas trukdytų gauti vizą. Be to, yra medžiotojų būrelio narys, o kadangi dėl teistumo yra paimtas iš jo medžioklinis šautuvas, jis negali medžioti.
Pažymėtina, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti klausimą apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą.
Nuteistasis R. G. Lietuvoje turi darbą – ūkininkauja, baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėti privalėjo, nes nustatytu laiku nesumokėjus baudos, bauda išieškoma priverstinai, o jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnio 7 dalis). Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai pastebėjo, jog medžioklė yra ne profesija ir ne pragyvenimo šaltinis, o laisvalaikio praleidimo būdas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-02-25 R. G. administracine tvarka buvo nubaustas bauda už tai, kad pažeidė teisėtai įgytų ginklų, kuriems reikalingas leidimas laikyti ar nešioti, laikymo taisykles (b. l. 51). Ši R. G. charakterizuojanti aplinkybė paneigia „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio pirmininko G. O. charakteristikoje nurodytą jį charakterizuojančią aplinkybę, kad R. G. yra pareigingas medžiotojų būrelio narys (b. l. 76). Tiek iš prašymo teismui panaikinti teistumą, tiek ir iš teismo posėdyje duotų R. G. paaiškinimų matyti, kad draugas tik tarp kitko užsiminė, jog jis galėtų važiuoti pas jį į Čikagą ir ten galbūt galėtų dirbti. Jokių duomenų dėl konkretaus darbo pasiūlymo iš darbdavio Čikagoje R. G. nepateikė. Teigdamas, kad jis dėl teistumo negali gauti vizos, kartu nurodė, kad jis dėl vizos išdavimo ir nesikreipė. Todėl R. G. tvirtinimas, kad jis iš draugo gavo pasiūlymą dirbti Čikagoje, tačiau jam teistumas trukdo gauti vizą į JAV, vertinamas tik kaip deklaratyvaus pobūdžio. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie būtų svarbūs ir leistų daryti išvadą, kad R. G. tikslinga panaikinti teistumą, nepateikta.
Esant nurodytiems duomenims, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, jog R. G. nurodytos aplinkybės nėra tokios reikšmingos ar išskirtinės, kad jų pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog teistumo instituto, numatyto BK 97 straipsnyje, tikslai jau yra pasiekti ir tikslinga panaikinti teistumą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis skunde nurodytais argumentais nekeistina ir nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.