Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokatui V. Z., nukentėjusiajai I. T. (2015-01-29 teismo posėdyje), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio įgaliotas specialistas D. N. 2015 m. sausio 16 d. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-24416057-15 už tai, kad jis 2014 m. vasario 26 d. apie 12.00 val. Vilniuje, A. T. g. 4, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį Mazda MX-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Alfa Romeo GT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 132, 234 (redakcija, galiojusi iki 2014-10-10 d.) punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

V. S. teismo posėdžio metu pažeidimų padarymo fakto nepripažino ir paaiškino, kad 2014 m. vasario 26 d. apie 12 val., grįždamas iš darbo, atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę Tumėno g. 4 prie savo automobilio Mazda. Dar nepriėjus automobilio jį pasitiko pagyvenęs pilietis, kuris pradėjo sakyti, kad jis blogai pastatė automobilį. Iš karto suprato, kad šiam sunku išvažiuoti, nes iš tikrųjų aikštelė buvo tankiai apstatyta automobiliais. Tačiau jis asmeniškai šiam piliečiui nekliudė, nes jo automobilis stovėjo eilėje dešiniau nuo to piliečio automobilio. Automobilyje matė dar sėdinčią moterį. Nesivėlė į konfliktą su šiuo piliečiu, sėdo į savo mašiną ir lėtai pradėjo judėti. Iš dešinės jo automobilio stovėjo raudonos spalvos automobilis Alfa Romeo, priekyje - eilė mašinų. Suko į dešinę, tris kartus buvo išlipęs ir žiūrėjo, kad nekliudytų nei automobilio priekyje, nei automobilio iš dešinės. Kur tuo metu buvo nepatenkintas pilietis, nematė ir tuo nesidomėjo. Išvažiavo, jokio kontakto jo automobilis su kitais automobiliais, tarp jų ir su Alfa Romeo automobiliu, neturėjo. Kitą dieną jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad jis apgadino kitą automobilį. Nuvyko į policijos įstaigą, parašė paaiškinimą, jo automobilis buvo apžiūrėtas, sugretintas su automobiliu Alfa Romeo, pažeidimai (įbrėžimai ir pan.) neatitiko pagal aukštį. Jo automobilis aplamai yra senas (šiuo metu išregistruotas), turėjo daug senų apgadinimų. Yra visiškai įsitikinęs, kad kitos transporto priemonės jis neapgadino, eismo įvykio nesukėlė, todėl tikslu tai patikrinti prašė tyrimo metu skirti auto-techninę ekspertizę, nukentėjusioji nesutiko, todėl šis tyrimo veiksmas nebuvo atliktas. Vertindamas pagyvenusio liudytojo P. S., kuris policijai teigė matęs, kaip jis kliudė kitą mašiną ir išvyko iš eismo įvykio vietos, parodymus, daro išvadą, kad tai buvo padaryta tiesiog iš nuoskaudos, kad negali ilgai išvažiuoti iš aikštelės, kad taip arti vienas kito sustatyti automobiliai. Šio asmens [P. S.] automobilis buvo iš kairės jo automobilio, liudytojas negalėjo aplamai matyti galimo kontakto automobilio Mazda su Alfa Romeo, nes pastarasis stovėjo jam [V. S.] iš dešinės ir jis darė posūkį į dešinę. Nori pasakyti ir tai, kad automobilis Alfa Romeo turėjo daugybę apgadinimų, įlenkimų, nubrozdinimų, kas matyti ir iš esamos byloje nuotraukos. Kadangi jokio pažeidimo neįvykdė, prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pagal kvietimą iš karto atvyko į policiją, parašė paaiškinimą, nurodė darbovietę, adresą, telefoną, todėl niekaip negali suprasti, kodėl tyrimas truko beveik metus, o ekspertizė taip ir nebuvo atlikta.

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad atėjusi po darbo prie savo automobilio rado nukritusį automobilio numerį ir aplamdytą bamperį. Už valytuvo buvo lapelis su telefono numeriu. Paskambino, asmuo teigė, kad matė eismo įvykį, kuomet buvo apgadintas jos automobilis. Iškvietė policijos pareigūnus. Policijoje buvo daromas automobilių sugretinimas. Pažeidėjo automobilis buvo nubrozdintas, buvo apgadinti jo šonai ir priekis. Jai pasirodė, kad apžiūra yra šališka. Pasiteiravo pareigūno dėl pažeidėjo automobilio draudimo, paaiškėjo, kad draudimo nėra, bet protokolas surašytas nebuvo. Daugiau tyrimu ji nesidomėjo.

Bendrajam pagalbos centrui I. T. 2014-02-26 20.39 val. pranešė, kad dienos metu buvo apgadintas jos automobilis, kad automobilis Mazda (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos pasišalino (b.l.3).

Eismo įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad 2014-02-26 20.39 val. aikštelėje Tumėno g. 4, Vilniuje stovi automobilis Alfa Romeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nurodyta, kad apgadinti: priekinis bamperis, užpakalinis bamperis, valstybinio numerio ženklo laikiklis (b.l.4-5).

Policijos pareigūno P. S. 2014-02-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji pateikė telefono numerį, kuriuo paskambinus atsiliepė pil. P. S., kuris nurodė, kad matė, kaip automobilis Mazda, išvažiuodamas iš aikštelės, kliudė stovintį automobilį Alfa Romeo ir pasišalino, jis užrašė jo numerį (b.l.6).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ir tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nes V. S. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties.

Teismo proceso metu, nagrinėjant ir vertinant įrodymus, nustatyta, kad V. S. 2014-02-26 vairavo automobilį neapsidraudęs privalomuoju draudimu, tačiau dėl to pažeidimo protokolas jam surašytas nebuvo. Teismas negali perduoti bylos policijos įstaigai dėl tos priežasties, kad 2015-02-26 sueina asmens galimo patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas, kurio pratęsti nebegalima (LR ATPK 35 str. 3 d.).

V. S. nurodo, kad 2014-02-26, apie 12 val., išvažiuodamas iš aikštelės, kuomet iš abiejų jo automobilio pusių ir priešais buvo kiti automobiliai, jis tai darė atidžiai, kad nekliudytų kitų transporto priemonių. Keletą kartų buvo išlipęs iš automobilio, apsižiūrėjo ir jam pavyko išvažiuoti iš aikštelės.

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad V. S. padarė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiosios I. T. automobilį ir tyčia iš įvykio vietos pasišalino.

Nukentėjusioji I. T. rašytiniame paaiškinime policijai 2014-02-26 nurodė, kad pati eismo įvykio nematė, o grįžusi prie automobilio po darbo rado jį apgadintą ir taip pat rado telefoną piliečio P. S., kuris matė įvykį. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nurodė, jog rado ne tik apgadintą priekinį bamperį, kur buvo nusilupę dažai, vos kabantį valstybinį numerį, bet ir rado nubrozdinimus ir įlenkimą ant galinio bamperio (b.l.11).

Nustatyta, kad iki išvažiavimo V. S. automobilis stovėjo vienoje eilėje su nukentėjusiosios I. T. automobiliu Alfa Romeo (pastarasis stovėjo iš dešinės V. S. automobilio) ir įvykį mačiusio P. S. automobilio (pastarasis stovėjo kairėje pusėje nuo V. S. automobilio). V. S. darė posūkį į dešinę, ketindamas išvažiuoti. Akivaizdu, kad tokio manevro metu jis negalėjo apgadinti automobilio Alfa Romeo galinio bamperio.

Teismas pažymi, kad ir V. S., ir I. T. automobiliai iki 2014-02-26 turėjo įvairių apgadinimų, įbrėžimų, kas matyti ne tik iš V. S. aiškinimų, bet ir iš policijos pareigūnų padarytų nuotraukų (b.10).

Policijos pareigūnas R. G. posėdžio metu nurodė, kad tyrimo metu pagal automobilių sugretinimą galėjo pasakyti tik tai, kad tikėtina, jo automobilių kontaktas buvo. V. S. prašė skirti auto-techninę ekspertizę, tačiau nukentėjusioji su tuo nesutiko. Tyrimas užtruko, kadangi niekaip nepavykdavo surasti liudytojo P. S..

Iš byloje esančio rašytinio liudytojo P. S. paaiškinimo matyti, kad 2014-02-26 apie 12 val. jis matė, kaip išvažiuodamas iš aikštelės automobilis Mazda v/n (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovintį automobilį Alfa Romeo-priekinį bamperį ir valstybinį numerį. Taigi, liudytojas nepasisako apie tai, kad būtų apgadintas galinis Alfa Romeo bamperis. Jis gi nurodo, kad automobilio Mazda vairuotojas „elgėsi įžūliai ir nereagavo į jo pasakytas pastabas dėl jo netvarkingai pastatyto automobilio, iki jam išvažiuojant atsikalbinėjo“ (b.l.13). Jo paaiškinimas nebuvo konkretizuotas, teismui nepavyko apklausti šio liudytojo dėl pastarojo sunkios ligos (liudytojas bylos nagrinėjimo metu gulėjo ligoninėje). Pažymėtina, kad rašytinis paaiškinimas patvirtina V. S. parodymus apie tai, kad minėtas asmuo konfliktavo su juo, nors jis nedavė tam jokio preteksto. Jis gi vengė konflikto, suprato, kad pagyvenęs pilietis turi sunkumų su išvažiavimu iš aikštelės, todėl su juo toliau nebendravo.

Esant nustatytam faktui, kad tarp liudytojo P. S. ir vairuotojo V. S. buvo konfliktinė situacija, ir nesant teismui galimybės apklausti liudytoją P. S. dėl jo ligos (stacionariai gydomas ligoninėje), teismas konstatuoja, kad pagrindo remtis P. S. rašytiniu paaiškinimu teismas neturi.

Teismas taip pat nebeturi galimybės skirti šioje byloje auto-techninės ekspertizės, kadangi 2015-02-26 sueina absoliutus galimo patraukimo V. S. administracinėn atsakomybėn terminas (LR ATPK 35 str. 3 d).

Kadangi byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad V. S. 2014-02-26 sukėlė eismo įvykį ir apgadino I. T. automobilį, nėra pagrindo patraukti jį atsakomybėn ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo byla V. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1d. 1p., 287 str. 1d. 2p., teismas

NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. S., nesant jo veikoje pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d. sudėties, nutraukti.

Nutarimas 20 dienų terminu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.