- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-40-361-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00132-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- A. K. V.
- Nuteistasis
- A. J., T. M., A. G.
- Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Teisėja A. SimaitienėBaudž. byla Nr. 1A-40-361/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00132-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.10.; 2.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., T. M. bei A. G. (A. G.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2013-05-13 10 val. vagystės) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio pagrobimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-13 iki 2013-05-15 (2 paros) išbūtas laikas. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2013-05-13 10 val. vagystės) laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 20 parų arešto, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio pagrobimo) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įvykdytos 2013-05-13 10 val.) ir 187 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio pagrobimo) paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė palikta suėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2013-05-13 iki 2013-05-15 (2 paros) bei suėmime nuo 2013-05-15 išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio vagystės) laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomoji priemonė palikta suėmimas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-13 iki 2013-05-15 (2 paros) bei suėmime nuo 2013-05-15 išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. T. M. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės, įvykdytos 2013-05-13 12 val.) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką;
Nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiojo A. K. V. civilinis ieškinys 2070 Lt ir nukentėjusiajam iš nuteistųjų A. G. ir A. J. solidariai priteista civilinio ieškinio dalis, susijusi su daiktų iš garažo pagrobimu, o turtinė žala, susijusi su automobilio pagrobimu, priteista iš visų trijų nuteistųjų solidariai. Taip pat priteista iš nuteistųjų A. G., T. M. ir A. J. solidariai 272,25 Lt proceso išlaidų. Nuspręsta 2013-06-18 nutarimu laikinai apribotas nuosavybės teises į automobilį (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus turtinę žalą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. ir A. J. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, būtent: jie 2013-05-13, apie 10 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, išlaužė garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į vidų ir pagrobė A. K. V. priklausančią 20 litrų talpyklą su 100 litų vertės benzinu, 10 litų vertės 10 litrų aliumininę talpyklą, 100 litų vertės 20 litrų talpyklą su benzinu, 700 litų vertės benzininį pjūklą, 270 litų vertės diskinį pjūklą 2KW galingumo, 90 litų vertės diskinį pjūklą 80W galingumo. Iš viso pagrobė A. K. V. priklausančio turto už 1270 litų.
A. G., A. J. ir T. M. nuteisti už tai, kad pagrobė automobilį: jie 2013-05-13, apie 17.45 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, po to, kai A. J. ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu pašalino po durų išlaužimo liudytojų P. N. ir S. P. padarytus vielinius sutvirtinimus, įsibrovė į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė A. K. V. priklausantį 1500 litų vertės automobilį (duomenys neskelbtini).
A. J. nuteistas ir už tai, kad tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2013-05-13, apie 17.45 val., garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini) pagrobimo metu sulaužė 40 litų vertės užvedimo spynelę, 50 litų vertės vairo ašį, 50 litų vertės vairą. Iš viso sugadino nedidelės vertės turto už 140 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad tyrimo metu ir teisme savo kaltę visiškai pripažino, labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Nurodo, kad turi mažametį vaiką, gimusį Norvegijoje, ir sugyventinę. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai, tačiau nuosprendyje rašoma, kad jis prisipažino tik iš dalies. Tuo tarpu nuosprendžio 6 puslapyje rašoma, kad kaltinamieji prisipažino dėl nusikaltimų padarymo. Teismas neįvertino, kad jis prisipažino ir teismo eigoje smulkiai viską papasakojo apie nusikaltimą. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino visiškai, ir skyrė jam 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, taip pat sumažinti iš jo priteistą civilinio ieškinio dalį dėl turto sunaikinimo. Nurodo, kad dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, už kurį jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio vagystės), savo kaltę jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jo nuoširdus prisipažinimas nebuvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad atlygio už pagrobtą automobilį jis neturėjo gauti, išlaužiant garažo duris nedalyvavo. Mano, kad iš jo priteista per daug civilinio ieškinio dėl turto sugadinimo. Kadangi automobilis buvo senas, buvo sugadinta spynelė, sparnas, posūkio lemputė, sulaužytas vairas, sulenktas vairo valas, padaryta žala nebuvo nustatyta ekspertų. Jo bendrininkas A. J. prisipažino, kad jis vienas pats sugadino spynelę ir vairą, o garažo duris išlaužė ir sugadino su A. G.. Prašo atsižvelgti, kad yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, kuriais jis rūpinosi ir išlaikydavo, ieškojosi darbo.
Teismo posėdyje nuteistieji A. J. ir T. M. bei jų gynėjai ir A. G. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusysis ir prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu A. G., A. J. ir T. M. paskyrė bausmes, kurios atitinka nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, ir tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
A. G. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės skyrimo atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, į savanaudiškus nusikaltimo padarymo motyvus, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininku grupe, ir kad nuteistasis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Teismas įvertino ir A. G. asmenybę, kad praeityje teistas 7 kartus, dauguma nusikaltimų padaryti nuosavybei, šį kartą prasikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas A. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. už du tyčinius apysunkius nusikaltimus subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
A. J. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Bausmė buvo tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. yra jauno amžiau, tačiau niekur nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas net 14 kartų, o tai rodo, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinumas jo gyvenime. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. J., nors ir prisipažino dėl padarytų nusikaltimų ir gailisi, tačiau nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką ir tai padarė bendrininkų grupe, tai sunkina jo atsakomybę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. J. buvo padarytų nusikaltimų iniciatorius. Nuteistasis A. J. teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, todėl jis prisipažino, ko nepadarė, tačiau prašo į šias aplinkybes atsižvelgti tik sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės sumažinimo. Pažymėtina, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde net neužsiminė apie jam daromą kokį nors spaudimą, nesinaudojo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis apskųsti tokius galbūt neteisėtus pareigūnų veiksmus, todėl laikytina, kad tik dabar supratęs realias savo nusikalstamų veikų pasekmes, taip siekia jų išvengti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau paminėtas aplinkybes, mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. už du tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą subendrintą dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
T. M. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo taip pat atmestini. Nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į šią nuteistojo nurodytą aplinkybę ir laikė ją atsakomybę lengvinančia, be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, todėl ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Be to, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra jauno amžiaus, turi šeimą, tačiau niekur nedirba, praeityje teistas 8 kartus, o tai charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti. Be to, turėdamas neišnykusį teistumą už sunkų nusikaltimą, paleistas iš įkalinimo įstaigos vėl padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, T. M. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl laikyti ją per griežta, švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Visi apeliantai prašo skiriant bausmę raikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.Tačiau šio straipsnio taisykles galima taikyti tik tokiu atveju, jeigu byla yra išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nagrinėjamoje byloje įrodymai buvo tiriami įprasta tvarka (teismas kitaip ir negalėjo pasielgti, kadangi T. M. kaltu prisipažino tik iš dalies), todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti paskirtą bausmę trečdaliu nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu T. M. nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo priteistu civiliniu ieškiniu, o tiksliau, apeliantas mano, kad iš jo priteista per didelė dalis civilio ieškinio, todėl prašo ją sumažinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, nuosprendžiu tenkindamas nukentėjusiojo A. K. V. civilinį ieškinį 2070 Lt, teisingai išsprendė šios sumos išskaidymo klausimą ir pagrįstai nukentėjusiajam iš nuteistųjų A. G. ir A. J. solidariai priteisė civilinio ieškinio dalį, susijusią su daiktų iš garažo pagrobimu, o turtinę žalą, susijusią su automobilio pagrobimu, priteisė iš visų trijų nuteistųjų solidariai, kadangi nuosprendžiu visi nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pašalindami liudytojo P. N. po pirmosios įvykdytos vagystės padarytus laikinus užraktus, dar kartą įsibrovė į tą patį garažą ir pagrobė automobilį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog automobilio pagrobimo metu buvo padaryti nukentėjusiajam A. K. V. priklausančio turto apgadinimai, todėl atsiradusi žala priteista visiems nusteistiesiems atlyginti solidariai, kadangi ir pati nusikalstama veika, nepaisant atskirų nuteistųjų tyčinių veiksmų, buvo padaryta bendrininkų grupe, t. y. visų bedrais suderintais veiksmais, siekiant bendro tikslo, t. y. automobilio pagrobimo.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų A. G., T. M. ir A. J. apeliacinius skundus atmesti.