Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, t. y. R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos: UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-01-26 sudarė 13887,81 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, atskaitingais asmenimis ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises.

R. K. teismo posėdžio metu su pažeidimu nesutiko, nurodė, nežinojęs, kad yra įstatymu yra reglamentuotas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, be to, paaiškino, kad jeigu, pirmiausiai sumokėtų mokesčius valstybei, neturėtų galimybės pirkti detales, negautų pajamų ir tada visiškai neturėtų galimybės sumokėti mokesčius. Sumos, kurios nurodytos, buvo išmokėtos už automobilių detales, nes įmonė užsiima automobilių servisu. Nurodė, kad iš mokesčių inspekcijos buvo gaunama informacija apie įmonės skolą, tačiau apie eiliškumą jis sužinojo tik dabar, nors įmonei vadovauja aštuonerius metus. Tik dabar sužinojo, kad vadovui gresia atsakomybė. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau visko negali žinoti, buhalterinę apskaitą veda buhalterė ir ji taip pat jo neinformavo. Ateityje žinos, kokia eile turi būti sumokėti mokesčiai, tačiau pažymėjo, kad realybėje tai sunku padaryti. Jei nesumokama įmonei, vėluoja mokėti klientai, įmonė turi mokėti už detales, nes priešingu atveju, įmonė negautų detalių ir turėtų stabdyti veiklą. Pažymėjo, kad šiuo metu įmonė jokių skolų valstybei neturi, visi mokesčiai jau sumokėti. Prašo neskirti baudos.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-03-31, t. y. patikrinimo metu, įmonė valstybės biudžetui buvo įsiskolinusi 1629,54 Eur, t.y. suma, kurios mokėjimo terminas jau buvo suėjęs. Ar šiuo metu įmonė turi skolų valstybės biudžetui negalėjo patikslinti, nes apskaitoje vėluoja duomenys. Atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.930¹ straipsnis yra prieinamas ir visiems turėtų būti žinomas įmonės vadovui. Be to, Buhalterinės apskaitos įstatymas 21 straipsnis reglamentuoja, kad ūkio subjekto vadovas atsako už visą buhalterinę apskaitą, nepriklausomai nuo to, kas betarpiškai atliktų operacijas. Todėl teigti tai, kad nežinojo ir negalėjo sumokėti šitų mokesčių, patrauktasis atsakomybėn neturi pagrindo. Mano, jog R. K. kaltė dėl mokėjimo eilės tvarkos pažeidimo jo vadovaujamoje įmonėje, turėtų būti pripažinta. Neįžvelgė pagrindų, kuriems esant būtų galima mažinti įstatymo numatytą sankciją. Patrauktasis atsakomybėn teigė, jog jis yra įsiskolinęs, deja, jokių dokumentų įrodančių jo sunkesnę materialinę būklę, nėra pateikęs. Prašo skirti nuobaudą, vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243) (toliau -MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Iš 2016-03-31 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-21 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-2478, ir siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų vykdymą, atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikymąsi, buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (18.6) FR1042-2758. Operatyvus patikrinimas atliktas tikrinant laikotarpiu nuo 2016-01-25 iki 2016-03-08 kasos ir banko lėšų judėjimą. (b. l.5-6).

Iš Kasos knygos 2016-01-22-2016-01-31 išrašo matyti šios išlaidos: 2016-01-29 atsiskaityta su V. M., suma 300,00 Eur, 2016-01-30 atsiskaityta su R. K., suma 35000,00 Eur. (b. l. 7).

Iš Kasos knygos išrašo matyti šios išlaidos: 2016-02-29 atsiskaityta su V. M., suma 515,12 Eur, 2016-02-29 atsiskaityta su V. S., suma 1011,56 Eur. (b. l. 9).

Iš AB Šiaulių banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2016-01-26 iki 2016-03-08 išrašo matyti, kad 2016-01-28 buvo atsiskaityta su (duomenys neskelbtini) AB, suma 33,55 Eur, 2016-02-10 buvo atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, suma 46,10 Eur, 2016-03-07 buvo atsiskaityta su (duomenys neskelbtini) AB, suma 67,10 Eur, 2016-03-08 buvo atsiskaityta su (duomenys neskelbtini), suma 100,00 Eur (b. l. 42-46).

Iš AB „Swedbank“ sąskaitos už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki 2016-03-08 išrašo matyti, kad 2016-02-09 buvo atsiskaityta su UAB (duomenys neskelbtini), suma 200,00 Eur (b. l. 49-51).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-26 balanso matyti, kad 2016-01-26 skola valstybės biudžetui yra 13887,81 Eur (b. l. 53-54).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-31 balanso matyti, kad 2016-03-31 skola valstybės biudžetui yra 1629,54 Eur (b. l. 61-62).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: 2016-03-31 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-6), kasos knygos už 2016 metų sausio, vasario, kovo mėnesius kopijomis (b. l. 7-11), V. M. avansinės apyskaitos Nr. 16-01/01 su priedais kopija (b. l. 12-13), V. M. avansinės apyskaitos Nr. 16-02/01 su priedais kopija (b. l. 14-16), R. K. avansinės apyskaitos Nr. 16-03/01 kopija (b. l. 17-29), R. K. avansinės apyskaitos Nr. 16-02/03 kopija (b. l. 30-38), V. S. avansinės apyskaitos Nr. 16-02/01 kopija (b. l. 39-40), V. S. avansinės apyskaitos Nr. 16-02/02 kopija (b. l. 41), AB Šiaulių banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2016-01-26 iki 2016-03-08 išrašu (b. l. 42-46), AB (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų Nr. 1345195448, 1357383023 kopijomis (b. l. 47-48), AB „Swedbank“ sąskaitos už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki 2016-03-08 išrašu (b. l. 49-51), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-02-05 išankstinės sąskaitos kopija (b. l. 52), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-26 balanso duomenimis (b. l. 53-54), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-31 balanso duomenimis (b. l. 61-62) bei paties R.k. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad jis pirmumo eile nemokėjo mokesčių valstybei, nes siekdamas užtikrinti įmonės nepertraukiamą veiklą, turėjo atsiskaityti su tiekėjais už teikiamas detales. Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau R. K. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu R. K. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Nors byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. administracine tvarka už kreditoriaus teisių pažeidimus būtų buvęs baustas anksčiau, be to, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį – gauna 300,00 Eur atlyginimo, turi kreditinių įsipareigojimų, į tai, kad buvo panaikintas įsiskolinimas valstybės biudžetui. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas R. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali – 100 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nutaria:

R. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinės bylos numerį Nr. A2.2.-2265-963/2016 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.