- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- A-602-2069-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00386-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės tarybai
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 1.10Muitinės veikla
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama 1) pripažinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2011 m. spalio 6 d. sprendimo 16 punktą nepritarti sprendimo „Dėl gamtinių karkaso teritorijų – Palangos miesto bendrojo plano V1 ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų – apsaugos ir naudojimo specialiojo plano rengimo“ projektui neteisėtu ir įpareigoti Tarybą šį projektą svarstyti iš naujo ne vėliau kaip per 30 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškino, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-143/2004 Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigota suprojektuoti laisvos žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui į jos tėvo I. K. nuosavybės teise valdytą žemę Palangos miesto teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija patvirtino žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui jai ir kitiems I. K. paveldėtojams, o Klaipėdos apskrities viršininkas 2006 m. spalio 31 d. įsakymu atkūrė nuosavybės teises natūra ir paskyrė jai 1,4605 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog sklypo dalyje, kuri pagal Palangos miesto bendrąjį planą yra gyvenamosios paskirties žemė, 2009 metais detaliuoju planu buvo suprojektuoti trys 12-13 arų dydžio sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai ir kad dalį sklypo užima keliai, kuriems nustatytas servitutas. Teigė, jog likusia sklypo dalimi (apie 0,83 ha ploto) negali naudotis, nes teritorija Palangos miesto savivaldybės bendrajame plane pažymėta kaip intensyviam naudojimui įrengiami želdynai ir priskiriama valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, o tokiose teritorijose, kuriose jau atkurtos piliečių žemės nuosavybės teisės, grąžintame sklype kapitalinių pastatų statyba negalima, išskyrus poilsio aptarnavimo pastatų ir rekreacinės infrastruktūros objektų statybą, kurią numatys tokių objektų išdėstymo specialieji planai. Nurodė, jog 2011 m. gegužės 10 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei padavė prašymą išnagrinėti galimybę rengti intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijos specialųjį planą. Teigė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą „Dėl gamtinio karkaso teritorijų – Palangos miesto bendrojo plano VI ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų – apsaugos ir naudojimo specialiojo plano rengimo“, kuriam pritarė Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetas 2011 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba 2011 m. spalio 6 d. posėdyje sprendimo projektui nepritarė. Argumentavo, jog Taryba neteisėtai nepriėmė sprendimo, nes projektas buvo suderintas su Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnais bei mero pavaduotoju. Teigė, jog Taryba, nepriimdama sprendimo, nesilaikė gero administravimo principo, Viešojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo reikalavimų. Prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo svarstyti sprendimo projektą „Dėl gamtinio karkaso teritorijų – Palangos miesto bendrojo plano V1 ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų – apsaugos ir naudojimo specialiojo plano rengimo“.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė atmesti šį skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos prašomo priimti Tarybos sprendimo projektas yra užregistruotas ir 2012 metų sausio mėnesį vyksiančiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu nusprendė: 1) patenkinti pareiškėjos A. K. skundą; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (redakcija nuo 2008 m. spalio 10 d.) 41.3 punktą, t. y. svarstant A. K. 2011 m. gegužės 10 d. prašymą, priimti ir tinkamai įforminti administracinį sprendimą iš naujo apsvarsčius sprendimo projektą „Dėl gamtinio karkaso teritorijų – Palangos miesto bendrojo plano V1 ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų – apsaugos ir naudojimo specialiojo plano rengimo“ per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 100 Lt (vieną šimtą litų) pareiškėjai turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (redakcija nuo 2008 m. spalio 10 d.) (toliau – ir Taisyklės). Rėmėsi VAĮ 2 straipsnio 14 dalimi, 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu. Akcentavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorei 2011 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą išnagrinėti galimybę rengti specialųjį planą intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijos, į kurią patenka jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Palangos miesto savivaldybės administracija parengė sprendimo projektą „Dėl gamtinio karkaso teritorijų – Palangos miesto bendrojo plano VI ir V2 rajonų intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų – apsaugos ir naudojimo specialiojo plano rengimo“, kuriam pritarė Palangos miesto savivaldybės tarybos Statybos ir miesto ūkio komitetas 2011 m. rugsėjo 26 d. posėdyje. Pridūrė, jog Taryba 2011 m. spalio 6 d. posėdyje sprendimo projektui nepritarė. Daugiau sprendimo projektas dėl specialiojo plano rengimo pareiškėjos nurodytoje teritorijoje svarstytas nebuvo, dėl jo nebuvo priimtas administracinis sprendimas, atitinkantis VAĮ 2 straipsnio 11 dalį, t. y. administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Pabrėžė, jog pagal Taisyklių 30 punkto nuostatas asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų, likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis (Taisyklių 31 punktas). Į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 41.3 punktas). Atkreipė dėmesį, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovas pripažįsta, jog Tarybos sprendimas pagal pareiškėjos 2011 m. gegužės 10 d. prašymą nepriimtas. Pažymėjo ir tai, jog Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad nagrinėjant asmenų prašymus šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai, o Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog savivaldybės tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Įvertino, jog pareiškėjos 2011 m. gegužės 10 d. prašymo nagrinėjimo procesas turėjo būti baigtas ne per 20 darbo dienų nuo jo gavimo, o per 3 mėnesius, o Tarybos atstovas nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog pareiškėjos prašomo priimti Tarybos sprendimo projektas 2012 metų sausio mėnesį vyksiančiame Tarybos posėdyje bus svarstomas dar kartą.
Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūra buvo pradėta, tačiau nebaigta pagal VAĮ, Vietotos savivaldos įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, nurodytus teismo motyvuose. Taryba nepriėmė administracinio akto ar kitokio dokumento, kuriame būtų išreikšta jos, kaip viešojo administravimo subjekto valia. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, jog tokie atsakovo veiksmai neatitinka VAĮ 1 straipsnyje numatytos įstatymo paskirties. Pridūrė, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmens prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.
III.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73), kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas be jokio pagrindo įpareigojo svarstyti sprendimo projektą, nes ir be įpareigojimo tai būtų padaryta. Teigia, jog nėra pagrindo kreiptis į teismą, jei viešojo administravimo subjektas neatsisako atlikti savo funkcijų.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 78) prašo šį atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, nes savivaldybė šešti metai neišsprendžia jai grąžintinos žemės tinkamo panaudojimo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
2011 metų gegužės 10 d. pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su rašytiniu prašymu Dėl teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo. Pareiškėja prašė išnagrinėti galimybę rengti intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijos, į kurią patenka pareiškėjos sklypai, specialųjį planą, kuriuo būtų nustatytas tvarkymo ir naudojimo režimas. Prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu patvirtino jos sklypo detalųjį planą, kuriuo sklypas buvo padalintas, pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių dėl sklypo dalies, kurios naudojimo būdas yra nustatytas kaip rekreacinė teritorija.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad viešojo administravimo subjektas neišnagrinėjo nustatyta tvarka pareiškėjos prašymo – nepriėmė administracinio sprendimo, todėl įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą priimti tokį sprendimą.
Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu į Palangos miesto savivaldybės administraciją, t. y. į kitą viešojo administravimo subjektą, negu dalyvavo byloje atsakovu. Teismas priėmė sprendimą subjekto, į kurį pareiškėja nesikreipė su prašymu dėl administracinio sprendimo priėmimo, atžvilgiu.
Palangos miesto savivaldybė ir šios savivaldybės institucija – Palangos miesto savivaldybės administracija yra įregistruoti kaip du atskiri juridiniai asmenys. Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys, 2.35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straispnio 3 dalį savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnį administracines paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims teikia savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.
Pirmosios instancijos teismas, tikrinęs neteisminės administracinės procedūros teisėtumą turėjo tikrinti ir klausimą, į kurį administravimo subjektą kreipėsi pareiškėja, kuris turi pareigą atsakyti byloje. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsniu, turėjo spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.
Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas nustačius procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų.
Netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta teisė į teisingą teismą, būtent tik tokiu būdu byla gali būti išnagrinėta vadovaujantis visomis proceso teisės normomis bei jose įgyvendintais principais.
Nagrinėjamu atveju proceso normos bei principai buvo pažeisti, nes teismas neišreikalavo dokumentų iš Palangos miesto savivaldybės administracijos dėl pareiškėjos prašymo nagrinėjimo ir nesprendė klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimo.
Be to, teismas neteisingai nustatė nagrinėjamos bylos aplinkybes, neištyrė aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui.
Pareiškėja savo skundo argumentus grindė tomis aplinkybėmis, kad pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises į 1,4605 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja negali naudotis sklypo dalimi (apie 0,83 ha ploto), nes teritorija Palangos miesto savivaldybės bendrajame plane pažymėta kaip intensyviam naudojimui įrengiami želdynai, grąžintame sklype kapitalinių pastatų statyba negalima, išskyrus poilsio aptarnavimo pastatų ir rekreacinės infrastruktūros objektų statybą, kurią numatys tokių objektų išdėstymo specialieji planai. Pareiškėja minėjo, kad 2009 metais detaliuoju planu buvo suprojektuoti trys 12-13 arų dydžio sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai ir kad dalį sklypo užima keliai, kuriems nustatytas servitutas. Pagal savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis pareiškėjos prašyme Palangos miesto savivaldybės administracijai nurodytas detalusis planas nėra patvirtintas ir teismas netikslino šių duomenų ir nereikalavo tokio plano.
Pareiškėja savo nuosavybės teisių patvirirtinimui į minėtą sklypą pateikė nekilnojamojo turto registro pažymėjimo kopiją bei skunde teismui netiksliai nurodė faktines aplinkybes, t. y. nenurodė, kad minėto nuosavybės teisės objekto nėra. Aktualus (2012 m. balandžio 25 d.) Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei kadastro žemėlapio fragmentas patvirtina, kad žemės sklypas buvo įregistruotas ir pareiškėja buvo šio sklypo savininkė nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. gegužės 4 d., po nurodyto laikotarpio daiktas buvo padalintas į tryliką sklypų ir minėtas daiktas išregistruotas. Taigi, tiek pareiškėjos kreipimosi į viešojo administravimo subjektą metu, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo pasikeitusios aplinkybės, teismas nustatė aplinkybes, kurios neatitiko realios padėties sprendimo priėmimo metu buvusios faktinės padėties, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad naujai suformuoti ir įregistruoti sklypai adresu (duomenys neskelbtini), yra parduoti kitiems asmenims, šiuose sklypuose nustatytas žemės naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos.
Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad trys naujai suformuoti ir įregistruoti sklypai buvusiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro žemėlapyje pažymėti numeriais 339, 340, 344, kurių naudojimo būdas inžinierinės infrastruktūros teritorijos, yra įregistruoti pareiškėjos ir kitų fizinių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad naujai suformuoti ir įregistruoti sklypai adresu (duomenys neskelbtini), yra parduoti kitiems asmenims, šiuose sklypuose nustatytas žemės naudojimo būdas gyvenamosios teritorijos.
Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad naujai suformuoti ir įregistruoti sklypai adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai nuosavybės teise, šių sklypų naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos.
Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad naujai suformuoti ir įregistruoti sklypai adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nepriklausė pareiškėjai nuosavybės teise, nes buvo parduoti kitiems asmenims, šiuose sklypuose nustatytas žemės naudojimo būdas rekreacinės teritorijos. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad naujai suformuoti ir įregistruoti sklypai adresu (duomenys neskelbtini), po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo parduoti kitiems asmenims, šiuose sklypuose nustatytas žemės naudojimo būdas rekreacinės teritorijos.
Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad dalis sklypų, dėl kurių pareiškėja siekia ginti savo teises, kuriose nustatytas žemės naudojimo būdas rekreacinės teritorijos, nepriklausė pareiškėjai, nes pareiškėja perleido savo teises kitiems asmenims, todėl byloje turėjo būti sprendžiamas procesinių teisių perėmimo klausimas, vadovaujantis ABTĮ 55 straipsniu. Kadangi dalyje reikalavimų, pareiškėjos teisės nebuvo perleistos ir pareiškėja neturėtų pasitraukti iš šios bylos kaip pareiškėja, teismas turėtų spręsti klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis – pareiškėjais arba treičiaisiais suinteresuotais asmenimis.
Pirmosios instancijos teismas be minėtų teismo proceso taisyklių pažeidimo neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracines procedūras. Teismas išnagrinėjo bylą remdamasis vien Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Taisyklėse yra nustatytos bendrosios nuostatos dėl asmenų prašymų, nesusijusių su asmenų teisių pažeidimu, viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo tvarkos. Taisyklių 4 punkte yra nustatyta, kad nagrinėjant asmenų prašymus šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai. Nagrinėjamos bylos klausimas yra susijęs su specialiojo planavimo procesu, todėl teismas, nagrinėdamas bylą turi vadovautis ne tik VAĮ bei Taisyklių bendromis administracines procedūras reglamentuojančiomis nuostatomis, bet ir atitinkamą sritį reglamentuojančiais teisės aktais – Teritorijų planavimo įstatymu, Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintu planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašu bei kitais specialiojo planavimo procesą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viešojo administravimo subjektas nevykdė pareigos priimti administracinį sprendimą, neanalizavęs nagrinėjamos bylos konteksto, t. y. neanalizavęs teritorijų planavimo proceso metu nustatytų procedūrų, subjektų, turinčių teisę inicijuoti šias procedūras, viešojo administravimo subjekto pareigų, nustatytų šiame procese. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs minėtas materialinės teisės normas, neiškėlė byloje minėtų klausimų dėl pareiškėjos reikalavimo teisės kreiptis į viešojo administravimo subjektą, dėl pareiškėjos reikalavimo teisės reikšti byloje skundą, dėl atsakovo pareigos atsakyti pagal pareikštą skundą.
Pažymėtina, kad minėti klausimai dėl būtinumo aiškintis teritorijų planavimo proceso eigą, gali priklausyti ir nuo teismo išvadų dėl to, ar pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl tokios administracinės paslaugos suteikimo kaip asmens konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais (VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ar pareiškėja kreipėsi dėl administracinio sprendimo priėmimo. Šis klausimas gali būti sprendžiamas išreikalavus iš Palangos miesto savivaldybės adminsitracijos dokumentus, susijusius su pareiškėjos prašymo nagrinėjimu (visus pareiškėjos viešojo adminsitravimo subjektui pateiktus dokumentus ir viešojo administravimo subjekto surinktus dokumentus) bei įgyvendinus kitas minėtas procesinės teisės normas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.