- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-29
- Bylos Nr.
- 2-2335-983/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01718-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- T. T., I. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrius
- Kategorijos
- 128.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų T. T. ir I. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo - nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai T. T. ir I. U. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties - 2012-07-02, palikimą priėmė T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas sprendžiant turto paveldėjimo klausimą.
Pareiškėjai pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jų tėvui P. U., mirusiam 2012-07-02, ir motinai G. U., mirusiai 2015-03-03, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė: 1.2115 žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 1.2385 žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtinti ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu.
Paveldėjimo dokumentų tvarkymo metu pareiškėjai sužinojo, jog po tėvo P. U. mirties nei motina G. U., nei jie palikimo nepriėmė, teisiškai palikimas liko neįformintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad po tėvo P. U. mirties, jis aktyviais veiksmais priėmė palikimą ir jį valdė: prižiūrėjo žemės sklypus, juose sėjo grūdines kultūras, sodino daržus bei atliko kitus žemės ūkio darbus.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, jog po tėvo mirties ji prižiūrėjo motiną, ūkio darbų nedirbo, nes taip buvo susitarę su broliu I. U.. Teigė, kad brolis L. U. tėvo palikimo atsisakė ir tai patvirtino notarės biure pareiškimu.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, jog po P. U. mirties jo žemę prižiūrėjo, javus sėjo, bulves sodino, žemės mokestį mokėjo sūnus I. U., o T. T. gyveno atskirai ir prižiūrėjo, slaugė sergančią motiną G. U..
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, jog po P. U. mirties, jo žemes prižiūrėjo, tvarkė, sodino I. U. ir T. T.. Nurodė, kad I. U. turi žemės ūkio apdirbimo techniką, todėl jis daugiausia sėjo avižas, kviečius, sodino bulves, prižiūrėjo daržus. Nurodė, kad T. T. slaugė motiną.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyriaus atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog iš apklaustų pareiškėjų ir liudytojų parodymų matyti, kad po P. U. mirties žeme rūpinosi, ją dirbo I. U., o T. T. daugiau rūpinosi neįgalia motina, ji jokios žemės ūkio veiklos nevykdė, žemės mokesčių nemokėjo, todėl prašė pripažinti, kad po P. U. mirties jo palikimą – žemės sklypus – priėmė I. U. faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio kodekso 5. 51 straipsnio nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2012-07-02 mirė P. U., kuris buvo pareiškėjų T. T., I. U. ir jų brolio L. U. tėvas. Po palikėjo mirties, palikėjo sutuoktinė G. U. ir jos vaikai palikimo nepriėmė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015-03-03 mirė palikėja G. U.. Po palikėjos G. U. mirties, pareiškėjai T. T., I. U. 2015 m. balandžio 21 d. priėmė palikimą (duomenys neskelbtini) notaro biure. L. U. tėvo palikimo atsisakė ir tai patvirtino notarės N. Š. biure 2015-05-04 pareiškimu.
Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai T. T. ir I. U., būdami pirmos eilės paveldėtojais, bei palikėją pergyvenusi sutuoktinė G. U., yra nepriėmę palikėjo P. U. palikimo.
Iš teismo posėdžio metu apklaustų pareiškėjų T. T. ir I. U., liudytojų V. D. ir V. B. parodymų matyti, kad po P. U. mirties, jo palikimu, kurį sudaro 1.2115 žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 1.2385 žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), rūpinosi, žemę dirbo, grūdines kultūras sėjo, daržus sodino ir kitus ūkio darbus atliko, žemės mokestį mokėjo I. U., o T. T. gyveno atskirai ir daugiau rūpinosi neįgalia motina, ji jokios žemės ūkio veiklos nevykdė. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja T. T., nurodžiusi, kad ji su broliu I. U. susitarė, jog jis prižiūrės ir dirbs žemę, o ji, gyvena kitur, todėl prižiūrės sergančią motiną. Aplinkybę, jog T. T. gyvena kitur ir negalėjo prižiūrėti žemės patvirtina ir Trakų raj. sav. (duomenys neskelbtini) 2015-04-27 pažymos apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurių matyti, jog I. U. gyvena (duomenys neskelbtini), o T. T. gyvena (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012-07-02, jo palikimą priėmė I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėję jį valdyti.
Kitais būdais pareiškėjas negali gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 529 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) po P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2012-07-02), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį Trakų rajono apylinkės teismą.