- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-23
- Bylos Nr.
- AS-858-205-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02861-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal”, uždaroji akcinė bendrovė „Litma”, uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Afalita”, UAB „Amber Bay”, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus”, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai”, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara”, UAB „Baltic Forwarding and Shipping”, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra-Klaipėda”, UAB „Koralita”, uždaroji akcinė bendrovė „Passat”, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek”, UAB „Baltnautic Shipping Ltd”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta”, uždaroji akcinė bendrovė „Bpa”, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara”, uždaroji akcinė bendrovė Fregatų aptarnavimo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa”, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal”, uždaroji akcinė bendrovė „Litma”, uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Afalita”, UAB „Amber Bay”, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus”, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai”, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara”, UAB „Baltic Forwarding and Shipping”, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra-Klaipėda”, UAB „Koralita”, uždaroji akcinė bendrovė „Passat”, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek”, UAB „Baltnautic Shipping Ltd”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta”, uždaroji akcinė bendrovė „Bpa”, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara”, uždaroji akcinė bendrovė Fregatų aptarnavimo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa”, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Translit”, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas”, uždaroji akcinė bendrovė „Limarko”, UAB „Limarko jūrų agentūra”, UAB „MK Laivyba”, UAB „Nordis Shipping Service”, UAB „Nurminen Maritime”, uždaroji akcinė bendrovė „Okeaninių konteinerių servisas”, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Skelmė”, UAB „Vakarų laivų agentai”, UAB „VPA Logistics”, uždaroji akcinė bendrovė „WM H.Muller & Co“) dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-28) dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 (toliau – ir Nutarimas) dalies panaikinimo arba pakeitimo. Pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą (b. l. 86-93) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto 3.16 papunkčio galiojimą pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad jis 2010 metais pradėjo įgyvendinti krovos darbų pajėgumų plėtros projektą – naujo universalaus žemės ūkio produktų terminalo statybą, kurio finansavimą jis vykdo nuosavomis lėšomis bei pritrauktais kreditiniais resursais. (duomenys neskelbtini). Visos pagrindinės pareiškėjo krovos darbų veiklos pajamos yra nukreipiamos investicinio projekto užbaigimui ir būtiniems paskolos įsipareigojimams padengti, nes šio projekto savalaikis užbaigimas yra labai svarbus viso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklai ir tuo pačiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri investuoja valstybės lėšas į infrastruktūros sukūrimą. Pažymėjo, jog 1 184 100 litų baudos sumokėjimas gali sutrukdyti atlikti tolesnes investicijas į terminalo projektą ir/ar sumokėti eilinę (duomenys neskelbtini) litų kredito įmoką bankui. Baudos sumokėjimas sąlygotų ilgalaikį apyvartinių lėšų trūkumą. Jei pareiškėjas neturės galimybės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį, bankas turės galimybę pareikalauti sumokėti visą kredito sumą – apie (duomenys neskelbtini) litų iš karto. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą, kiltų teisminiai ginčai dėl nuostolių išieškojimo iš atsakovo, kurie padidintų valstybės išlaidas iš biudžeto. Akcentavo, kad pareiškėjo įgyvendinamo projekto ir/ar pagrindinės veiklos sutrikdymas būtų nuostolingas ne tik pareiškėjui, bet ir Uosto direkcijai, valstybei.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi (b. l. 114-115) nutarė atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjo prašymą pripažinti neviešais prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šio prašymo priedus Nr. 1, 2, 4, 5.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne tiek su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o kiek su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, be to, prašyme pareiškėjas nenurodo konkrečių pasekmių atsiradimo, o pateikia svarstymus, galimybes, be to, pagal planuojamus pinigų srautus 2012 metais matyti, kad baudos suma didelės įtakos padaryti negali, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad sprendimų įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašo dalį savo skundo pagrindu pradėtos bylos medžiagos, kuri apima prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šio prašymo prieduose Nr. 1, 2, 4, 5 nurodytą informaciją, pažymėtą žyma „konfidencialu“, pripažinti nevieša ir neteikti jos susipažinti visiems asmenims, išskyrus atsakovą, bei neteikti kopijuoti visiems asmenims. Pareiškėjas nurodė, kad prašymo prieduose Nr. 1, 2, 4, 5 pateikta informacija sudaro pareiškėjo komercinę paslaptį, o prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tekste yra pateikiama informacija, sudaranti pareiškėjo komercinę paslaptį. Tačiau teismas pabrėžė, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei prašymo prieduose Nr. 1, 2, 4, 5 pateikti duomenys ir informacija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl nurodyta bylos medžiaga nelaikytina pareiškėjo komercine paslaptimi, kurios atskleidimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims gali būti žalingas. Remdamasis tuo, teismas pareiškėjo prašymo pripažinti neviešais prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir šio prašymo priedus Nr. 1, 2, 4, 5 netenkino.
III.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega” atskiruoju skundu (b. l. 150-157) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat pripažinti bylos medžiagą, nurodytą šio prašymo prieduose Nr. 1-2, 4-5 ir priede Nr. 6 žyma „konfidencialu“ pareiškėjo pažymėtą informaciją nevieša ir neteikti jos susipažinti visiems asmenims, išskyrus atsakovą, bei neteikti kopijuoti visiems asmenims. Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti bylos medžiagą, nurodytą atskirojo skundo priede Nr. 2 ir priede Nr. 3 žyma „konfidencialu“ pareiškėjo pažymėtą informaciją nevieša ir neteikti jos susipažinti visiems asmenims, išskyrus atsakovą, bei neteikti kopijuoti visiems asmenims.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pažeidė proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos principus. Pažymi, jog teismas neištyrė visų pareiškėjo pateiktų įrodymų, visiškai nevertino pareiškėjo pateiktos banko garantijos, dėl šių įrodymų nepasisakė ir iš esmės nepateikė jokių motyvų, paaiškinančių pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetimo priežasčių. Pažymi, jog, nesant galimybei pareiškėjui laiku ir tinkamai vykdyti savo investicinius įsipareigojimus, pareiškėjas turėtų mokėti dideles baudas ir tai sąlygotų pareiškėjo apyvartinių lėšų trūkumą. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjui užtenka nurodyti, kokios neigiamos pasekmės gali atsirasti sumokėjus baudą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, o teismas turėtų nuspręsti, ar dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių iki baudos sumokėjimo buvusios padėties atkūrimas galėtų būti apsunkintas ar netgi neįmanomas. Pareiškėjas nurodė, kokias galimas neigiamas finansines, ekonomines ir kitas pasekmes galėtų jam bei valstybei sukelti 1 184 100 litų dydžio baudos sumokėjimas bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus ir argumentus, tačiau pareiškėjas negali nurodyti, kokia konkreti iš kelių galimų pasekmių atsirastų ateityje. Pareiškėjas negali nurodyti, kiek konkrečiai tiesioginių nuostolių patirtų jis ar valstybė tuo atveju, jeigu pareiškėjas nebeinvestuotų į Universalaus žemės ūkio produktų terminalo statybą bei kiek tokiu atveju sudarytų negautos pareiškėjo ar valstybės (Uosto direkcijos) pajamos.
Pažymi, jog pareiškėjas norėdamas gauti patirtų nuostolių atlyginimą turės inicijuoti naujas bylas, kurių sėkmės tikimybė pagal formuojamą teismų praktiką yra gana abejotina (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Nr. I-790-484/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-292/2009). Pabrėžia, jog didelė žala pareiškėjui bei valstybei baudos mokėjimo nenustabdymo atveju yra akivaizdi, tuo tarpu baudos mokėjimo sustabdymas valstybei galėtų sukelti žalos tik tuo atveju, jei išnagrinėjus bylą pareiškėjo finansinė padėtis pablogėtų taip, kad jis būtų nepajėgus sumokėti baudos. Tačiau teismas nutartyje nebuvo įvertinęs, ar baudos mokėjimo sustabdymas laikytinas adekvačia priemone siekiamam tikslui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenurodė, dėl kokių konkrečiai CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatų pareiškėjo nurodyta informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžimo ir atmetė pareiškėjo prašymą visiškai formaliais motyvais. Pabrėžia, kad pareiškėjo nurodyta informacija turi komercinę vertę, nes ji nėra žinoma tretiesiems asmenims. Remiantis pareiškėjo 2008 m. liepos 25 d. valdybos protokolu Nr. 4 pareiškėjo sutarčių su klientais, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis sąlygos yra įmonės komercinė paslaptis. Taigi ir su banku sudaryta kreditavimo sutartis bei kito banko pareiškėjui suteiktos garantijos sąlygos yra pareiškėjo komercinė paslaptis, be to, tai yra ir bankų komercinė paslaptis. Pažymi, jog priede Nr. 1 yra pateikiami pareiškėjo strateginiai tikslai, priede Nr. 2 yra pateikiami būsimi finansiniai pareiškėjo rodikliai, planuojamos pajamos ir išlaidos, o priede Nr. 4 – pareiškėjo veiklos rezultatai, kurie nėra viešai prieinami, taigi tokia įmonės informacija, vadovaujantis minėtu 2008 m. liepos 25 d. valdybos protokolu Nr. 4, taip pat laikytina komercine paslaptimi. Pažymi, kad konkurencijos teisėje komercinę paslaptį sudarančios informacijos (pvz., apie įmonės pardavimo pajamas, sąnaudas, veiklos apimtis) atskleidimas konkurentams ir keitimasis tokia informacija gali būti laikomas draudžiamu susitarimu ir atitinkamai baudžiamas kaip Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio pažeidimas. Teismas, atsisakydamas pripažinti pareiškėjo nurodytą komerciškai jautrią informaciją nevieša, iš esmės sudarė sąlygas byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims – pareiškėjo konkurentams – sužinoti pareiškėjo komercinės veiklos planus ir strategiją, būsimas įmonės pajamas, išlaidas, tuo pačiu sukurdamas palankias sąlygas ir KĮ 5 straipsnio pažeidimui bei nuostolių, galimai atsirasiančių dėl įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo, atsiradimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas
Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3 punkto 3.16 papunkčio galiojimo pareiškėjo atžvilgiu sustabdymo – taikymas, taip pat pareiškėjo nurodytos informacijos pripažinimas nevieša informacija.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pagrindo taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pripažinti pareiškėjo nurodytą informaciją nevieša medžiaga. Teisėjų kolegija dėl šių nagrinėjamos bylos aspektų pasisakys atskirai.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo
Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011 taip pat matyti, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, analizuojama, ar skundžiamo Tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų pareiškėjui didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas šio nutarimo nevykdymas. Taigi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami. Jei įmonei yra paskirta bauda, kurios privalomą mokėjimą iš esmės prašoma sustabdyti taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, ir reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos, gali būti, kad dėl paskirtos baudos išieškojimo įmonei atsiras sunkių padarinių. Sumokėjus ar išieškojus baudą, ypač jei jos suma yra didelė, gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma. Kita vertus, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bet vėliau paaiškėjus, kad bauda buvo paskirta pagrįstai, baudos išieškojimas atitinkamais atvejais gali tapti apskritai neįmanomas, pavyzdžiui, dėl įmonės bankroto ar kitų aplinkybių. Todėl sprendžiant dėl nagrinėjamų reikalavimo užtikrinimo priemonių, be kita ko, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisėjų kolegija, analizuodama asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS438-527/2009, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje AS63-675/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011). Tačiau taip pat pabrėžtina, jog kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašomą taikyti reikalavimo priemonę grindė tuo, kad 2010 metais jis pradėjo įgyvendinti krovos darbų pajėgumų plėtros projektą – naujo universalaus žemės ūkio produktų terminalo statybą, kurio finansavimą vykdo nuosavomis lėšomis bei pritrauktais kreditiniais resursais. (duomenys neskelbtini). Visos pagrindinės pareiškėjo krovos darbų veiklos pajamos yra nukreipiamos investicinio projekto užbaigimui ir būtiniems paskolos įsipareigojimams padengti. Pabrėžė, jog 1 184 100 litų baudos sumokėjimas gali sutrukdyti atlikti tolesnes investicijas į terminalo projektą ir/ar sumokėti eilinę (duomenys neskelbtini) litų kredito įmoką bankui. Paskirtos baudos sumokėjimo užtikrinimui pareiškėjas pateikė banko garantiją (b. l. 86-93). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsisakė pritaikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 114-115).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė teismui įrodymus apie savo finansinę padėtį, vykdomus projektus (b. l. 86-112), be to, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti jam paskirtos baudos sumokėjimą, pateikė banko garantiją (b. l. 113). Kaip jau minėta, baudos išieškojimas atitinkamais atvejais gali tapti apskritai neįmanomu, pavyzdžiui, dėl įmonės bankroto ar kitų aplinkybių, todėl, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, viešasis interesas, pateikiama banko garantija, įvertinus jos trukmę, įsipareigojimų dydį, kitas aplinkybes, gali turėti svarią vertę sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo pateiktus įrodymus (b. l. 86-112), pateiktos banko garantijos trukmę, prisiimtų banko įsipareigojimų dydį, nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pabrėžtina, jog šiuo atveju dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nebus pažeistas viešasis interesas, proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra, užtikrintas galimas nepalankus pareiškėjui priimto teismo sprendimo įvykdymas. Viešasis interesas iš esmės yra ginamas Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidusiu KĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bet ne Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu, kuriuo nustatytas baudos dydis.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas įsipareigojo, teismui patenkinus jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nedelsiant atiduoti banko jau išleistos garantijos originalą Tarybai (b. l. 92), todėl atsižvelgusi į šias aplinkybes, pareiškėjo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija nutaria pritaikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012).
Dėl informacijos pripažinimo nevieša
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė pripažinti pareiškėjo nurodytus dokumentus nevieša bylos medžiaga. Pareiškėjo nuomone, nurodyta informacija, dokumentai sudarė komercinę paslaptį, todėl teismas nepagrįstai jos nepripažino nevieša medžiaga (b. l. 150-157).
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reguliavimą, pareiškėjo prašomus pripažinti neviešais dokumentus, su pareiškėjo nurodytais argumentais sutinka.
Pirmiausiai pažymėtina, kad pagal ABTĮ 51 straipsnio 2 dalį šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. Komercinės paslapties apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas aukščiau paminėtos teisės normos turinį, yra nurodęs, kad komercine paslaptimi gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006).
Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (egzempliorius su pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančia informacija) nurodyta informacija (b. l. 86-93), šio prašymo priedas Nr. 1 (kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), jos pakeitimų, priedų nuorašai (b. l. 94-108), priedas Nr. 2 (pareiškėjo planuojami pinigų srautai 2012 metais (b. l 109)), priedas Nr. 4 (2012 m. sausio 17 d. pažymos nuorašas (b. l. 112)), priedas Nr. 5 (mokėjimo banko garantijos nuorašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 113)) atitinka komercinės paslapties sampratą, nurodytą CK 1.116 straipsnyje ir šios informacijos atskleidimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims pareiškėjui gali būti žalingas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta pareiškėjo prašomą informaciją pripažinti nevieša medžiaga, keistina, nustatant, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (su pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančia informacija), šio prašymo priedai Nr. 1, 2, 4, 5 pripažįstami nevieša medžiaga ir yra neteiktini susipažinti ir nekopijuotini tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Pažymėtina, kad pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo pripažinti bylos medžiagą, nurodytą atskirojo skundo priede Nr. 2 ir priede Nr. 3, nevieša ir neteikti jos susipažinti visiems asmenims, išskyrus atsakovą, bei neteikti jos kopijuoti visiems asmenims (b. l. 150-157). Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Pažymėtina, jog atskirojo skundo priedas Nr. 1 (2008 m. liepos 25 d. pareiškėjo valdybos protokolo Nr. 4 nuorašas (b .l. 158)), priedas Nr. 2 (2010 m. gegužės 12 d. susitarimo dėl konfidencialios informacijos Nr. 1 nuorašas (b. l. 159-161)) atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl nurodyti dokumentai laikytini pareiškėjo komercine paslaptimi, kurios atskleidimas kitiems proceso dalyviams, išskyrus atsakovą, pareiškėjui gali būti žalingas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo atskirojo skundo priedai Nr. 1, 2 pripažįstami nevieša medžiaga ir yra neteiktini susipažinti ir nekopijuotini tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina pritaikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatant, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (su pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančia informacija), šio prašymo priedai Nr. 1, 2, 4, 5 yra nevieša medžiaga ir yra neteiktini susipažinti ir nekopijuotini tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, panaikinti ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – laikinai, iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3 punkto 3.16 papunkčio galiojimą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” atžvilgiu.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” prašymą pripažinti neviešais prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (su pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančia informacija), šio prašymo priedus Nr. 1, 2, 4, 5, panaikinti ir šį pareiškėjo prašymą tenkinti – pripažinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (su pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančia informacija), šio prašymo priedus Nr. 1, 2, 4, 5 nevieša medžiaga. Neteikti susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams, išskyrus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, nurodytos medžiagos.
Pripažinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” atskirojo skundo priedus Nr. 1, 2 nevieša medžiaga. Neteikti susipažinti ir kopijuoti proceso dalyviams, išskyrus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” atskirojo skundo priedų Nr. 1, 2.
Nutartis neskundžiama.