Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-541-885/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
1-541-885/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00356-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
G. P.
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-541-885/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00356-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.; 1.2.14.5.; 1.2.14.5.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 5 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei,kaltinamajam G. P.,kaltinamojo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo data (duomenys neskelbtini), nevedęs, romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), apie išsilavinimą duomenų nėra, nemokantis nei skaityti nei rašyti, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 2010-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d., 46 parų areštu, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2010-03-19 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, 2010-05-03 paleistas iš teismo salės, teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2012-02-27 d. apie 17:20 val. Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties Vytauto – Rūdės gatvių sankirta, parduodamas nukentėjusiajam V. S. už 300 litų auksinę grandinėlę ir pakabutį žinodamas, kad grandinėlė ir pakabutis nėra auksiniai, apgaulės būdu savo naudai užvaldė nukentėjusiojo V. S. pinigus - 300 litų.

Be to, G. P. 2011-11-24, apie 13.00 val., Šiauliuose, praėjime - tunelyje tarp pastatų, esančių priešais mados ir laisvalaikio centrą „Saulės miestas", įsikūrusį Tilžės g. 109, išmainydamas auksinę grandinėlę su nukentėjusiuoju K. Z. į nukentėjusiajai D. Z. priklausantį telefoną „Nokia 6303i" 500 Lt vertės, žinodamas, kad grandinėlė nėra auksinė, apgaulės būdu savo naudai užvaldė svetimą nukentėjusiajai D. Z. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i", 500 Lt vertės.

Be to, G. P. 2011 m. rugsėjo 5 d., apie 16.00 val., Šiauliuose, laisvalaikio ir pramogų centre „Saulės miestas“, esančiame adresu Tilžės g. 109, parduodamas nukentėjusiajam V. K. už 250 litų auksinę grandinėlę ir pakabutį bei apyrankę žinodamas, kad grandinėlė, pakabutis bei apyrankė nėra auksiniai, apgaulės būdu savo naudai pasikėsino užvaldyti nukentėjusiojo V. K. pinigus - 250 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Be to, G. P. 2012 m. sausio 19 d., apie 15.45 val., Šiauliuose, prie pastato, esančio Vilniaus g. 137C, nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, siūlydamas pirkti nukentėjusiajam J. J. už 700 litų auksinę grandinėlę ir pakabutį, žinodamas, kad grandinėlė, pakabutis nėra auksiniai, apgaulės būdu, savo naudai pasikėsino užvaldyti nukentėjusiojo J. J. pinigus - 700 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis J. J. suprato, kad gali būti apgautas.

Kaltinamasis G. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir parodė, kad 2012 m. vasario 27 d., automobilio stovėjimo aikštelėje norėjo parduoti grandinėlę, nes reikėjo kelionei pinigų. Grandinėlė buvo paauksuota, ją pirko iš kiosko. Atrodo norėjo už tris šimtus litų parduoti. Grandinėlę pirkėjui pardavė kaip auksinę. Grandinėlę pirko už 12 litų, kad ji neauksinė žinojo. II epizode “Saulės mieste“ grandinėlę iškeitė į telefoną ir jį pardavė. Žmogus mainęs telefoną galvojo, kad grandinėlė auksinė. Telefoną pardavė ten, kur prekiauja žuvimi. III epizode norėjo grandinėlę parduoti „Saulės mieste“. Ten jis su pirkėju ėjo prie bankomato, nes pirkėjas turėjo nuimti pinigus. Jis prašė 500 litų, bet pirkėjui pavyko nusiderėti. Kadangi pirkėjas suprato, kad grandinėlė neauksinė, parduoti nebepavyko. Galėjo būti, kad turėjo ir daugiau daiktų, ne tik grandinėlę. Pinigų pirkėjas nedavė, iškvietė apsaugą ir viskas. IV epizode Vilniaus g.137C, automobilio stovėjimo aikštelėje siūlė grandinėlę, tačiau žmogus nenorėjo pirkti. Tuoj pat atvyko policija ir iš karto sulaikė. Gerai nepamena už kiek tiksliai norėjo parduoti grandinėlę, gal ir gali būti, kad buvo 700 litų. Šiuo metu pabuvo kalėjime ir žino, koks ten gyvenimas. Augina du vaikus, nori gyventi su šeima normaliai. Daiktus norėjo parduoti, nes reikia iš kažko gyventi. Buvo narkomanas, bet dabar pasikeitė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusieji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Dėl G. P. nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 str. 3 d.

Liudytojas V. S. tyrimo metu parodė, kad 2012-02-27 iš darbo, apie 17:20 val. atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia Vytauto-Rūdės gatvių sankirtos, išlipęs ėjo link Šiaulių universiteto, paėjus kelis žingsnius, prie jo priėjo iš matymo pažįstamas jaunuolis, apie 20-28 metų amžiaus, apie 165 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rudos akys, trumpi juodi plaukai, vilkėjo smėlio spalvos odinę striukę. Jį žino iš matymo, nes jis dažnai vaikšto šalia Šiaulių universiteto. Vaikinas, priėjęs prie jo, paklausė, ar jam nereikia aukso, jis paklausė, ką vaikinas gali pasiūlyti. Vaikinas parodė geltono metalo grandinėlę su pakabuku, kitą taip pat geltono metalo grandinėlę ant rankos. Pasakė, kad už abi nori 800 litų. Jis pasakė, kad tiek pinigų neturi. Tada vaikinas pasiūlė grandinėlę su pakabuku už 300 litų. Vaikinas įtikinėjo, kad tai tikrai auksas. Jis vaikinui pirkdamas auksą padavė 300 litų. Po paskaitų grįždamas namo, namie su L. M. S. apžiūrėjo grandinėlę su pakabuku, kurie jiems sukėlė įtarimą, nuvažiavo į lombardą šalia Tilžės g. 121. Ten dirbančio vyriškio jis paprašė, kad šis pažiūrėtų, ar tai tikras auksas, jis paėmė, apžiūrėjo ir pasakė, kad tai ne auksas (1 t. b.l. 19, 21-22).

Liudytojas V. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino G. P. kaip jam pardavusį grandinėlę su pakabuku (1 t. b.l. 24-26).

2012-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas V. S. pateikė grandinėlę ir pakabutį (1 t. b.l. 10).

2012-03-02 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta grandinėlė su pakabuku (1 t. b.l. 16-18), daiktai laikomi prie baudžiamosios bylos.

Specialisto išvadoje Nr. 11-804(12) nurodyta, kad grandinėlės užsegimo detalė ir žiedai pagaminti žalvario ir padengti nikelio ir aukso sluoksniais. Pakabutis pagamintas iš švino ir padengtas plonais nikelio, vario ir aukso sluoksniais. Viršutinis aukso sluoksnis ant grandinėlės dalių ir pakabučio labai plonas, sudaro labai mažą grandinėlės ir pakabučio svorio dalį (1 t, b.l. 14-15).

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, dokumentų pateikimo protokolas bei specialisto išvada patvirtina, kad G. P., žinodamas, kad grandinėlė nėra auksinė, siekė apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., kaip baudžiamasis nusižengimas, nes kaltinamasis apgaule, savo naudai, įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. nukentėjusiajam V. S. priklausančius 300 litų, o tai yra suma, kuri neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Daiktiniai įrodymai – grandinėlė ir pakabutis, saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Dėl G. P. nusikalstamos veikos pagal LR BK 182 str. 1d.

Nepilnametis nukentėjusysis K. Z. tyrimo metu parodė, kad 2011-11-24, apie 12.00 val. jis važiavo iš V. K. pagrindinės mokyklos namo. Įlipo į autobusą Tilžės gatvėje prie prekybos centro „Tilžė". Autobuse jis ir salėje esantis įtariamasis sėdėjo šalia. Įtariamasis jam pradėjo siūlyti pirkti grandinėlę. Jis susigundė. Iš autobuso jie abu išlipo prie prekybos centro „Saulės miestas". Įtariamasis ir toliau jam siūlė pirkti grandinėlę. Įtariamasis sakė, kad jam reikia pinigų. Jie perėjo į kitą gatvės pusę, praėjo pro ten esantį tuneliuką. Jis įtariamajam davė telefoną, o tas jam grandinėlę. Įtariamasis sakė, kad už grandinėlę nori pinigų, sumos jis nebeprisimena. Jis tuo metu tiek pinigų neturėjo, tada įtariamasis paklausė, gal jis turi ką nors vertingo už tą sumą. Suma buvo apie du šimtus litų. Įtariamasis jam sakė, kad grandinėlė yra auksinė. Jam kilo abejonių dėl grandinėlės, bet įtariamasis ją vis tiek įsiūlė. Už grandinėlę jis pasiūlė savo telefoną, jo vertės jis nežino, telefoną pirko seniai jo mama D. Z. išsimokėtinai. Jam kilo mintis nueiti ir patikrinti grandinėlės tikrumą. Kilus įtarimui, jis tą pačią dieną apytikriai po trijų valandų kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą, o grandinėlę nusinešė į lombardą sekančią dieną, ten jam ir pasakė, kad grandinėlė nėra auksinė. Kai jis atidavė telefoną įtariamajam, iš jo išsiėmė sim kortelę ir telefoną atidavė su baterija, atminties kortele. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, kad telefoną iš jo pagrobė, nes išsigando tėvų, kai sužinojo, kad grandinėlė yra netikra. Policijai davė neteisingus parodymus, o šiandien teisminės apklausos metu duoda juos teisingus. Į policiją jis nuėjo su broliu, kuris yra pilnametis. Broliui taip pat papasakojo melagingas aplinkybes. Paskui mamai pats nusprendė pasakyti teisingas aplinkybes. Kai įtariamasis jam siūlė grandinėlę, šalia buvo ir jo draugas, tamsaus gymio, jis mano kad romų tautybės (2 t. b.l. 32, 40-42).

Nukentėjusioji D. Z. tyrimo metu parodė, kad 2011 m. lapkričio pabaigoje iš nepilnamečio sūnaus K. Z. ji sužinojo, kad dieną prie prekybos centro „Saulės miestas" nepažįstamas romų tautybės asmuo iš jo pagrobė jos sūnui pirktą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i" ir kad pilnametis sūnus V. dėl šios vagystės policijos komisariate parašė pareiškimą. Telefoną ji pirko už savo pinigus salone „Omnitel". 2012-02-27, apie 13.00 val., su sūnumi K. ruošiantis vykti į policijos komisariatą, sūnus papasakojo, kad jai pamelavo, nes telefoną iš jo romų tautybės vyriškis nepagrobė, o apgaulės būdu išviliojo. Sūnus taip pasielgė, nes labai išsigando praradęs naują telefoną ir bijojo jai pasakyti. Sūnus papasakojo, kad telefoną jis išmainė į romų tautybės vyriškio pasiūlytą neva auksinę grandinėlę, kurią ji pateikia prie bylos kaip įrodymą (2 t. b.l. 47).

Nukentėjusysis V. Z. tyrimo metu parodė, kad 2011-11-24, apie 13.45 val., į namus, parėjo jo nepilnametis brolis K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir jam pasakė, kad apie 13.00 val., Šiauliuose, praėjime tarp pastatų iš Tilžės gatvės pusės, kur yra PC "Saulės miestas" į mašinų stovėjimo aikštelę, brolį K. pastūmė nepažįstamas asmuo apie 30 m. amžiaus. Brolis griūdamas pametė ant žemės kišenėje turėtą mobilaus ryšio telefoną "Nokia 6303i" su į jį įdėta "Bitė" Labas SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Iškritusį telefoną paėmė kitas asmuo, kuris buvo kartu su vyriškiu, kuris brolį pastūmė bei pasišalino nežinoma kryptimi. Telefono vertė 500 litų. Brolis griūdamas jokių sužalojimų nepatyrė, prašo surasti pavogtą telefoną ir jį pavogusius asmenis. Civilinį ieškinį pareikš teisme (2 t. b.l. 45).

Liudytojas A. T. tyrimo metu parodė, kad jis prekiauja žuvimi kioskelyje, esančiame Lyros g. 13, Šiauliuose, aikštelėje. 2011 m. lapkričio pabaigoje, apie 14.00 val., jam būnant darbo vietoje, prie prekyvietės atėjo du romų tautybės asmenys, vienas buvo 23-25 metų amžiaus, žemas, smulkaus kūno sudėjimo, kito asmens veido neįsižiūrėjo, nes asmuo jį dengė gobtuvu. Pirmas asmuo su pilka striuke jam pasiūlė pirkti „Nokia" telefoną už 120 Lt, tačiau jis atsisakė. Tada tas asmuo telefoną pasiūlė pirkti už 100 Lt, tada jis sutiko ir nusipirkto telefoną iš romų tautybės piliečio. Vyriškį jis įsidėmėjo, nes jis neturėjo apatinių dantų. Apie tai, kad telefonas vogtas, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Kadangi jis vogtas, jis pateikia telefoną prie baudžiamosios bylos kaip daiktinį įrodymą (2 t. b.l. 49).

2011-11-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti adresu Tilžės gatvėje, priešais PC "Saulės miestas" (2 t, b.l. 6-7).

2012-03-21 gautoje specialisto išvadoje Nr. 11-805 (12) nurodoma, kad grandinėlės užsegimo detalė pagaminta iš švino ir padengta storu vario sluoksniu bei plonais nikelio ir aukso sluoksniais. Grandinėlės žiedai pagaminti iš žalvario (vario-cinko lydinio) ir padengti nikelio ir aukso sluoksniais. Viršutinis aukso sluoksnis ant visų grandinėlės dalių labai plonas, sudaro labai mažą grandinėlės svorio dalį (2 t. b.l. 25-26).

2011-12-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojui A. T. parodytos 4 asmenų nuotraukos, kurioje Nr. 3 yra G. P. nuotrauka, atpažįstantysis A. T. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, kuris jam pardavė mobilaus ryšio telefoną iš veido bruožų, tankių antakių ir yra tuo įsitikinę net 100% (2 t. b.l. 53-54).

Kaip matyti iš bylos aplinkybių kaltinamasis, išmainydamas auksinę grandinėlę į nukentėjusiajai D. Z. priklausantį telefoną „Nokia 6303i" 500 Lt vertės, žinojo, kad minėta grandinėlė nėra auksinė, t.y. jis, veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas apgaulę suklaidino nukentėjusįjį, kas turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl telefono išmainymo į grandinėlę. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. P. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. G. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303i“, grąžintas pagal pakvitavimą D. Z., paliktinas neribotai jos nuosavybei.

Daiktinis įrodymas – geltono metalo grandinėlė, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Dėl G. P. nusikalstamos veikos pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d.

Nukentėjusysis V. K. tyrimo metu parodė, kad 2011-09-05 apie 16 val., prie „Saulės miesto“ Šiauliuose, sutiko nepažįstamą čigonų tautybės vyriškį, kuris primygtinai siūlė iš jo pirkti 2 auksines, kaip jis pats nurodė grandinėles, vieną 15, kitą 8 gramų svorio. Sutarė, kad jas abi nupirks už 250 litų. Tuomet su juo jie nuėjo į „Saulės miestą“ prie bankomatų, kur matant apsaugos darbuotojui, minėtam vyrui padavė 250 litų kupiūromis 200 Lt, 20 Lt, 20 Lt, 10 Lt, o vyras jam padavė 2 grandinėles. Tačiau įtardamas, kad grandinėlės ne auksinės, išvietė policiją. Atvykę pareigūnai sulaikė vyriškį, kuris pasivadino S. K. Iš pastarojo policija grandinėles ir pinigus paėmė. Jaunuolis, kuris jam būnant automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Saulės miesto“, primygtinai siūlė pirkti geltono metalo dirbinius, pradžioje už dirbinius prašė 500 litų. Kai paprašė jaunuolio parodyti papuošalus, juos pamatęs iškart suprato, kad jie ne auksiniai ir tada pasiūlė nueiti iki „Saulės mieste“ esančio bankomato, apsimetė, kad jam reikia nusiimti pinigų. Nuėjus prie bankomato, jis iš kišenės išsitraukė pinigus, tai yra 250 litų ir padavė tam čigoniško gymio jaunuoliui, jis pinigų neskaičiavo, mano, kad jis galvojo, jog duoda jam 500 litų. Šalia bankomato, kur jis stovėjo su čigoniško gymio jaunuoliu, stovėjo apsaugos darbuotojas. Tarp jų tebuvo koks metras atstumo. Mano, kad apsaugos darbuotojas tikrai matė, kaip jaunuoliui perdavė pinigus, o jis jam padavė papuošalus. Tada iškart pasakė apsaugos darbuotojui, kad tai sukčius ir apsaugos darbuotojas jaunuolį sulaikė. Gali pasakyti, kad pinigai, kuriuos sumokėjo tam vyriškiui, tai yra 250 litų, jam yra grąžinti, todėl turtinės žalos jis nepatyrė ir civilinio ieškinio byloje nereiškia (3 t. b. l. 27; 29-30).

Liudytojas G. M. tyrimo metu parodė, kad 2011-09-05 dirbo prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas“, apsaugos darbuotoju. Dirba apsaugininku „Rimi“ parduotuvėje ir tądien kaip tik stovėjo prie „Rimi“ parduotuvės kasų, šalia trijų bankomatų. Apie 16 val., prie jo priėjo vyriškis ir pasakė, kad vienas asmuo jam siūlo pirkti auksinę grandinėlę, tačiau pasakė, kad tas asmuo yra kitoje „Saulės miesto“ vietoje. Jis, iš savo saugomos teritorijos, išeiti negalėjo, todėl pasiūlė šiam vyriškiui kreiptis į paties „Saulės miesto“ apsaugą. Vyriškis nuėjo ir už kokių 5 minučių grįžo, jis ėjo kartu su čigoniško gymio jaunuoliu. Praeidamas pro jį, vyriškis jam tyliai pasakė, kad pirks grandinėles. Tada jis atsistojo šalia jo, prie bankomato, nuo ano čigoniško gymio jaunuolio truputį nusisuko ir į bankomatą įdėjo kortelę. Ar jis iš bankomato nusiėmė pinigų, ar juos turėjo rankoje, nepastebėjo. Matė, kad vyriškis, atsisukęs į jį, perskaičiavo pinigus, kiek jų tiksliai buvo, nepasakys, atrodo apie du šimtus, nes buvo kelios kupiūros. Tada tas vyriškis, atsisukęs į čigoniško gymio jaunuolį, jam padavė pinigus, o tas jaunuolis vyriškiui padavė polietileninį maišelį su geltonos spalvos metalo, ar tai grandinėlėmis, ar apyrankėmis, ar viena iš jų. Pats tų daiktų neapžiūrinėjo. Tuo momentu nuo vyriškio stovėjo apie pusės žingsnio atstumu, o nuo jaunuolio, kuris perdavė maišelį su metaliniais dirbiniais, apie žingsnį atstumu. Tada vyriškis už rankų sulaikė čigoniško gymio jaunuolį ir paprašė, kad jis iškviestų apsaugą. Jis per raciją iškvietė „Saulės miesto“ apsaugos darbuotoją A. ir, jam atėjus, vyriškis laikydamas už rankų jaunuolį, kartu su A. nuėjo į apsaugos postą (3 t. b. l. 34-35).

2011-09-05 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vietos apžiūra, tai yra prekybos centro „Saulės miestas“, adresu Tilžės g. 109, Šiauliai, esanti vieta tarp dviejų bankomatų, kur buvo padaryta nusikalstama veika (3 t., b. l. 7-9).

2011-09-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota kaip Šiaulių apskrities VPK patrulis S. M. savo iniciatyva pateikė 250 litų – kupiūromis po 200 Lt., 20 Lt., 20 Lt., 10 Lt; apyrankę, grandinėlę su pakabuku (3 t. b. l. 17).

2011-09-06 daiktų apžiūros protokolu, kuriame fiksuota grandinėlės, apyrankės, pakabuko, 200 Lt., 20 Lt., 20 Lt., 10 Lt, apžiūra (3 t. b. l. 18-23).

2011-09-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota kaip UAB „GRIFS AG“ apsaugos darbuotojas M. B. savo iniciatyva pateikė CD kompaktinį diską su 2011-09-05 vaizdo įrašu iš prekybos centro „Saulės miestas“ (3 t. b. l. 25).

2011-09-22 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota CD kompaktinio disko ir jame esančio vaizdo įrašo apžiūra (3 t. b. l. 26).

2011-11-17 specialisto išvada Nr. 11-2677(11), kurioje nurodyta, kad pakabukas pagamintas iš švino ir padengtas plonais vario, nikelio ir aukso sluoksniais. Grandinėlė ir apyrankė pagamintos iš žalvario (vario – cinko lydinio) ir padengtos nikelio ir aukso sluoksniais. Visų tiriamų objektų atveju viršutinis aukso sluoksnis yra labai plonas, sudaro labai mažą apyrankės, grandinėlės ir pakabuko svorio dalį (3 t. b. l. 15, 16).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis siekė apgaule užvaldyti 250 litų, nes jis, iš anksto žinodamas, kad grandinėlė, pakabutis bei apyrankė nėra auksiniai, nukentėjusiajam norėjo juos parduoti kaip auksinius ir taip apgaule užvaldyti V. K. pinigus. Atsižvelgiant į turto, į kurį G. P. siekė užvaldyti, vertę, priežastis, dėl kurių nusikalstama veika buvo nebaigta, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d.

Daiktinis įrodymas - CD kompaktinis diskas su 2011-09-05 vaizdo įrašu iš PC „Saulės miestas“ paliktinas saugoti byloje.

Daiktiniai įrodymai - geltono metalo apyrankė, grandinėlė ir pakabukas, supakuoti į paketą Nr. 1, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai - 250 litų, pagal pakvitavimą gražinti nukentėjusiajam V. K., paliktini neribotai jo nuosavybei.

Dėl G. P. nusikalstamos veikos pagal 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Nukentėjusysis J. J. tyrimo metu parodė, kad 2012-01-19, apie 15.40 val., savo automobiliu SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su mama R. J. atvažiavo į centrinę „Maxima", esančią Rūdės gatvėje. Automobilį pastatė nesaugomojoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties parduotuve, prie pat pavėsinės, kur suvežami prekybiniai vežimėliai. Kai jo mama išlipo iš automobilio, prie jos priėjo „Romų" tautybės, nedidelio ūgio, lieso kūno sudėjimo, vilkintis rūda striuke, vyriškis, kuris mamai pasiūlė nusipirkti auksinę grandinėlę. Mama į jį nekreipė jokio dėmesio, o jis paprašė, kad vyriškis pasitrauktų nuo mamos. Tuomet vyriškis pasitraukė nuo mamos, ir, apėjęs automobilį, atėjo iki jo. Jis sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje, buvo šiek tiek nuleidęs durų langą. Priėjęs vyriškis, laikydamas kairėje rankoje geltonos spalvos grandinėlę su pakabuku, pasiūlė ją nusipirkti už 700 Lt. Jis pasakė, kad tai yra auksinė grandinėlė, kurios vertė yra 1500 Lt, tačiau jis nurodė, kad yra priklausomas nuo narkotikų, jam labai reikalingi narkotikai, ir jis pasiryžęs minėtą grandinėlę parduoti pusvelčiui, tai yra už 700 Lt. Vyriškiui keletą kartų pasakė, kad nereikalinga minėta grandinėlė, kad jos pirkti nenori, tačiau minėtas vyriškis buvo labai įkyrus, ir vis siūlė pirkti grandinėlę. Atidžiau pasižiūrėjęs į vyriškio rankoje laikomą grandinėlę, suprato, kad vyriškis nori jį apgauti ir vietoje auksinės grandinėlės jam nori parduoti netauriojo metalo geltonos spalvos grandinėlę. Tai jį supykdė, jam pasakė, kad pasitrauktų nuo automobilio ir pakėlė durų langą. Vyriškis nuėjo nuo automobilio link įėjimo į parduotuvę „Maxima", kur susitiko su „Romų" tautybės moterimi. Jis paskambino į policiją Nr. 112 ir apie minėtą vyriškį informavo budėtoją. Praėjus maždaug 3 minutėms, pamatė, kad į aikštelę atvažiavo policijos ekipažas. Per tą laikotarpį, kai paskambino į policiją ir kol atvyko policijos pareigūnai, minėtas vyriškis dar pasiūlė grandinėlę pirkti 2 ar 3 žmonėms, tačiau jie taip pat atsisakė pirkti, tai matė pro automobilio langą. Kai pamatė policijos pareigūnus, išlipo iš automobilio ir parodė policijos pareigūnams asmenį, tai yra „Romų" tautybės vyriškį, kuris bandė parduoti netikrą auksinę grandinėlę. Vyriškis, pamatęs policijos pareigūnus, staigiai bandė pasišalinti link Vilniaus gatvės, tačiau policijos pareigūnai minėtą vyriškį pasivijo tarnybiniu automobiliu ir jį sulaikė. Dėl sukčiavimo materialinė žala nepadaryta, nes suprato, kad jį bando apgauti ir nepirko siūlomos prekės. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Prašo asmenį, kuris kėsinosi jį apgauti, nubausti įstatymų nustatyta tvarka (4 t. b. 1. 15-16).

Liudytoja R. J. tyrimo metu parodė, kad 2012 metų sausio 19 dieną apie 16 valandą kartu su savo sūnumi J. J. atvažiavo į parduotuvę „Maxima", kuri yra Rūdės gatvėje. Sūnus automobilį pastatė aikštelėje prie parduotuvės, kur yra vežimėliams skirta statyti vieta - pavėsinė. Ji išlipo iš automobilio, o sūnus liko automobilyje. Jai einant link parduotuvės, iki jos likus 30 metrų, prie jos priėjo tamsaus gymio, žemo ūgio, smulkus vyriškis, panašus į romų tautybės. Jo neatpažintų, nes per daug nekreipė į jį dėmesio, tik įstrigo tai, kad vaikinas buvo suvargęs, sulysęs, kalbėjo aiškiai, lietuvių kalba. Priėjęs vyriškis kažką murmėjo, bet ką konkrečiai pasakė, negali pasakyti. Jam atsakė, jog atšoktų nuo jos ir nekreipdama dėmesio ėjo toliau link parduotuvės. Tačiau vyriškis nuo jos neatstojo, ėjo paskui, ir tada suprato, kad jis siūlo pirkti pigiai gerą auksinę grandinėlę. Minėjo kainą - 700 litus, pačios grandinėlės nematė, taip pat nematė, ar jis ją turi rankose. Vaikinui pasakė: „eik į šoną, susirask darbą ir dirbk, ir taip užsidirbsi". Tai pasakiusi nuėjo į parduotuvę. Jai įeinant į parduotuvę, prie įėjimo atsisuko ir pamatė, kad tas vyriškis nuėjo prie sūnaus automobilio ir su juo kalbėjosi. Parduotuvėje užtruko neilgai, apie 15 minučių. Kai grįžo pas sūnų į automobilį, sūnus jai papasakojo, kad tas romų tautybės vyras siūlė jam pirkti grandinėlę, bet jis įtarė, kad grandinėlė nėra auksinė, todėl iškvietė policiją. Sūnus dar užsiminė, kad tas vyriškis buvo kartu su mergina. Ji jokios romų tautybės moters šalia vyriškio, kuris jai siūlė pirkti grandinėlę, nematė (4 t. b. 1. 24-25).

Liudytoja S. K. tyrimo metu parodė, kad skaityti rašyti lietuvių kalba moka, lietuviškai supranta. 2012 metų sausio 19 dieną kartu su savo vyru G. P., pagal čigonų tradicijas jis yra jos vyras, pagal lietuvių sugyventinis, atvyko į Šiaulius, pas giminaičius. Giminaičių, pas kuriuos važiavo, nebuvo namuose, todėl norėjo grįžti atgal į namus, tačiau nebeturėjo pinigų. Tada vyras G. sugalvojo parduoti grandinėlę, kurią vežė į svečius mažai mergytei. Grandinėlę jis pirko prieš važiuojant pas gimines Šiauliuose, kurioje vietoje, pasakyti negali, nes tiksliai nežino. Už grandinėlę mokėjo 4 litus. Abu atėjo iki prekybos centro MAXIMA, Šiauliuose. Vyras norėjo parduoti grandinėlę už 10 litų. Ji visą laiką buvo šalia vyro, tačiau nieko nesakė ir nepardavinėjo grandinėlės. Nežino, nei kas iškvietė, nei iš kur atsirado policija, kuri ją ir G. sulaikė ir nuvežė į nuovadą Tilžės gatvėje. Kai jos vyras G. norėjo parduoti grandinėlę, kurią vežė giminaičių mergaitei, ji, eidama kalbėjosi su G. Jis jai sakė, jog bandys parduoti grandinėlę už 10 litų. Kai abu atėjo iki parduotuvės, ji liko prie parduotuvės įėjimo, o G. nuėjo į aikštelę, kur stovi bei važiuoja automobiliai. Matė, kaip G. vaikščiojo prie mašinų ir kalbino žmones. Ji prie jo priėjusi nebuvo, ir ką jis kalbėjosi su žmonėmis, nežino. G. po aikštelę vaikščiojo apie 10 minučių, po to atėjo iki jos ir abu ėjo link „Saulės miesto". Eidamas G. sakė, kad grandinėlės nepardavė (4 t, b. 1. 29-30; 31-32).

Liudytojas E. Č. tyrimo metu parodė, kad 2012-01-19 dieną apie 15.55 valandą dirbant kartu su vyr. patruliu S. M., buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti adresu, Vilniaus g. 137 C, Šiauliai, kur yra prekybos centras „Maxima", nes ten romų tautybės vyras pardavinėja metalines grandinėles sakydamas, kad jos auksinės. Jie atvyko iki prekybos centro. Iš aikštelėje stovėjusio automobilio, kurio neįsidėmėjo, išlipo vyriškis, kuris pamojo ranka link Rūdės - Vilniaus gatvės, bei įlipo atgal į automobilį. Pastebėjo, kad Rūdės gatve, link Vilniaus gatvės, eina romų tautybės vyras ir moteris. Prie jų privažiavo ir juos sustabdė. Tuo metu romų tautybės vyriškis iš kišenės pats ištraukė grandinėlę, kuri matė, kad yra geltono metalo spalvos su pakabuku. Vyriškis sakė, kad jis siūlė pirkti žmonėms tą grandinėlę, nurodydamas, kad sakė žmonėms apie tai, kad ji yra metalinė. Moteris su jais nebendravo tik pasakė, kad skuba į autobusą. Apie tai informavo budėtojus, buvo gautas nurodymas abu romų tautybės asmenis pristatyti į policijos komisariatą, ką ir padarė. Nurodyti romų tautybės asmenų anketinių duomenų negali, nes nepamena, tačiau jie yra nurodyti tarnybiniame pranešime (4 t. b. 1. 33-34).

2012-01-19 apžiūros protokolu, kuriame fiksuota įvykio vietos apžiūra, tai yra vieta automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilniaus g. 137C, Šiauliai, kuri yra šalia parduotuvės „MAXIMA", kur buvo pasikėsinta apgaule užvaldyti turtą (4 t. b. 1. 5-7).

2012-01-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame fiksuota, kaip G. P. savo iniciatyva pateikė geltono metalo grandinėlę su pakabuku (4 t. b. 1. 9).

2012-02-21 specialisto išvada Nr. 11-267(12), kurioje nurodyta, kad pakabutis pagamintas iš švino ir padengtas plonais vario, nikelio ir aukso sluoksniais. Grandinėlė pagaminta iš žalvario (vario - cinko lydinio) ir padengta nikelio ir aukso sluoksniais. Viršutinis aukso sluoksnis ant visų grandinėlės dalių bei pakabučio labai plonas, sudaro labai mažą grandinėlės ir pakabučio svorio dalį (4 t. b. 1. 13, 14).

2012-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota, kaip nukentėjusysis J. J., iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino G. P. kaip asmenį, kuris 2012-01-19 siūlė pirkti grandinėlę už 700 litų (4 t. b. 1. 18-20).

2012-03-02 akistatos protokolu, kuriame fiksuota, kad suvedus nukentėjusįjį J. J. ir įtariamąjį G. P. į akistatą dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, įtariamasis G. P. parodė, kad sutinka su nukentėjusiojo parodymais ir pripažino, kad vaikinui, sėdinčiam priešais jį, siūlė parduoti grandinėlę už 700 litų (4 t. b. 1. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. P., panaudodamas apgaulę, teigdamas, kad grandinėlė ir pakabutis yra auksiniai, nors iš anksto žinodamas, kad jie nėra auksiniai, siekė nukentėjusiajam J. J. už 700 litų parduoti šią grandinėlę ir pakabutį. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad G. P. savo nusikalstamo sumanymo neįgyvendino, t.y. nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis J. J. suprato, kad gali būti apgautas. Atsižvelgiant į turto, į kurį G. P. siekė užvaldyti, vertę, priežastis, dėl kurių nusikalstama veika buvo nebaigta, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti nesunkų nusikaltimą pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Daiktinis įrodymas - geltono metalo grandinėlė su pakabuku, supakuoti į paketą Nr. 1, esantys prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Bausmė ir jos skyrimas

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas G. P. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. G. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (4 t. b. 1. 57-58), kas atitinka įstatyme numatytą nusikaltimų recidyvo sampratą (BK 27 str.), eilę kartų baustas administracine tvarka (4 t. b. 1. 73-85), Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PP pareiškimų ar skundų G. P. atžvilgiu negauta (4 t. b. 1. 72), nedirbantis (4 t. b. 1. 86), darbo biržoje neregistruotas (4 t. b. 1. 88). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas G. P. už baudžiamųjų nusižengimų padarymą skiria arešto bausmes, o už nusikaltimus – laisvės atėmimą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Į paskirtą bausmę G. P. įskaitytinas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-09-05 16 val. 30 min. iki 2011-09-06 15 val. 15 min., nuo 2012-01-19 15.55 val. iki 2012-01-20 14.45 val. bei nuo 2012-03-02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimas ir dokumentų paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

nusprendė:

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį bei paskirti 18 (aštuoniolika) parų arešto.

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę G. P. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-06-05.

Į paskirtą bausmę G. P. įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-09-05 16 val. 30 min. iki 2011-09-06 15 val. 15 min., nuo 2012-01-19 15.55 val. iki 2012-01-20 14.45 val. bei nuo 2012-03-02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2012-06-05.

Kardomąsias priemones – suėmimą ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 4 geltono metalo grandinėles, 3 pakabučius, geltono metalo apyrankę, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“, grąžintą pagal pakvitavimą D. Z., palikti neribotai jos nuosavybei.

Daiktinį įrodymą - CD kompaktinį diską su 2011-09-05 vaizdo įrašu iš PC „Saulės miestas“ palikti saugoti byloje.

Daiktinius įrodymus - 250 litų, pagal pakvitavimą gražintus nukentėjusiajam V. K., palikti neribotai jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus